Pereiti į pagrindinį turinį

Gyventojai kelių blokadomis atskiriami nuo rajono centro: užkardos – neteisėtos?

Vyriausybės įvesti gyventojų judėjimo ribojimai žmonėms varo tikrą įsiūtį. Kantrybė trūko ir Skuodo rajono merui Petrui Pušinskui. Klausdamas, ar gyventojų atskyrimas nuo rajono centrų yra teisėtas, jis kreipėsi į krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską. Abu politikai rėžė, ką mano apie tokią tvarką – savivaldybės viduje gyventojų judėjimo niekas neturi teisės riboti.

Situacija: policijos užkardos siutina net ir tvarkos nepažeidžiančius gyventojus – žmonės savo rajone negali susitvarkyti būtinų reikalų. Situacija: policijos užkardos siutina net ir tvarkos nepažeidžiančius gyventojus – žmonės savo rajone negali susitvarkyti būtinų reikalų. Situacija: policijos užkardos siutina net ir tvarkos nepažeidžiančius gyventojus – žmonės savo rajone negali susitvarkyti būtinų reikalų. Situacija: policijos užkardos siutina net ir tvarkos nepažeidžiančius gyventojus – žmonės savo rajone negali susitvarkyti būtinų reikalų. Situacija: policijos užkardos siutina net ir tvarkos nepažeidžiančius gyventojus – žmonės savo rajone negali susitvarkyti būtinų reikalų. Situacija: policijos užkardos siutina net ir tvarkos nepažeidžiančius gyventojus – žmonės savo rajone negali susitvarkyti būtinų reikalų. Situacija: policijos užkardos siutina net ir tvarkos nepažeidžiančius gyventojus – žmonės savo rajone negali susitvarkyti būtinų reikalų.

Atkirto rajono centrus

"Skuodo mieste gyvena šeši tūkstančiai gyventojų, o rajone – 16 tūkstančių. Aplink Skuodą pastatyti policijos postai ar eismą draudžiantys ženklai. Kyla klausimų – kas ir ką bei nuo ko saugo? Mano galva, šiose tvarkose – labai daug absurdų. Kam reikia uždaryti rajono centrą nuo rajono gyventojų?" – klausė Skuodo meras P.Pušinskas.

Konservatorius P.Pušinskas socialinio tinklo viešoje diskusijoje paklausė krašto apsaugos ministrą A.Anušauską, ką šis mano apie galiojančias tvarkas.

"Neturi tokios teisės. Ir tai oficiali pozicija – judėjimas ribojamas tarp savivaldybių, o ne jų gyventojų", – nuomonę išsakė A.Anušauskas.

P.Pušinskas gūžčiojo pečiais, sulaukęs klausimų, kodėl į Skuodą neįleidžiami rajono gyventojai.

Kai kuriuos klaipėdiečius itin glumino tai, kad policininkai jiems neleido net išvažiuoti iš miesto.

"Kreipėsi žmonės pasakodami, kad jų iš Skuodo neleido nuvažiuoti į Mosėdžio parką pasivaikščioti. Lazda yra perlenkta, ir esu labai piktas. Kitas žmogus, gyvenantis Skuodo rajone, nebuvo įleistas į Skuode esantį paštomatą, nors laukė siuntinio. Na, kaip tai suprasti? Skuode gyvenančius šešis tūkstančius žmonių saugome užtvaromis, o viso rajono nereikia saugoti? Juk žmonių judėjimas ribojamas tik tarp savivaldybių", – kalbėjo P.Pušinskas.

Meras stebėjosi, kodėl policija savaip interpretuoja tvarkas ir į Skuodą palieka tik tris įvažas.

"Pagal Vyriausybės nutarimą, policija turėtų tikrinti įvažiuojančiuosius į rajoną. Tai gal reikėtų sankirtoje su kitu rajonu statytis postą? Viename punkte galėtų pakaitomis budėti susikertančių rajonų policijos pareigūnai. Ir kam tą miestą apsupus laikyti? Žmonės tampa pikti, o piktas žmogus nebus sąjungininkas valstybei", – pastebėjo P.Pušinskas.

