Sunkmetis pakeitė Lietuvos vyrus. Anksčiau tarnyba kariuomenėje buvo vertinama tarsi baisus likimo smūgis, dabar konkursas čia – kaip į aukštąją mokyklą. Profesionaliais kariais siekia tapti ne tik darbo neturintys, bet ir daugybė mokslus baigusių vyrų.

Atvyko blaivūs ir tvarkingi

Vakar rytą iš Klaipėdos karo prievolės centro Vytauto gatvėje į būtinuosius karinius mokymus išlydėti pirmieji jaunuoliai.

Ankstyvą rytą palydėti pasiryžusiųjų tapti kariais profesionalais atėjo vieno jaunuolio mergina, dar vieną vaikiną iš Telšių rajono atvežė tėvai.

Kiti jauni vyrai juokavo, kad žmonos ir vaikai nepajuto, kaip šie išėjo iš namų, nes miegojo.

Nieko panašaus į tai, kaip į būtinąją karinę tarnybą šauktiniai būdavo išlydimi tarybiniais laikais vakar nebuvo.

Dvidešimt blaivių, tvarkingų, ramiai nusiteikusių vaikinų Karo prievolės centro salėje laukė, kol bus pakviesti sėsti į autobusą.

Namie paliko dvynukus

Vaikinai jau ne kartą girdėjo apie tai, kas jų laukia Rukloje, tad klausinėjami apie pasiryžimą iškeisti laisvą gyvenimą į karinį muštrą juokavo.

Į autobusą susėdo dešimt jaunuolių iš Klaipėdos, trys iš Kretingos, po vieną iš Šilutės, Skuodo, Telšių, Šilalės, Jurbarko ir Tauragės rajonų.

Keli jauni vyrai namuose paliko žmonas, o vienas – metukų sulaukusius dvynukus.

Aštuoni iš būrio yra baigę aukštuosius mokslus, o du iš jų įgiję universitetinį išsilavinimą. Kiti vaikinai baigė specialiąsias profesines ar vidurines mokyklas.

Jauniausias vakar išlydėtas būsimasis karys yra 20-metis, vyriausiam – 27-eri.

Svajoja tapti generolu

"Ne dėl atlyginimo pasiryžau. Tiesiog labai noriu tapti karininku. Patekti į Karo akademiją sudėtinga, be to, ten ir mokytis sunkiau, – tikino šilutiškis Andrius. – Mano pasirinkimas nesusijęs su krize. Svajoju tapti generolu. Gyvenime nieko nėra neįmanomo."

Vaikinai minėjo norintys įdomaus, tikram vyrui tinkamo darbo.

Dvidešimtmetis Deimantas Druktenis teigė seniai svajojęs apie karinę tarnybą. Vaikinas nuo mažumės sportuoja, tad mano, kad fiziniai išbandymai jo nepalauš.

Jis turi porą metų vyresnę seserį, kuri baigusi mokslus taps policijos pareigūne.

Dalia ir Petras Drukteniai, atlydėję į Klaipėdą sūnų iš atokaus Telšių rajono kaimo, tikino nė nebandę jo atkalbinėti.

Galima spėti, kad socialinės garantijos ir būsima valstybės parama galėjo tapti ne paskutiniu argumentu ir klaipėdiečiui, kurio žmona daugiau nei prieš metus susilaukė dvynukų.

Tris mėnesius sutuoktinė gaus valstybės pašalpą, o vėliau jam ir šeimai priklausys ir kitos garantijos bei lengvatos.

Alga – kaip šauktinio

Vakarykštį įvykį lėmė pirmasis šalyje kvietimas neatlikusiems karinės tarnybos vaikinams įgyti pagrindinį karinį pasirengimą.

Iki šiol būtinieji kariniai mokymai buvo taikomi tik policijos ir pasienio pareigūnams, besimokantiems policijos ar pasienio mokyklose.

Tai buvo kaip alternatyva būtinajai tarnybai. Dabar būtinieji kariniai mokymai taikomi dar netarnavusiems karo prievolininkams.

"Į atranką atėjo dukart daugiau vaikinų, nei planuota siųsti mokymams. Jiems tai – šansas patekti į profesinę karo tarnybą, tai yra turėti nuolatinį darbą su socialinėmis garantijomis, – aiškino Karo prievolės ir personalo atrankos skyriaus vedėja kapitonė Asta Vilavičienė.

Rukloje mokymas vyksta dviem etapais. Pirmas devynias savaites kariai stebimi, ypač kreipiamas dėmesys į jų motyvaciją, įgūdžius, sugebėjimus.

Su kai kuriais po pirmųjų savaičių atsisveikinama. Ne visi lieka kitam keturių savaičių etapui.

"Tik tada su būsimaisiais kariais pasirašoma profesinės karo tarnybos sutartis. Tris mėnesius po to dar trunka bandomasis laikotarpis", – neslėpė kapitonė.

