Platus interesų ratas

Apie Vakarų Lietuvos savivaldybių strateginę reikšmę ir aktyvų įvairių politinių jėgų interesų lauką byloja gausus kandidatų į merus sąrašas.

Pavyzdžiui, pačioje mažiausioje iš jų – Neringos savivaldybėje mero posto siekia net keturi asmenys (bet tarp jų – nė vienos moters).

Tai Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas, socialdemokratas Darius Jasaitis, visuomeninio rinkimų komiteto "Vieninga Neringa" kandidatas Dovydas Mikelis ir konservatorius Laurynas Vainutis.

Keturi kandidatai sieks ir kito pajūrio kurorto – Palangos mero pozicijos.

Tai socialdemokratų atstovė Svetlana Grigorian, "valstiečių" kandidatas Darius Kubilius, visuomeninio rinkimų komiteto "Pirmyn, Palanga ir Šventoji" atstovas Vilius Martusevičius bei dabartinis kurorto vadovas konservatorius Šarūnas Vaitkus.

O štai Klaipėdos rajono savivaldybės mero posto norėtų net 9 kandidatai, iš jų trys moterys – Liberalų sąjūdžio atstovė Audronė Balnionienė, konservatorė Rasa Petrauskienė bei socialdemokratė Ligita Liutikienė.

Pakartoti praėjusių rinkimų sėkmę bandys ir dabartinis Klaipėdos rajono meras, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos kandidatas Vaclovas Dačkauskas.

Su juo konkuruoja visuomeninio rinkimų komiteto "Kuriam kartu" atstovas Sigitas Karbauskas, kito komiteto "Bendrai geriau" pretendentas Vaclovas Macijauskas, "valstiečių" kandidatas Bronius Markauskas, Lietuvos centro partijos atstovas Artūras Žičkus bei dar vieno visuomeninio rinkimų komiteto "Klaipėdos rajono žemaičiai" lyderis Raimondas Simonavičius.

Kretingoje mero posto sieks 7 politikai, tarp jų  trys moterys – Liberalų sąjūdžio kandidatė Danutė Skruibienė, partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovė Jolita Vaickienė ir "valstiečių" pretendentė Dalia Martišauskienė.

Dar Kretingos mero posto sieks Darbo partijos atstovas Vytautas Ročys, konservatorius Dangiras Samalius, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos kandidatas Virginijus Domarkas bei visuomeninio rinkimų komiteto "Kretingos kraštas" atstovas Antanas Kalnius.

Stebina amžiaus skirtumas

Vertinant pagal amžių, iš visų keturių pajūrio savivaldybių solidžiausi – Klaipėdos rajono kandidatai į merus. Čia devynių pretendentų amžiaus vidurkis yra 53 metai.

Vyriausi kandidatai – dabartinis meras V.Dačkauskas, kuriam praėjusią savaitę sukako 62-eji, bei jo bendraamžis ir bendravardis, gegužę gimtadienį švęsiantis visuomeninio rinkimų komiteto kandidatas – V.Macijauskas.

Jauniausia kandidatė į rajono mero postą yra 42 metų konservatorė R.Petrauskienė.

Panašus kandidatų į merus amžiaus vidurkis ir Kretingoje. Čia vyriausi pretendentai – socialdemokratas V.Domarkas (58 metai) ir jo bendraamžis V.Ročys. O jauniausias – 46-erių visuomeninio rinkimų komiteto "Kretingos kraštas" atstovas A.Kalnius.

Gerokai mažesnis, vos 42 metų amžiaus, vidurkis kandidatų į merus yra Neringoje.

Vyriausiam jų A.Bagdonui – 46-eri, o po 40 metų turi visuomeninio rinkimų komiteto "Vieninga Neringa" atstovas D.Mikelis bei konservatorių kandidatas L.Vainutis.

Dar jaunesni kandidatai mero posto siekia Palangoje.

Čia vyriausiam pretendentui, visuomeninio rinkimų komiteto "Pirmyn, Palanga ir Šventoji" kandidatui V.Martusevičiui, yra 49 metai, o jo konkurentė, socialdemokratė S.Grigorian – jauniausia politikė, pretenduojanti į merus, jai vos 28 metai.

Palanga pribloškia kontrastais

Palangos kandidatai į merus išsiskiria net tik amžiaus skirtumu, bet ir užgyventais turtais.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, turtingiausias kandidatas į Palangos merus yra dabartinis jos vadovas, konservatorius 43 metų Š.Vaitkus.