Kritika: Skuodo rajono meras P.Pušinskas yra įpykęs dėl to, kad gyventojai kelių blokadomis atskiriami nuo rajono centro, o specialistai, turintys atsekti koronaviruso susirgimus, skėsčioja rankomis. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Statistika – aklavietėje

P.Pušinskas atskleidė dar vieną skandalingą faktą, rodantį priežastis, dėl ko šiuo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tik skėsčioja rankomis dėl koronaviruso susirgimų neatsekamumo.

"Aš dar pavasarį ministerijai sakiau, kad reikia šios statistikos kontrolę pavesti savivaldybėms. Gal būtų buvę daugiau darbuotojų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vienintelė darbuotoja turėjo atsekti susirgimus net dviejuose rajonuose. Kretingoje ir Skuode susirgimų kontrole užsiima tik vienas žmogus. Kaip nebus betvarkės ir "pasiklydusių" tūkstančio mirčių? Vienas žmogus fiziškai nepajėgus tokį darbą įvykdyti", – teigė P.Pušinskas.

Skuode šioms užduotims tik neseniai paskirtos Visuomenės sveikatos biuro kelios darbuotojos.

"Dar vasarą reikėjo tokius sprendimus daryti. Galėjo seniūnijos, savivaldybės darbuotojai būti pasiųsti į pagalbą. Man neaišku, kam iš viso nuo pandemijos pradžios reikėjo susirgimų koordinaciją ir statistikos suvedimą skirti Nacionaliniam sveikatos centrui, kai tai ir taip darė Statistikos departamentas?" – svarstė P.Pušinskas.

Užtvėrė kelius

Kelio ženklai, draudžiantys automobilių eismą, buvo išrikiuoti ne tik Skuodo rajone, bet šalia esančiame Kretingos rajone.

Kretingą, kaip ir Skuodą, policijos pareigūnai apstatė arba policijos postais, arba eismą draudžiančiais ženklais.

Paaiškėjo, kad eismą draudžiantis ženklas atkirto didelę šiaurinės Kretingos rajono dalį. Kelią nuo Darbėnų prie Kretingos miesto ribos užtvėrė ženklas, tad važiuojantiesiems iš kaimų, esančių tarp Darbėnų ir Kretingos, reikėjo sukti aplinkkeliais, kaimo ir miško keliukais, kad pavyktų į rajono centrą įvažiuoti kita įvaža, kur mašinas tikrino policijos pareigūnai.

Vietos gyventojai socialiniame tinkle ėmė kelti šurmulį – kodėl vietinė valdžia ir policija blokuoja ženklais kelius, kai Vyriausybės nutarime nėra nė žodžio apie tai, kad gali būti blokuojamas susisiekimas savivaldybių viduje.

"Pirmiausia, aš kelio neužtvėriau. Jei ten būtų padėtas betono luitas, sakyčiau, taip, kelias užblokuotas. Ženklas, draudžiantis motorizuotų transporto priemonių eismą, galioja tik važiuojant į Kretingos pusę. Mes susisiekėme su visomis seniūnijomis ir paaiškinome, kokiais keliais gyventojai gali važiuoti, pasakėme: jei bus svarbūs klausimai, tikrai praleisime", – aiškino Kretingos policijos komisariato vadovas Arūnas Pužauskas.

Užsikrėtė koronavirusu

A.Pužauskas tikino, kad nuoširdžiai pats asmeniškai bendravo su kiekvienu Kretingos rajono gyventoju, kuriam kilo klausimų dėl būtinybės važiuoti vienu ar kitu reikalu, tačiau į klausimą, kodėl policija uždarė eismą rajono vidaus susisiekimo kelyje, negalėjo atsakyti.

