Į Kretingą – pasisemti dvasingumo

Kraštas, turtingas ir savo žmonėmis, jų talentais, ir kultūra – toks yra Kretingos rajonas. „Pas mus tvyro ramybės, dvasingumo, ir gamtos teikiamų malonumų aura. Geresnės vietos, kur visa tai galima pajusti, tikrai nerasite“, – patikino Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika.

600 kultūros paveldo objektų

Tarp Klaipėdos ir Palangos įsikūręs Kretingos rajonas yra užėmęs dėkingą geografinė padėtį.

„Galima sakyti, kad ši geografinė padėtis lemia, jog Kretingos rajone yra mažiausias nedarbo lygis tarp visų šalies savivaldybių. Jei kretingiškiai neranda darbo savo krašte, įsidarbina Klaipėdoje ar Palangoje. Kita vertus, kretingiškiai yra ir labai verslūs žmonės, sugalvojantys įvairiausių užsiėmimų, iš kurių galima uždirbti. Be to, per Kretingos rajoną driekiasi tranzitiniai keliai į Palangą ir Klaipėdą, todėl džiaugiamės, kad jais važiuodami turistai sustoja apsižvalgyti ir mūsų krašte“, – kalbėjo J.Mažeika.

Turistams, anot jo, Kretingos rajone tikrai yra ką pamatyti, kuo pasigrožėti. Šiame krašte yra tokių unikalių vietų, kokių neįmanoma rasti niekur kitur.

600 – tiek Kretingos rajone priskaičiuojama kultūros paveldo objektų, kurie puošia kraštą, kiekvienas turi įdomią savo atsiradimo istoriją.

Mieste – penki vienuolynai

„Aišku, pačioje Kretingoje mūsų pasididžiavimas yra Kretingos muziejus, tame pačiame pastate esantis Žiemos sodas ir visa buvusio dvaro teritorija. Jame yra trys kaskadiniai tvenkiniai, kurių vieną jau sutvarkėme, pritaikėme miestiečių poilsiui, kad vasarą jie galėtų mėgautis maudynėmis. Kiti du dar laukia savo eilės“, – pasakojo J.Mažeika.

Kretinga unikali ir tuo, kad mieste yra net penki vienuolynai. Žymiausias jų – brolių pranciškonų.

„Vienuoliai Kretingoje įsikūrė 1609 metais, visą laiką gyveno, kol sovietmečiu turėjo palikti mūsų kraštą. Tačiau 1989 metais jie grįžo ir nuo tada Kretinga tarsi vėl atgavo savo tikrąjį veidą. Broliai pranciškonai yra neatsiejama Kretingos dalis, jie turi sugebėjimų suburti bendruomenę, ją pakylėti į aukštesnį lygmenį, įkvėpti dvasingumą. Broliai pranciškonai nuostabiai dirba su jaunimu, todėl jiems ir atidavėme gimnaziją“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės meras.

Puošmena – piliakalniai

J.Mažeika kvietė pasižvalgyti ne tik po Kretingą, bet ir po visą jos rajoną. Jo puošmena – trys piliakalniai, kurie neseniai sutvarkyti, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, laiptai, kad žmonėms būtų patogiau užkopti į kalną, suoliukai ir staliukai. Nuo visų piliakalnių atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai, visi jie mena istoriją apie žemaičių kovas su priešais.

„Galime pasigirti ir Salantų regioniniu parku, kuriame taip pat apstu įvairių gėrybių. Salantų miestelis taip pat yra Kretingos rajono puošmena. Neseniai sutvarkėme miestelio pagrindinę aikštę, gatvę. Labai tikimės, kad ir gyventojai kosmetiškai paremontuos savo namus. Tiesa, yra viena spręstina problema – apleistas stovi pastatas, kuriame kadaise buvo kepamas gardžiausias Salantų pyragas. Tačiau tikrai rasime būdų, kaip ji restauruoti“, – teigė J.Mažeika.

Priminimas apie pagonybę

Anot pašnekovo, Kretingos rajone į kurią pusę bevažiuotum, visur galima rasti, ką apžiūrėti, ką pamatyti, kas praturtins žinias apie Kretingos kraštą ir Lietuvą.

„Pavyzdžiui, Darbėnai taip pat yra unikalus miestelis, o netoli jo įkurtas japoniškas sodas, kuris yra tarsi priminimas, jog lietuviai buvo pagonys. Tiesa, labai norime sutvarkyti kelią, vedantį į tą japonišką sodą, Dabar ten yra žvyrkelis, o kai kelias bus geras, tikiu, jog turistų bus dar daugiau, nes šis sodas – unikalus visomis prasmėmis“, – dėstė J.Mažeika.