Jo privalomas deklaruoti turtas yra 862 tūkst. eurų, piniginės lėšos sudaro kiek daugiau nei 9 tūkst. eurų.

Š.Vaitkus yra suteikęs 403 tūkst. eurų dydžio paskolą, o pats pasiskolino 115,8 tūkst. eurų.

Kiek mažesnius turtus valdo kitas kandidatas į merus V.Martusevičius. Jo privalomas deklaruoti turtas vertinamas 661 tūkst. eurų, piniginių lėšų politikas sukaupė 27,3 tūkst. eurų, jis yra paėmęs 176 tūkst. eurų paskolą.

Pagal VRK pateikiamus duomenis, V.Martusevičius 2017 m. gavo pajamų 17,7 tūkst. eurų ir nesumokėjo nė euro pajamų mokesčio.

"Valstiečių" kandidatas į Palangos merus 45 metų D.Kubilius privalomo deklaruoti turto uždirbo už 257 tūkst. eurų, paskolų politikas neturi. Piniginės lėšos sudaro 4 tūkst. eurų.

Jauniausia kandidatė į kurorto vadovus S.Grigorian, remiantis 2017 m. deklaracija, privalomojo deklaruoti turto neužgyveno, tačiau ji turi vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių už 2 580 eurų, taip pat piniginių lėšų – 3 919 eurų.

Kukliausias – D.Jasaitis?

Ne ką didesniais turtais nei jaunoji Palangos socialdemokratė S.Grigorian gali pasigirti ir jos partijos kolega iš kito pajūrio kurorto –  dabartinis Neringos savivaldybės vadovas 45 metų D.Jasaitis.

Jo privalomas registruoti turtas siekia vos 3 382 eurus, dar meras turi vertybinių popierių, juvelyrinių dirbinių ar meno kūrinių už 4 tūkst. eurų bei panašią sumą piniginėmis lėšomis.

Kitų D.Jasaičio konkurentų sukauptų gėrybių sąrašas kur kas įspūdingesnis.

Pavyzdžiui, visuomeninio rinkimų komiteto "Vieninga Neringa" atstovas D.Mikelis privalomo registruoti turto turi už 206,5 tūkst. eurų, jo vertybiniai popieriai, juvelyriniai dirbiniai ar meno kūriniai įkainuoti beveik milijonu eurų.

Liberalų sąjūdžio kandidatas į Neringos merus 46 metų A.Bagdonas privalomo registruoti turto turi už 223 tūkst. eurų, piniginių lėšų – dar 23,8 tūkst. eurų. Tiesa, politikas turi paėmęs 30 tūkst, eurų paskolą.

Kiek kuklesnę nuosavybę valdo 40 metų konservatorių atstovas Neringos mero rinkimuose L.Vainutis.

Jo privalomo registruoti turto vertė siekia 80 tūkst. eurų, vertybiniai popieriai ar kitos gėrybės – 5 tūkst. eurų, piniginės lėšos – 10,7 tūkst. eurų. Politikas turi paėmęs 38,8 tūkst. eurų paskolą.

Pasiturinčių pretendentų plejada

Gana pasiturintys asmenys siekia ir Klaipėdos rajono mero posto.

Remiantis VRK pateiktais duomenimis, didžiausią privalomą deklaruoti turtą (kuris įvertintas 330 tūkst. eurų) valdo centristas A.Žičkus.

Kiek mažiau gėrybių, vertų 288 tūkst. eurų, turi B.Markauskas, R.Simonavičius (jo privalomas deklaruoti turtas yra 208 tūkst. eurų) bei S.Karbauskas (jo privalomas deklaruoti turtas siekia 171 tūkst. eurų). Be to, pastarasis piniginėmis lėšomis turi beveik 60 tūkst. eurų, o dar beveik 72 tūkst. eurų yra kažkam paskolinęs.

O štai Klaipėdos rajono mero posto siekiančio verslininko V.Macijausko privalomas deklaruoti turtas gal ir nėra labai įspūdingas (35 tūkst. eurų), tačiau jo turimų vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių vertė viršija pusę mln. eurų. Dar daugiau nei pusę milijono verslininkas yra kažkam paskolinęs.