"Mes turime tiek pajėgų, kiek turime. Prieš Kalėdas turėjome penkis fiziškai veikusius postus, tačiau vėliau tiesiog neliko pajėgų. Pareigūnai susirgo ir net tuo pačiu koronavirusu. Iš pradžių turėjome tris atvejus, dešimtą dieną ketvirtam, izoliacijoje buvusiam pareigūnui pasireiškė požymiai. Aš pats budėjau tuo metu, kai žmogus vyko atlikti koronaviruso testą", – teigė A.Pužauskas.

Lėkė parsivežti šaltienos

Keistai atrodo tai, kad kelyje Palanga–Šiauliai pareigūnai plušėjo iki devinto prakaito, po švenčių tikrindami į Kauną ar Vilnių grįžtančius poilsiautojus, kurie turi nuosavybę Palangoje, o rajono gyventojams į parduotuves teko brautis per miškus aplinkkeliais.

"Dauguma važiavo be trikdžių. Tiesa, buvo tokių atvejų, kai, pavyzdžiui, žmogus iš Palangos nusprendė važiuoti į Kretingą šaltienos. Aš neturiu nieko prieš šaltieną, gal ją ir sveika valgyti, bet gal galima jos nusipirkti ir savo mieste?" – klausė A.Pužauskas.

Ne tik dėl šaltienos, bet ir dėl kitų maisto produktų turėjo problemų tie, kurie gyvena aplink Kretingalę. Oficialiai ši naujomis sodybomis nusėta vieta priklauso Klaipėdos rajonui, tad žmonės nebegalėjo patekti į Kretingą maisto produktų.

"Labai didelis srautas yra tarp Klaipėdos ir Kretingos, dalis žmonių vyksta į darbą mieste, dalis dirba Klaipėdos rajone esančiose įmonėse, gamyklose. Dažniausiai jie dirba pamainomis. Čia tikrai buvo daug žmonių, susidarydavo spūstys. Mane nustebino kita problema – per Kalėdas daug žmonių važiavo į kapines. Tokius praleidome, nors būtinybės važiuoti tikrai nebuvo, bet reikia suprasti vyresniąją kartą, kuriai artimųjų kapų lankymas yra svarbus", – tvirtino A.Pužauskas.

Kilus gyventojų nepasitenkinimui, Kretingos rajono savivaldybė informavo, kad kelio ženklais eismas nebus ribojamas.

Sprendimai piktino

Kai kuriuos klaipėdiečius itin glumino tai, kad policininkai jiems neleido net išvažiuoti iš miesto. Pasirodo, uostamiesčio gyventojams neleista važiuoti prie Olando Kepurės, nes tai – jau kitos savivaldybės teritorija.

Absurdu Žemaitijos žmonės vadina stacionarių postų įrengimą Rietave ir Plungėje.

Vienas Plungės postų yra miesto aplinkkelyje, kuriuo iš šiaurinės Žemaitijos dalies važiuojama į Klaipėdą.

Ryškiausias pavyzdys, kai iš Mažeikių į Klaipėdą užsakytų automobilių dalių pasiimti važiavęs vyras buvo nukreiptas į Plungę, nors į šį miestą nė neketino važiuoti. Pareigūnai paaiškino, kad jis turi pasisamdyti kurjerius.

Panašiai atsitiko ir Rietavo prieigose sustabdytam vyriškiui. Jis policininkams paaiškino, kad važiuoja į greitkelį. Nepatikėję juo, pareigūnai pasekė iš paskos ir pamatė vyro automobilį sustojusį prie maisto parduotuvės.

Nors lankytis prekybos centruose nedraudžiama, žmogus buvo priverstas važiuoti namo, bandymas aiškinti, kad iš parduotuvės jis būtų važiavęs greitkelio link, policininkų nebedomino.

Klausimai dėl rezultatų

Pirmąją šių metų darbo dieną pasitarime nuotoliniu būdu policijos vadovai svarstė, kaip sausį organizuoti važiuojančiųjų patikras prie rajonų centrų.

