Naujo tipo tunelis

Tunelis sujungs Vokietijos Putgardeno ir Danijos Rodbyhavno uostus. Šis tunelis bus ilgiausias iki šiol kur nors statytas ant jūros dugno klojant specialius segmentus.

Segmentas – tai 217 m ilgio, 42 m pločio, 9 m aukščio, 73 tūkst. tonų sverianti tunelio dalis.

Tokie segmentai bus klojami ant išlyginto Baltijos jūros dugno 40 m gylyje.

Segmentai bus pradėti gaminti Danijos Lolando saloje Rodbyhavno uoste pastatytame specialiame terminale. Jų gamyba turėtų prasidėti 2023 m.

Segmentai bus gaminami specialiuose dokuose. Baigus gamybą jie bus nuleidžiami į vandenį, ir specialiais pontonais nutempiami į jų montavimo vietą. Į vandenį nuleistos konstrukcijos bus sujungtos, iš jų išpumpuotas vanduo.

Sprendimas: Belto sąsiauryje tunelis bus paklotas iš atskirų 89 sekcijų.

Planuojama, kad tuneliui įrengti iš viso reikės pagaminti 89 betono segmentus.

Nuskandinus ir tarpusavyje sujungus visus segmentus, tunelio konstrukcija bus padengta smėliu ir akmenų sluoksniu.

Tokio tunelio statybos technologija buvo pristatyta dar 1996 m. Tačiau pirmenybė vis būdavo teikiama tilto statybai. 2010 m. Vokietijos, o 2011 m. Danijos vadovybės pasirinko per 600 mln. eurų brangesnio tunelio statybos variantą. Lėmė tai, kad itin intensyviai laivybai naudojamame Belto sąsiauryje, kuriuo laivai plaukia ir į Klaipėdą, esant nepalankioms oro sąlygoms, mažiau rizikinga yra tunelio konstrukcija.

Ir traukiniams, ir automobiliams

Vokietiją ir Daniją ties Putgardenu ir Rodbyhavnu sujungsiantis povandeninis tunelis turi būti pastatytas iki 2029 m.

„Fehmarnbelt“ tunelis bus skirtas važiuoti tiek automobiliams, tiek traukiniams. Jame bus dvi dvigubos automobilių važiavimo dalys ir dvi geležinkelių linijos.

Vizija: galimas vaizdas tunelio viduje automobilių trąsoje.

Planuojama, kad automobilių greitis tunelyje bus iki 110 kilometrų per valandą, traukinių – iki 200 kilometrų per valandą.

Automobiliu tunelį bus galima įveikti per 10 minučių, traukiniu – per 7 minutes. Keltas tarp šių uostų plaukia 45 minutes.

Nuo Hamburgo iki Kopenhagos važiuojant sausuma yra 450 kilometrų. Įrengus tunelį atstumas sumažės iki 320 kilometrų. Tai tuos pačius 130 kilometrų sutrumpins ir kelią iš Vokietijos į Švediją.

Vairuotojai rinksis keltus

Preliminariai tunelio statyba kainuos per 7 mlrd. eurų. Tilto statyba būtų kainavusi 6,4 mlrd. JAV dolerių.

Jau dabar įvardijama, kad tunelio statyba bus nuostolinga ir neatsipirks. Jį turės remti Danijos ir Vokietijos vyriausybės. Dėl to Vokietijoje jau pasigirdo protestų. Jai šis tunelis nėra tiek reikalingas, kiek geresnio ryšio su centrine Europa norinčiai Danijai.

Projektas: taip atrodys įvažiavimas į Fehmarn Belto tunelį nuo Danijos pusės.

Pastačius tunelį nesvarstoma, kad būtų panaikintos tarp Putgardeno ir Rodbyhavno uostų esančios keltų linijos.

Laivybos kompanijos „Scandlines“ užsakymu buvo atliktas tyrimas. Jis atskleidė įdomių detalių. Daugelio vilkikų kompanijų atstovų pasisakė, kad jie naudosis ne tuneliu, o keltais, – kol keltas plaukia, vairuotojas gali skirti vieną valandą poilsiui. Taip racionaliai taupomas bendras krovinio gabenimo vilkikais laikas. Judant tuneliu važiavimo laiką jau reikės taupyti sustabdžius vilkiką kur nors kitur aikštelėje.