Klaipėda – kino ekrane

Spindintis, traukiantis, žavus kino pasaulis vilioja. Kino kūrėjai išleidžia begalę pinigų, taip turtindami ne tik žvaigždes, bet ir vietoves, kuriose dirba. Kaip paimti šiuos milijonus, kaip sukurti patrauklias sąlygas į Klaipėdą atvykti ne tik lietuvių, bet ir pasaulinio garso kūrėjams ir paversti jų darbą čia pelningu mūsų miestui? Atsakymus į šiuos klausimus turi teatro, kino, renginių režisierius bei Klaipėdos kino biuro vadovas Tomas Jašinskas.

Atgraso kelionė

Ne vienerius metus kino industrijoje dirbantis T.Jašinskas pasakojo, kad jau kurį laiką sostinės kino kūrėjai kalba – pats laikas naujų vietų filmavimams ieškoti nebe Vilniuje, o Klaipėdoje, nes sostinėje nebėra nematytų, nerodytų vaizdų.

Prodiuserius kol kas stabdo tik 300 km kelionė iš pagrindinio Lietuvos oro uosto Vilniuje.

Gabenti didžiulį kiekį filmavimo aparatūros tokį atstumą vos kelioms filmavimo pamainoms nėra pigu. Kino industrijoje brangi kiekviena sekundė, nes dirba didžiulė komanda, kainuoja aparatūros nuoma.

Todėl kartais kūrėjai ieško būdų išvengti papildomų išlaidų. Kartą T.Jašinskas ieškojo ir rado istorinių jachtų, bet prodiuseris paskaičiavo, kad bus pigiau imituoti laivelio lingavimą žaliame fone Vilniuje, nei su visa komanda važiuoti į Klaipėdą ir filmuoti vaizdą realiame pajūryje.

Klaipėdiečių problema – tuščias senamiestis – filmų kūrėjams yra tikras privalumas.

Neša milijonus

Lietuva užsienio kino kūrėjams įdomi ne tik dėl išskirtinių lokacijų, bet ir dėl mokestinės aplinkos.

Čia pagrindinis pelno mokesčio lengvatos filmų gamybai tikslas – sudaryti palankias filmų gamybos sąlygas šalies ir užsienio kino gamintojams ir užtikrinti galimybę mūsų įmonėms, norinčioms neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai, sumažinti pelno mokestį.

Taip suteikiama galimybė Lietuvoje kuriamo filmo finansavimui iš privačių rėmėjų pritraukti iki 30 proc. filmo gamybos biudžeto sumos.

Holivudas gali pasibelsti į duris labai greitai. Antai Christopheris Nolanas Estijoje filmavo gaudynių sceną, filme "Tenet" ji trunka tik 11 min. Tačiau Talinas iš kino industrijos praturtėjo net 10 mln. eurų.

Kai kurie miestai kūrėjams moka pinigus, kad filmai būtų kuriami būtent ten. Antai Barselonos municipalinė valdžia išskyrė 10 mln. eurų Woody Alleno filmui "Viki, Kristina, Barselona" vien tam, kad kino grandas dirbtų šiame mieste ir parodytų jį kuo patraukliau.

Kino industrija gali atnešti nemažai pinigų ir Klaipėdai. Būdamas Klaipėdos kino biuro darbuotojas T.Jašinskas, stengiasi, kad kūrėjams mūsų miestas būtų patrauklus.

Uostamiestis – tarsi lobis

Klaipėda kino kūrėjams patraukli keliais požiūriais. Pirmiausia, įdomiu miesto identitetu. Mūsų senamiestis ir naujamiestis gali patraukti ne vien įdomiais vaizdais su bauhauzo bei jugendo stiliaus pastatais.

Paradoksalu, klaipėdiečių problema – tuščias senamiestis – filmų kūrėjams yra tikras privalumas. Uždarę vieną gatvę ar net visą kvartalą, kūrėjai gali dirbti netrikdydami miesto gyvenimo. Net Tiltų gatvės uždarymas nesukeltų tokių pasekmių, skirtingai nei būtų Vilniuje.

 

Informacija: T.Jašinskas skaitė būsimiems kūrėjams ne vieną paskaitą apie kinematografiškas Klaipėdos vietas. (Klaipėdos kino biuro nuotr.)

T.Jašinsko patirtis byloja, kad privačių bendrovių, ypač uosto įmonių vadovai geranoriškai įsileidžia į savo teritorijas ir suteikia galimybę filmuoti nepaprastai įdomias uosto prieigas ir krantines.

Antras Klaipėdos privalumas – uostas.

Antai filmo "Lošėjas" kūrėjas Ignas Jonynas pasirinko Klaipėdą todėl, kad čia yra miesto kinematografinis fenomenas – persikėlus į Smiltynę galima filmuoti miestą iš nuostabios perspektyvos.

Dar vienas uostamiesčio išskirtinumas – pajūris. Viena labiausiai kino kūrėjų išnaudojamų vietų yra Olando Kepurės skardis ir pajūrio paplūdimiai.

Filmų statytojus žavi senamiestis. Klaipėdoje yra gausu modernizmo architektūros pavyzdžių, kurie filmavimo kamerai yra tikra dovana.

Kūrėjus gali patraukti ir sovietmečiu pastatyti miesto rajonai – tai irgi savotiškas kino turtas. Tiesa, kino dailininkai mesteli riebų keiksmažodį, kai kadre pamato įstiklintus balkonus. Tada tenka nemažai padirbėti naikinant juostoje naujųjų laikų apraiškas.

Klaipėda patogi ir tuo, kad per pusvalandį galima pasiekti bet kurį miesto kraštą, mišką, jūrą, marias, ežerą, upę. Daugeliu atvejų režisierius čia gali iš viešbučio tiesiog pėsčias su kavos puodeliu rankoje nupėdinti iki filmavimo vietos.

Gali laimėti aukso puodą

T.Jašinsko siekis – kad į Klaipėdą atvyktų kino kūrėjų. Vienas mažas pastarojo meto laimėjimas – mūsų uostamiestyje jiems nereikia mokėti už filmavimo vietą. Tai yra dar vienas mūsų miesto pliusas ir argumentas kino industrijai į uostamiestį privilioti.

Klaipėdos kino biuras dirba tam, kad atvykusi lietuviška ar iš kito pasaulio krašto kino kūrėjų grupė čia gautų jiems būtinas darbui paslaugas: įrangą, žmones, galinčius padėti filmavimo komandai, išteklius atvykstančios komandos buičiai, būtinus kontaktus.

Vienas svarbiausių vietos kino biuro privalumų – čionykščiai žmonės, kurie žino ne tik geriausias vietas filmavimui, bet ir daugybę kitų šio miesto niuansų.

T.Jašinskas įsitikinęs – Klaipėdai užtektų prisivilioti bent vieną "Netflix" serialą, ir miestas bus laimėjęs aukso puodą.

"Ir tai yra visiškai realu, turėjome paklausimų, švedų režisieriai svarstė galimybę dirbti Klaipėdoje, jie norėjo čia filmuoti kriminalinį istorinį serialą "Clark". Buvo čia atvažiavę, vaikščiojo, žiūrėjo. Jiems patiko Liepų gatvė, uosto prieigos. Suveikė subjektyvūs veiksniai, ir švedai serialą nufilmavo Vilniuje ir Kaune", – atviravo T.Jašinskas.

Vokiečiai mūsų pajūryje jau filmavo filmą "Kruso", čia kūrėjai vietos žmonėms įsiminė dar ir tuo, kad ieškojo 300 nuogalių.

Klaipėdoje dirbo ir "Discovery". Išsilaipinimo Normandijoje scenose tada filmavosi daugybė klaipėdiečių.

Paprasčiau pasakyti: "Ne"

Į miestą atvykstantys kūrėjai susiduria su  problemomis, kurias spręsti pasiryžęs kino biuras. Filmuotojams neretai reikia uždaryti gatves, išjungti elektrą, turėti priėjimą prie pastatų. Tarpininko tarp valdininkų ir verslo struktūrų bei filmo kūrėjų vaidmenį prisiimantis T.Jašinskas priverstas pripažinti, kad Klaipėdoje dar nesama reikiamo supratimo apie kino industriją.

Jei kino statytojai kreipiasi į savivaldybę, jiems išduodamas leidimas organizuoti renginį.