Du ilgieji šventiniai savaitgaliai jau kainavo milijonus eurų, dirbo daugybė pareigūnų ir jų talkininkų. Policininkams po budėjimo reikėjo suteikti poilsio dienų.

Nusprendus ir toliau riboti judėjimą šalyje, policijos komisariatų vadovams keliama užduotis apsieiti su kuo mažiau darbuotojų.

Jau paskelbta, kad informacijos apie tikrinimus bus mažiau, taip netikėtomis patikromis tikimasi pratinti žmones prie sėslesnio gyvenimo.

"Kaip bus organizuojamas policijos darbas, spręs Policijos departamentas. Gali būti, kad postuose dirbsime įvairiu paros metu, galbūt kontroliuosime judėjimą pačiose savivaldybėse. Numatoma transporto priemonių stebėsena per vaizdo stebėjimo kameras. Aišku, mūsų kameros valstybinių numerių nefiksuoja. Tokią galimybę turi tik Kelių direkcijos kameros. Kaip tai bus įgyvendinama techniškai, Vidaus reikalų ministerijos specialistai dar negalėjo pasakyti. Mums dabar svarbiausia atlaisvinti kuo daugiau pareigūnų ir nenaudoti jų tiek daug postuose, norėtume, kad jie nedirbtų viršvalandžių", – paaiškino Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas.

Alfonsas Motuzas / Redakcijos archyvo nuotr.

Policijos vadovai neslėpė, kad patikrų postuose efektyvumas buvo itin mažas – žmonės juose dirbo po 12 valandų, o įvažiuoti į miestus neleido vos vienam ar dviem procentams važiavusiųjų.

"Kiekvienas atvejis – individualus. Iki šiol daugeliu atvejų pareigūnai tik įspėdavo pažeidžiančius karantino reikalavimus asmenis. Bet, matyt, ateina laikas už šiurkščius pažeidimus rašyti protokolus, imtis bausmių, o tokius atvejus viešinti", – atviravo A.Motuzas.

Klaipėdiečiai turėjo savo pasiūlymų dėl pajūrio regiono. Išskirtinė situacija susiklostė dėl Palangos, nes miestas yra savivaldybė, jį supa kitos savivaldybės.

Iš pareigūnų kalbos aiškėja, kad iki sausio galo jie ketina imtis kitų priemonių nei budėjimas postuose prie įvažiavimų į rajonų centrus.

"Mūsų tikslas maksimaliai psichologiškai apriboti žmonių norą judėti į kitas savivaldybes. Iš savo šeimos pavyzdžio galiu pasakyti, kad tie barjerai veikia. Juk ribojimai įvedami ne dėl policijos rezultatų, pagrindinis noras – sumažinti mirčių skaičių. Ne esmė, kiek automobilių buvo grąžinta, svarbu, kiek žmonių susilaikė nuo kelionių. Dabar labai sunku pasakyti, kokia yra mūsų darbo vertė, bet tiesa, kad mažiau girtų asmenų ryžosi sėsti prie vairo", – konstatavo A.Motuzas.


Skaičiai ir faktai

Nuo gruodžio 28 d. iki sausio 3-iosios Klaipėdos apskrityje patikrinta dešimčių tūkstančių vairuotojų kelionės tikslas, atgal važiuoti liepta tik mažai jų daliai.

Klaipėdoje patikrinta 30 729, apgręžta 1 141 automobilis;

Klaipėdos rajone patikrinta 5 237, apgręžta  84;

Plungėje patikrinta 6 361, apgręžta 49;

Skuode patikrinta 2 473, apgręžta 6;

Palangoje patikrinta 9 143, apgręžta 335;

Neringoje patikrinta 929, apgręžta 49;

Kretingoje patikrinta 5 541, apgręžta 83;

Rietave patikrinta 2 328, apgręžta 85.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų