Bylinėtis – už tris markes
Minėta byla pasiekė antros instancijos teismą. Tai yra iš pradžių ji buvo nagrinėjama apylinkės teisme, sprendimas buvo apskųstas, todėl ją nagrinėjo aukštesnės kompetencijos teismo teisėja.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų pirmininką Aurimą Brazdeikį dienraštis paprašė pakomentuoti šį ir kitus atvejus.
Teisėjas yra dirbęs su studentais ir jiems pasakojo panašų atvejį iš Vokietijos teisinės sistemos. Tai buvo laikas, kai vokiečiai dar atsiskaitinėjo markėmis.
Taigi, viename Vokietijos teisme buvo atsisakyta priimti bylą dėl trijų markių skolos, argumentuojant, kad tai yra neekonomiška ir neproporcinga, nes valstybė išleis žymiai daugiau lėšų procesui vykdyti.
Tokios menkos skolos reikalavimas, vadovaujantis šiais argumentais, buvo nepriimtas.
„Klausdavau studentų nuomonės apie šį atvejį. Jie pasisakydavo labai panašiai: vieni pritardavo Vokietijos teismo nuomonei, kažkas net yra pasakęs, kad teisėjo vietoje pats būtų sumokėjęs tas tris markes. Aišku, tai tik juokas, teisėjas negali kištis į procesą. Bet tai tik viena medalio pusė“, – kalbėjo teisėjas A. Brazdeikis.
Kitas argumentas – jeigu žmogus negins savo teisių, teisė ir neegzistuos.
Pasak A. Brazdeikio, teisė gimsta tik tada, kai žmogus gina savo teises.
Taip žmogus iš esmės apgina ir teisinę sistemą.
Praktika: teisėjas A. Brazdeikis teigia, kad kartais menki dalykai lemia precedento suformavimą. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.
Įstatymai – elgesio taisyklės
Civilinėje teisėje viena saugomiausių žmonių grupių yra vartotojai. Lietuvos įstatymai ir ES direktyvos saugo vartotojų teises.
„Būdami vartotojai, kalbame apie gana smulkius dalykus: rūbus, avalynę ar buities prietaisus. Jei manytume, kad bylinėtis dėl jų neverta, vartotojų teisė būtų neefektyvi, niekas jos negintų. Tai galėtų vesti prie kokybės žemėjimo, – aiškino teisėjas E. Brazdeikis. – Gyvename visuomeninėje santvarkoje, turime elgesio taisykles, kurias apibrėžia įstatymai. Kalbant apie besibylinėjusią dėl menkos sumos butų administravimo įmonę, turime pripažinti – ji negali jėga atimti iš žmogaus to vieno euro. Teisingumo vykdymas įmanomas tik per teisinę sistemą. Jei neleistume žmonėms bylinėtis dėl smulkmenų, taip paneigtume žmonių teises, kurias garantuoja įstatymas.“
Būsto administravimo įmonės byloje dėl 97 centų svarbi ne ši menka suma, bet precedentas.
Šioje byloje svarbu nustatyti, kiek nuosavybės būste ir bendro naudojimo patalpose turi atsakovas. Nes būstų administravimo įmonė ir toliau teiks paslaugas, todėl nori nustatyti tikslią nuosavybės dalį.
Sprendimas šioje byloje gali turėti teisines pasekmes ne vienam šimtui asmenų.
Apygardos teismas, kaip pirmoji instancija, nagrinėja bylas, kuriose bylinėjamasi dėl sumų, viršijančių 100 tūkst. eurų.
Tas pats teismas nagrinėja ir apeliacines bylas, kuriose ieškinio suma kur kas mažesnė, antai pernai apie penktadalyje (apie 100 bylų) jų spręsti ginčai – dėl sumų, mažesnių nei 2 tūkst. eurų.
Daliai mūsų šalies žmonių tai yra dideli pinigai, bet įstatymai teigia, kad tai – maža suma.
Kaip teigė teisėjas, ieškinys dėl 97 centų – išskirtinis atvejis, bet tokių bylų pasitaiko.
