Už tūkstančių kilometrų gyvenantiems svetimšaliams norą mokytis lietuvių kalbos įžiebia ne tik meilė mūsų tautiečiams, savų šaknų paieškos, bet ir aistra Lietuvos krepšiniui.

Meksikietiška istorija

Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokyklą kitakalbiams rengiantis Klaipėdos universitetas (KU) sulaukia dalyvių net iš tolimų, egzotiškų kraštų.

Šiemet pajūryje žinių semsis 52 kursantai iš 21 šalies. Didžioji jų dalis – europiečiai, tačiau po vieną svetimšalį atvyks ir iš JAV, Japonijos, Meksikos, Kolumbijos bei Peru.

Kartu su KU Tarptautinių studijų skyriumi šį projektą organizuojančio Kalbų ir kultūrų centro direktorė Jūratė Derukaitė prisiminė, jog per visą kalbos mokyklos gyvavimo laiką būta kursantų ir iš Korėjos, Paragvajaus bei Australijos.

„Didžioji dalis atvykstančiųjų Lietuva nuoširdžiai žavisi. Ir tai nenuostabu, nes atvažiuoja ne kokie nors atsitiktiniai, o motyvuoti, rimtų rezultatų siekiantys žmonės“, – pripažino J.Derukaitė.

Nemaža dalis jų į KU rengiamą lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokyklą atvyksta ne pirmą ir ne antrą kartą.

Vienas tokių – ir šiemetis kursantas iš Meksikos, anot pašnekovės, vertas atskiros istorijos.

„Šis žmogus Lietuvą pamilo prieš daugelį metų per krepšinį. O pernai pas mus atvyko mokytis kalbos, ir jam čia nepaprastai patiko. Suradęs galimybę gauti Švietimo mainų paramos fondo stipendiją, šiemet jis vėl pas mus atvyksta. Ir, kiek žinau, turi rimtų ketinimų mūsų šalyje studijuoti“, – pasakojo KU Kalbų ir kultūrų centro vadovė.

Tiesiog įsimylėjo Lietuvą

Kursantas iš Peru sumanė pramokti lietuvių kalbos, nes susituokė su lietuve. Dvi merginos iš Kolumbijos bei JAV turi lietuviškų šaknų, o japonas tiesiog įsimylėjo mūsų šalį.

Pasak J.Derukaitės, visada dalį kursantų sudaro žmonės, kurie mokytis lietuvių kalbos nori dėl asmeninių motyvų, tačiau didžioji dalis atvykstančiųjų – užsienio šalių studentai, dėstytojai bei mokslininkai.

Vienuoliktą kartą rengiama vasaros mokykla truks keturias savaites: nuo liepos 27 iki rugpjūčio 24 dienos.

J.Derukaitės teigimu, pagal skirtingus mokėjimo lygius suskirstytų kursantų laukia labai intensyvus mokymosi kursas, tačiau tradiciškai pasirūpinta ir turininga svetimšalių kultūrine bei pramogine programa.

Mokomasi ne tik iš knygų: praktinės pamokos vyksta išvykų po Lietuvą metu, vaikštant mieste, viešint lietuvių šeimose.

Nuo kursų iki kursų

Ar per tokį trumpą laiką įmanoma išmokti svetimos kalbos? Pašnekovė patikino, jog kai kurie svetimšaliai pasiekia stulbinamų rezultatų.

„Žinoma, kas stengiasi ir dirba. Lietuvių kalba nėra kokia nors išskirtinė. Štai visiškai “nuo nulio„ pradėję mokytis mūsų kursantai po kursų sėkmingai išlaikė kalbos egzaminą, būtiną leidimui gyventi mūsų šalyje“, – prisiminė J.Derukaitė.

Pašnekovė pasidžiaugė, jog KU rengiama lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokykla garsėja puikia reputacija.

„Tokius kursus mes rengiame ne vieninteliai, dalyviai turi galimybę pasirinkti iš dar dviejų universitetų – Vilniuje bei Kaune. Tačiau net paskambinę iš Švietimo mainų paramos fondo klausė, ką mes darome, kad daugiau kaip pusė iš visų stipendininkų renkasi Klaipėdos universitetą“, – šypsojosi pašnekovė. – Bent jau iš savo kursantų sulaukiame atsiliepimų, kad jie nepaprastai patenkinti kursų organizavimo kokybe. Nenorėčiau, kad tai nuskambėtų kaip pasigyrimas, bet išties labai stengiamės, darbinė mūsų komanda gyvena nuo kursų iki kursų."