Solidų turtą (beveik 100 tūkst. eurų privalomo deklaruoti turto ir daugiau nei 25 tūkst. eurų pinigais) deklaravo kandidatė A.Balnionienė, taip pat jos konkurentė R.Petrauskienė (privalomas deklaruoti turtas – beveik 74 tūkst. eurų, piniginės lėšos – beveik 42 tūkst. eurų).

Dabartinio mero V.Dačkausko privalomas deklaruoti turtas siekia 19 tūkst. eurų, vertybinių popierių ar kitų gėrybių jis turi dar už 36 tūkst. eurų.

O štai socialdemokratės L.Liutikienės privalomas deklaruoti turtas yra tik 1 049 eurai, piniginės lėšos – 12 tūkst. eurų.

Taigi didžioji dauguma Klaipėdos rajono mero posto siekiančių kandidatų yra pasiturintys asmenys.

Savo turtais neišsišoka

Bemaž kukliausius turtus sukaupė kandidatai į Kretingos merus.

Čia, anot VRK, didžiausius privalomus deklaruoti turtus (įvertinti 147 tūkst. eurų) pateikė D.Skruibienė, A.Kalnius (jo turtas įvertintas 93,5 tūkst. eurų) ir J.Vaickienė (jos turtas vertas 76 tūkst. eurų).

Ši politikė dar turi sukaupusi 85 tūkst. eurų piniginių lėšų ir kažkam yra suteikusi 24,6 tūkst. eurų dydžio paskolą.

Tačiau, remiantis VRK duomenimis, J.Vaickienės 2017 m. privalomų deklaruoti pajamų dydis siekė vos 1 216 eurų. Politikė nesumokėjo nė euro pajamų mokesčio, kaip ir jos konkurentas A.Kalnius, nors pastarasis ir uždirbo 12,3 tūkst eurų.

Kitų kandidatų į Kretingos merus turto vertė – ne itin didelė: D.Samaliaus privalomas deklaruoti turtas siekia 55 tūkst. eurų, V.Domarko – 51,5 tūkst. eurų ir 12 tūkst. eurų piniginės lėšos.

V.Ročio turimas turtas vertas 21,8 tūkst. eurų, o D.Martišauskienės – tik 3 tūkst. eurų, tačiau politikė piniginėmis lėšomis turi sukaupusi 35,2 tūkst. eurų.

Slypi merkantiliniai tikslai?

Klaipėdos universiteto sociologas profesorius Vaidutis Laurėnas tvirtino, kad sunku prognozuoti, kokie faktoriai, kalbant apie kandidatus į merus, nulems rinkėjų pasirinkimą.

"Rinkėjų sprendimą gali lemti labai konkretūs dalykai. Jūs gi matote, kokia kova vyksta. Vis atsiranda visokios kompromituojančios medžiagos apie vienus ar kitus politikus. Ir tai, be abejo, turės įtakos rinkimų rezultatams. Juk rinkėjai yra raštingi. Ar rinkimų rezultatams gali turėti įtakos politikų "vaikščiojimas" iš partijos į partiją? Manau, savivaldybių rinkimuose ne, nes visi dairosi žmogaus, kuris galėtų veikti ekonominius dalykus, tad jo politiškumas nėra pirmaeilis dalykas", – įsitikinęs V.Laurėnas.

Kodėl pasiturintys žmonės siekia valdžios? Vieniems tai yra garbės reikalas, kiti to siekia vedami merkantilinių tikslų.

Anot sociologo, į kandidato materialinę padėtį rinkėjai paprastai žvelgia dvejopai.

Vienu atveju, kandidatas, anot statistinio rinkėjo žargono, yra "vagis" arba, priešingai, gerbtinas žmogus, savo atkakliu darbu sąžiningai uždirbęs gausias materialines gėrybes.

"A priori turtingas žmogus nėra smerkiamas. Juk lokalios bendruomenės – rajonuose, mažuose miesteliuose – pažįsta vieni kitus ir dažniausiai žino tų turtų atsiradimo kilmę. Ir būtent turto kilmė, vertinant vieną ar kitą kandidatą, turi reikšmės. Be to, kodėl pasiturintys žmonės siekia valdžios? Vieniems tai yra garbės reikalas, kiti to siekia vedami merkantilinių tikslų. Deja, taip yra. Ypač didžiuosiuose miestuose susibėga labai daug lobistinių interesų ir tai jokia paslaptis", – teigė V.Laurėnas.