Rukloje pirmąsias 13 savaičių vaikinai turi šauktinio statusą, tad ir pinigų gauna kaip šauktiniai – 130 litų per mėnesį.

Be to, jie bus maitinami, gaus aprangą ir lovą.

Būtinųjų karinių mokymų kariams privalomas kareivinių režimas. Maždaug po mėnesio prisiekę tėvynei kariai savaitgaliais, vadui leidus, gali būti išleidžiami namo.

Kliūtis – skylutė dantyje

Vienas didžiausių išbandymų būsimiesiems kariams – sveikatos patikrinimas. Medikai iškart pripažino tinkamais tarnybai tik trečdalį pretendentų.

Mažytė skylutė dantyje ar nosies pertvaros iškrypimas lėmė medikų pasiūlymą susitvarkyti šias sveikatos problemas. Net randai ir kraujosruvos gali tapti kliūtimi būsimajam kariui.

Klaipėdos karo prievolės centro vadovas majoras Rolandas Lukšas neslėpė, kad tarp norinčiųjų tapti profesionaliais kariais būta ir vaikinų, turinčių psichikos problemų.

"Jei jaunuolis yra Psichikos sveikatos centro įskaitoje ar kada nors jame gydėsi, jis iškart atmetamas, – teigė R.Lukšas.

Statistika teigia, kad, palyginti su šauktinių į privalomąją karo tarnybą, šių savanorių sveikata – kur kas stipresnė. Pastaraisiais metais tik apie 40 proc. šauktinių būdavo tinkami karinei tarnybai.

Vadą galima apskųsti

Pirmieji būsimi kariai į mokomąjį pulką dar važiuos atrinkti pagal eilę. Tačiau netrukus kandidatai bus itin atidžiai vertinami.

Vienas pagrindinių kriterijų – išsilavinimas. Kuo aukštesnių mokslų ragavęs būsimasis karys, tuo pirmesnis eilėje jis bus.

Bus ir fizinio parengtumo testas. Jaunuolių lauks ir motyvacinis pokalbis.

"Manėme, kad sulauksime žemiausio išsilavinimo vaikinų. Pernai, kai pradėjome verbuoti į profesinę karinę tarnybą, 80 proc. atėjusiųjų buvo dirbantys. Karo akademijos tyrimas parodė įdomių dalykų. Tikrai ne tik pinigai tapo motyvu rinktis kario duoną, – tikino A.Vilavičienė.

Kapitonė teigė, kad darbo prestižas, socialinės garantijos, ne paskutinėje vietoje – iššūkiai, tarp kurių minima galimybė užsienio šalyse dalyvauti taikdariškose misijose, garantuotas darbas.

"Dažnai jauni vyrai kalba tarnybos nebijantys, nes žino, kad gali vadą apskųsti. Dirbdami privačiose struktūrose darbuotojai yra visiškai priklausomi nuo ne visada objektyvios viršininko valios", – aiškino A.Vilavičienė.

Moka už maistą ir butą

Karo prievolės centro karininkai pritarė minčiai, kad nemenkos socialinės garantijos yra bene pagrindinis motyvas renkantis profesionalaus kario kelią.

Lietuvos kariuomenės profesionalas gauna maistpinigių arba nemokamai triskart per dieną yra maitinamas.

Priklausomai nuo karinio laipsnio jam mokami nuo 130 iki 300 litų per mėnesį butpinigiai.

Kariai nemokamai gydomi, o įprastų ligų atveju jiems vaistai nekainuoja.

Apmokama pusė kario vaikų darželio mokesčio.

Kariams apmokamos persikėlimo išlaidos, o jauni, neturintys kur gyventi, kariai gali laikinai prisiglausti kareivinėse.

Nekainuoja ir rūbai

Kariams nekainuoja rūbai. Jis apdraudžiamas žūties ir sužalojimo atvejams. Kariams, skirtingai nei civiliams, apmokamas visas nedarbingumo laikas.

Net pradedantieji kariai gauna 30 parų kasmetinių atostogų. Poilsio laikas viena diena ilgėja kas trejus metus.

Ilgiausios kario atostogos trunka 45 paras.

Profesionaliems kariams tarnybos laikas prilyginamas valstybės tarnybos darbo stažui.

Pensinis amžius kariams ateina kur kas anksčiau nei civiliams – po 20 tarnybos metų.

Besimokantiems kariams egzaminų sesijos metu suteikiamos atostogos ir mokamas atlyginimas.

Visų šių privilegijų ir eilinio kario atlyginimo, kuris neatskaičiavus mokesčių sudaro 2 tūkst. litų, vakar į Ruklą išlydėti vaikinai galės tikėtis tik po metų.

Po mokymų beveik metus jų atlyginimas bus viso labo 875 litai.

Nepaisant to, jauni vyrai ryžosi išbandymams.