Atėmė teisę į savigyną
Teisėjas E. Brazdeikis pasakojo, kad nuo 2003-iųjų bene iki 2011 metų egzistavo taisyklė, kad negalima skųsti sprendimo, jei pirmos instancijos teisme ginčo suma yra mažesnė nei 250 litų.
Ši taisyklė buvo panaikinta dėl Konstitucinio Teismo doktrinos, kurioje teigiama, kad kiekvienas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylos esmės turi būti leidžiamas skųsti bent vieną kartą.
„Taip įtvirtinama doktrina, kad atėmę žmonėms teisę į savigyną užtikriname teisę į teisingumo vykdymą. Mes, teisėjai, norėtume, kad žmonės susitartų kitaip. Bet jeigu jie nesusitaria, net ir dėl nedidelių sumų gali būti formuojami gana rimti precedentai, o byla gali keliauti į Aukščiausiąjį Teismą. Taigi, ieškinio suma neriboja galimybės kreiptis net į Aukščiausiąjį Teismą“, – paaiškino teisėjas A. Brazdeikis.
Aukščiausiajame Teisme egzistuoja atrankos sistema, mažareikšmių bylų tokios instancijos teismas gali ir nepriimti, bet ieškinio dydis nelemia problemos reikšmingumo ar poreikio ginti žmogaus teises.
Už piktnaudžiavimą – bauda
Kartais tenka girdėti apie piktnaudžiavimą teisingumu.
„Terminą „piktnaudžiavimas“ vartočiau tais atvejais, kai bylos dalyvis žino, kad neturi jokio reikalavimo, ir bylinėdamasis siekia kitų tikslų. Pavyzdžiui, teismas jam yra savotiška spaudimo priemonė arba taip siekiama nesąžiningai praturtėti, kai pateikiami atrinkti tam tikri arba net suklastoti dokumentai ar net, iš anksto žinant, pateikiamas nepagrįstas ieškinys. Taip siekiama sąmoningai veikti prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Tokie atvejai – itin reti“, – teigė teisėjas.
Pagal įstatymą už tokį piktnaudžiavimą pareiškėjui galima skirti baudą, kuri gali siekti iki 5 tūkst. eurų.
„Taip gali būti nubaustas žmogus, kuris kreipiasi į teismą dėl išsigalvotų motyvų“, – paaiškino teisėjas.
Jam pačiam neteko taikyti šios įstatymo nuostatos, bet Lietuvoje taip nubaustų asmenų yra buvę.
Piktnaudžiavimas pripažįstamas išimtiniais atvejais, kai situacija yra akivaizdi ir aiški.
Priešingu atveju būtų apribota konstitucinė teisė į teisingą savo teisių gynybą.
Teisėjas A. Brazdeikis prisiminė atvejį, kai už piktnaudžiavimą teisėmis buvo skirta maksimali 20 tūkst. eurų bauda.
Jei neleistume žmonėms bylinėtis dėl smulkmenų, taip paneigtume žmonių teises, kurias garantuoja įstatymas.
Nuskriaustam – ne menkniekis
Pasirodo, yra kur kas daugiau menkniekių, dėl kurių būtų galima susitarti be teismo, bet žmonės dėl jų bylinėjasi.
„Kitą kartą stebiesi, kodėl taip elgiamasi. Tai yra požiūrio reikalas. Iš šono gali atrodyti, kad reikalas visiškai nevertas bylos. Pavyzdžiui, dėl nekokybiško metro rišamosios siūlės klojant glazūruotas plyteles. Kažkam būtų nesvarbi tarpo tarp plytelių siūlės spalva, o kitam tai atrodo labai svarbu. Bet jei tam žmogui atrodo, kad meistras blogai padarė, kodėl jam turėtų būti neleidžiama ginti savo teisę? Ypač, jei geruoju susitarti nepavyksta. Nuskriaustam žmogui tai gali atrodyti rimtas dalykas, – dėstė teisėjas.
Būna atvejų, kai į teismą kreipiamasi dėl menkniekių, bet tai daroma iš principo. Teisėjas A. Brazdeikis nėra linkęs tokių žmonių smerkti ar kaltinti.
Teisėjai bando sutaikyti bylos dalyvius, ieškoti taikaus sutarimo pasirengimo bylai stadijoje.
Siekiama kaip įmanoma supaprastinti procesą dėl taip vadinamųjų paprastų ginčų. Tuo tikslu galima teikti prašymą dėl teismo įsakymo. Jei skolininkas neatsiliepia, teismas tiesiog nurodys vykdyti sprendimą be jokio nagrinėjimo.
Jei atsakovas neatsiliepia, tai laikoma jo pripažinimu, kad ieškinys pagrįstas.
Skundžiasi ir ateivais
Iki 5 tūkst. eurų ieškinio sumos byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nebent kažkuris bylos dalyvis to prašytų.
Pasirodo, kiekvienas teismas turi patologinių „bylininkų“, kurie nuolat reikalauja teisėjų nušalinimo.
A. Brazdeikis taip pat yra priėmęs nutartį, kuria įspėjo tokį asmenį, prašant jį patį įvertinti, ar tikrai nori tai daryti.
Kadangi tas asmuo toliau tęsė minimus veiksmus, už kiekvieną pareiškimą jam imta skirti baudas po 100 eurų. Bene po ketvirtosios tas žmogus apsiramino.
Būna atvejų, kai net baudos nėra veiksmingos, mat baudžiami žmonės dažniausiai neturi pinigų baudoms apmokėti. Tai reiškia, kad paskirtos baudos nebus išieškotos ir neturės poveikio.
Teisėjas atvirai teigė, kad kai kurių asmenų veiksmai rodo esant tam tikrą patologiją.
„Tokia problema, kai žmogus maniakiškai rašo pareiškimus ne tik teismams, bet ir kitoms institucijoms dėl visko, o dažniausiai dėl netikrų, įsivaizduojamų faktų, egzistuoja visame pasaulyje. Jungtinėje Karalystėje galima apriboti tokio žmogaus veiksnumą. Tada jam leidžiama kreiptis į teismą tik su atitinkamu globėju ar tam tikru teismo leidimu. Lietuvoje tokia galimybė teoriškai galima. Pasitaiko, kai skundžiamasi ateivių išpuoliais. Yra atvejų, kai pomėgį bylinėtis turintys asmenys nori atstovauti teismuose kitiems žmonėms. Bet civiliniame procese su tokiomis apraiškomis griežtai kovojama. Įstatymas numato, kad fizinio asmens atstovu gali būti tik advokatas arba advokato padėjėjas“, – pasakojo teisėjas.
Šeimos teisiasi dėl turtų
Teisėjas A. Brazdeikis atviravo, kad jam sunkiausia nagrinėti bylas, kuriose išsilavinę, protingi tėvai nesusitaria dėl vaikų. Jose vaikai dažniausiai tampa keršto įrankiu, įgeidžių ir interesų tenkinimo įrankiais.
Tada teisėjas bando prisibelsti į besibylinėjančiųjų širdis.
Panašiai atsitinka, kai dėl ko nors ginčijasi giminaičiai, o juk tokie sandoriai dažniausiai neįforminami raštu. Paprastai šie ginčai būna sudėtingiausi, nes neaišku, kuris meluoja arba iškreiptai mato pasaulį.
„Teko nagrinėti bylą, kurioje tėvas bylinėjosi su sūnumi. Kiekvienas jų kalbėjo kitaip, tėvui pasidarė bloga. Nemaloniausia, kad tokiose bylose dažniausiai kalbama apie turtą, – atvirai kalbėjo teisėjas A. Brazdeikis. – Norėčiau, kad aiškindamiesi santykius su šeimos nariais, pamirštume ambicijas. Kartais tokiose bylose bandau kalbėti vos ne kaip kunigas, leidžiu sau nukrypti nuo formalaus savo vaidmens, švelniai ir taktiškai papamokslauti, nes turime ir sutaikinimo funkciją. Kartais tokie žmogiški pokalbiai padeda. Mediacijos gana dažnai būna veiksmingos, nes mediacijos teisėjas gali bendrauti emocingiau. Bet būna atvejų, kai į mediaciją neinama iš principo arba taip net pataria advokatai.“
Naujausi komentarai