Dar vienas išskirtinis objektas Kretingos rajone – Baltų mitologijos parkas. Jame puoselėjamos senosios baltų kultūros vertybės, skatinamas patriotiškumas. Tai – vieta, kur galima prisiliesti prie savo ištakų.

„Šiame parke nuostabu ne tik pasivaikščioti, bet puiku ir tai, kad jis praturtina žmones tiek žiniomis, tiek įkvėpimu“, – teigė Kretingos rajono meras.

Statys baseiną

Paklaustas, apie ateities planus, objektus, kurie per artimiausius kelerius metus turėtų atsirasti Kretingos rajone, J.Mažeika tvirtino, kad vandens parkų savivaldybė tikrai nestatys.

„Juk netoli vadinamojo HBH kaimo turėtų pradėti veikti tikras atostogų miestelis, su visomis sveikatingo procedūromis. Todėl mes, savivaldybė, rūpinsimės savo bendruomenės poreikiais. Strateginiame plane numatyta, jog galiausiai turime pabaigti statyti Kretingos viešąją biblioteką, kurioje pradės veikti jaunimo centras. Antra užduotis – sporto komplekso prie centrinio Kretingos stadiono statybos. Tame sporto komplekse turėtų būti sporto salė ir sėdimomis vietomis žiūrovams, o kitoje pastato pusėje – keturių 25 m ilgio takelių baseinas. Tikiu, kad artimiausiais metais šiuos tikslus pavyks realizuoti“, – neabejojo J.Mažeika.

Kretingos rajoną jis vadino sėkmingu kraštu. Tos sėkmės faktoriai – dvasingumas, sklindantis brolių pranciškonų, žmonių verslumas, draugiškumas ir bendruomeniškumas, įvairios privačios iniciatyvos, kurios tampa lankytinais objektais.

„Kretingos rajono sėkmės formulė yra ramybė, dvasingumas ir gamtos prieglobstis“, – reziumavo J.Mažeika.

Istorija

Kretinga – sena pajūrio žemių vietovė, kurioje žmonės gyveno jau akmens amžiuje. 1253 metais Livonijos ordino dokumentuose pirmąkart paminėta Kretingos pilis, nuo 1566 metų žinomas Kretingos kaimas ir dvaras, o nuo 1609 metų – Karolštato arba Kretingos miestas.

Dvaro savininko, žymaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus rūpesčiu Kretingos kaimas 1602-1607 metais tapo miesteliu, svarbiu užsienio prekybos su Prūsija centru. Jame jau buvo turgavietė, kaimo kapinėse stovėjo medinė katalikų bažnyčia, kurią globojo vienuoliai bernardinai (pranciškonai observantai).

Siekdamas pagyvinti prekybinį ir ūkinį Kretingos valsčiaus gyvenimą, šalia Kretingos dvaro ir miestelio, kitame Akmenos upės krante Jonas Karolis Chodkevičius įkūrė miestą, kurį pavadino savo vardu Karolštatu (vokiškai Karolstadt – Karolio miestas). Mieste apsigyventi panorusiems piliečiams 1609 metų sausio 23 dieną išdavė privilegiją, suteikiančią Magdeburgo teises ir įvairias verslo lengvatas. Šalia miesto 1605-1617 metais pastatė bernardinų vienuolyno ir bažnyčios pastatų ansamblį.

Įkurdindamas Karolštato miestą, Jonas Karolis Chodkevičius siekė priartinti Lietuvos pajūrio regioną prie europietiškos Vakarų civilizacijos laimėjimų, išmokyti žemdirbius žemaičius amatų ir prekybos verslo paslapčių, paspartinti ūkio raidą ir pažangą, formuoti naujas visuomenės bendravimo tradicijas, pagrįstas savivalda.

Miestą planavo matininkai Adomas Dirma, Jonas Mališevskis, Motiejus Gaiževskis, Adomas Škliarskis. Pagal jų projektą buvo išmatuota didžiulė kvadratinė turgaus aikštė, gyvenamieji miesto kvartalai, kurie buvo suskirstyti į sklypus, ir nutiestos gatvės.

Jonui Karoliui Chodkevičiui mirus, jo valdas 1621 metais paveldėjo vienintelė duktė Ona Scholastika, kuri savo turtus užrašė vyrui, LDK maršalkai Jonui Stanislovui Sapiegai. Tokiu būdu Kretinga tapo didžiulių Sapiegų giminės valdų dalimi.

XVII amžiuje Kretinga pateko į žemėlapius.

Lietuvą prijungus prie Rusijos, miestų savivaldos teisės buvo paliktos tik didiesiems miestams. Tokiu būdu Karolštatas neteko Magdeburgo teisių ir tapo paprastu didžiulės Rusijos imperijos miesteliu. Nebevartojamas daugiau ir Karolštato vardas. Miestelis, kaip ir šalia buvęs kaimas, oficialiai pradėtas vadinti tik Kretingos vardu.