Iki medicinos studijų Klaipėdos universitete – tik vienas žingsnis

Vilniaus universiteto vadovai neslepia, kad Medicinos fakultetas jau dabar yra per ankštas. Plėsti jo negalima, o naujo pastato statybų pradžios teks ilgokai palaukti, nes net Vyriausybės spendimo dar nėra. Šiuo metu VU mediciną studijuoja apie pusšimtis užsieniečių, kurie už mokslą moka po 10-mt tūkstančių eurų per metus. Norinčiųjų studijuoti yra kone keturiskart daugiau.

Pasak KU Sveikatos mokslų fakulteto dekano prof. A. Razbadausko, studijuoti medicinos į Lietuvą vien iš Izraelio kasmet galėtų atvažiuoti mažiausiai pusšimtis studentų. Taip teigia Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, kuris susitikime yra konkrečiai teiravęsis dėl galimybių steigti papildomas tokių studijų grupes - esą Izraelyje medicinos studijos Lietuvoje vertinamos labai aukštai.

„Klaipėdos universitetas steigti biomedicinos studijas visiškai pasirengęs – tam yra tiek žmogiškieji resursai, tiek infrastruktūra, tiek praktinė bazė. Studijas ir šiemet, be jokių papildomų investicijų, galėtų pradėti mažiausiai 30 užsieniečių. Tai reikštų apie 300 tūkst. eurų papildomų pajamų per metus – argi mūsų valstybei to nereikia?“ – klausia prof. A. Razbadauskas.

Sveikatos mokslų fakultetas šiuo metu yra didžiausias Klaipėdos universitete – čia studijuoja apie 1500 studentų. Patirtimi dalijasi apie 150-mt dėstytojų, apie 100-tas iš jų turi mokslinius laipsnius - yra profesoriai, docentai, medicinos mokslų daktarai. Dauguma ne tik dėsto, bet ir dirba gydytojais Klaipėdos regiono sveikatos priežiūros įstaigose.

Nemažai Klaipėdos regione dirbančių dėstytojų ir gydytojų-praktikų mokslinių laipsnių disertacijas yra apgynę ne tik Lietuvoje – Vilniaus, Sporto, ar Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose, bet ir užsienyje. Tai yra - Turku, Tamperės, Laplandijos, East Finland (Suomija), Lundo (Švedija), ar Heidelbergo (Vokietija) universitetuose.

Gerą KU dėstytojų ir mokslininkų darbų vertinimą tarptautiniu mastu rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) neseniai pristatyta Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų būklės apžvalga. Klaipėdos universitete atliekamus mokslinius tyrimus slaugos srityje tarptautiniai MOSTA ekspertai pripažino geriausiais Lietuvoje. Be to - KU yra santykinai daugiausiai mokslinių straipsnių tarptautinėje plotmėje publikuojančių šalies universitetų penketuke.

Praktinės bazės taip pat galima tik pavydėti. Universitetinė ligoninė uostamiestyje veikia seniai, joje teikiamų paslaugų spektras itin platus, atliekamos sudėtingiausios procedūros – nuo neurologinių iki intraveninės kardiologijos.

Savotišku KU studijų programų įvertinimu galima vadinti ir tai, kad į Lietuvos uostamiestį studijuoti sveikatos mokslų važiuoja gilesnių žinių siekiantis jaunimas iš Kaliningrado srities (Rusija). Medicinos studijos ten, I. Kanto universitete, įsteigtos prieš 7-erius metus, tačiau dėstymo kokybė ir infrastruktūra, matyt, nusileidžia esančiai Lietuvos uostamiestyje.

Steigti medicinos studijas Klaipėdoje logiška būtų ir geografiškai. Dabar jos sukoncentruotos vienam regione – Vilniuje ir Kaune. Studijuoti uostamiestyje Vakarų Lietuvoje gyvenantiems jaunuoliams būtų patogiau. Regione sparčiai vystosi sveikatą atkuriančio poilsio, turizmo ir kurortologijos paslaugas teikiantys verslai. Jiems reikalingi medicinos specialistai, kurie puikiausiai galėtų būti rengiami čia pat – Klaipėdos universitete. O manantiems, kad Lietuvoje universitetų per daug ir kad dalį reikia uždaryti, KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. A. Razbadauskas pateikia Suomijos pavyzdį – 5-kis mln. gyventojų turinčioje šalyje veikia 5-ki medicinos universitetai ir niekas net nesvarsto, kad jų yra per daug.

„Taigi Klaipėdos universitetas pasirengęs tenkinti Vakarų Lietuvos regiono poreikius. Gali prisidėti prie šalies, teikiančios aukštos kokybės studijas, įvaizdžio formavimo, pritraukti papildomų pajamų, suteikdamas galimybę didesniam skaičiui užsieniečių studijuoti Lietuvoje. Progresui, mano nuomone, trukdo dabar tvyranti stipri vidinė konkurencija. O trūksta tik vieno žingsnio – tinkamo valstybės požiūrio.“ – sako prof. A. Razbadauskas.