"Renginys ir filmavimas yra visiškai skirtingi dalykai – aiškino T.Jašinskas. – Rimtas filmų kūrėjas, pamatęs tokį raštą, supranta – Klaipėdoje nėra žmogaus ar įstaigos, kuri išmano apie filmavimą ir kuo jis skiriasi nuo paprasto renginio. Dažnai užtenka vieno valdininko neigiamo atsakymo, ir miestas nepraturtėja visomis prasmėmis. Taip kūrėjai Klaipėdoje nepateko į centrinį paštą ir į buvusį policijos komisariato pastatą Jūros gatvėje. Vilniečiai jiems pasiūlo savo Lukiškes ir iš to laimi. Daugybę kartų įsitikinau, kad viskas priklauso nuo vieno žmogaus ištarto žodžio. Teigdami, kad pastatas avarinės būklės, valdininkai nesupranta, kad joks didelio kino projekto prodiuseris neleistų filmavimo komandos narių ir aktorių į nesaugią aplinką."

Būdamas vienas T.Jašinskas sunkiai skinasi kelią į valdžios kabinetus.

O kino kūrėjai turi jausti, kad miestas jų laukia. Tam reikia aiškaus bendravimo su viešosios tvarkos prižiūrėtojais.

Pasak kino biuro darbuotojo, jie turėtų suprasti, kad kino industrija duoda realią naudą. Juk atvykusiai kino kūrėjų grupei reikia gyventi, maitintis, už visa tai nemažai sumokama. O kur dar faktas, kad miestas įvairiais rakursais eksponuojamas kino kadre.

Klaipėdoje dar negalvojama ir apie pelną nešančius kino turistus – žmones, norinčius pamatyt vietą, kur buvo filmuojamas jų mėgstamas filmas. Tokie aistruoliai gali atvykti net iš Naujosios Zelandijos.

Kaunas ir Vilnius jau skina tuos vaisius, turistai vaikšto po miestą ir ieško iš filmų atpažįstamų vietų.

Kol kas mūsų miestas tokio žmogaus, kuris pritrauktų kino kūrėjus į Klaipėdą, neturi.

"Dviračio išradinėti nereikia. Vilniuje ir Kaune tai vyksta. Akivaizdu, kad tokio žmogaus išlaikymas gali atsipirkti neišmatuojamai. Tada turėtume ne tik paslaugą, bet ir tikslias žinias, kiek ir kas filmavo Klaipėdoje, kiek pinigų čia paliko, ko kūrėjams reikėjo, ko prašė ir ką dar galima padaryti jiems pritraukti", – įsitikinęs T.Jašinskas.

Pakvietė į ekskursiją

Šiemet T.Jašinskas Turizmo dieną pasidavė avantiūrai pravesti Klaipėdoje ekskursiją "Klaipėda kine". Paskelbus apie ją internete, labai greitai atsirado apie 100 norinčiųjų dalyvauti.

"Žmonėms tai velnioniškai patinka. Kinas užfiksuoja sparčiai besikeičiantį miestą. 1971 metais pasirodęs filmas "Maža išpažintis" traukia akį to meto Klaipėdos vaizdais, jau seniai sunaikintomis laivų kapinėmis, griuvėsiu virtusį "Baltijos" kino teatrą, Vytauto Didžiojo gimnazijos baseiną. Tai yra kino fenomenas. Ir taip yra kiekvieno filmo atveju", – įsitikinęs vienintelis Klaipėdos kino biuro darbuotojas.

Jis gali valandų valandas pasakoti, kurioje miesto vietoje buvo kuriami filmai, vardija jų režisierius, prisimena nuotykius, nutikusius juos filmuojant.

Kinas žmones žavi, jį gaubia romantika, kiekvienam smagu pabūti kino kūrimo procese.

T.Jašinskui su filmavimo grupe yra tekę dirbti ir Klaipėdos Šanchajumi vadinamame rajone – Marių gatvėje. Ten gyvenantys žmonės užleido savo namus.

Šeimininkai kantriai laukė virtuvėje, filmavimo komanda šeimininkavo visame bute iki vėlyvos nakties, o kieme nebebuvo vietos, nes jame stovėjo filmavimo komandos palapinės, vagonėliai, generatoriai, aprūpinantis kino aikštelę transportas.

Skaičiai ir faktai

Lietuvos kino centro duomenimis, praėjusiais metais kino gamyba šalies biudžetą papildė 23,5 mln. eurų.

Vilniuje per metus nufilmuojami apie 25–30 filmų, sukuriama per 2 tūkst. laikinų darbo vietų.

Per penkerius metus Kaune (kai veikia Kauno kino biuras) buvo filmuota 50 įvairių projektų.

T.Jašinsko žiniomis, Klaipėdoje kasmet dirba nuo 6 iki 8 filmų ar didesnių reklamų komandų, oficialiai statistika nevedama, kino kūrėjų poreikiai netiriami.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių