Jūra, uostas, Klaipėda – geriausia, kas yra Lietuvoje. Tuo įsitikinę visi, kurie čia bent kartą apsilankė paskutinį liepos savaitgalį. Uostamiestyje vienas geriausių dalykų – kasmet besikeičianti ir labai laukiama Jūros šventė. Šiemet ji žada būti ypatinga.

Akcentuos istoriją

Šventę pagimdė Lietuvos rūpinimasis savo, kaip jūrinės valstybės, įvaizdžiu.

1934 m. sumanyta Klaipėdoje organizuoti renginį, kuris įsimintų ne tik uostamiesčio bei jo apylinkių gyventojams, bet ir daugeliui atokiausių Lietuvos vietovių žmonių. Tąkart šventė buvo pavadinta Jūros diena.

Prisimindami 80-metę tradiciją šiemetės Jūros šventės rengėjai nusprendė atsigręžti į istoriją ir pasisemti įkvėpimo iš praeities. Nusistovėjusį trijų dienų linksmybių maratono karkasą jie paįvairino visiškai naujais reginiais.

Tačiau pagrindiniai banginiai, ant kurių laikosi ši metų fiesta, išlieka, nes jie yra gerai pažįstami bei pamėgti.

55-ąjį kartą rengiama šventė nemažai dėmesio skirs praeičiai. Istorinės dokumentikos paroda, pavadinta "Į jūrą, visa Lietuva!", kurią jau bus pamatę vilniečiai ir kauniečiai, bus eksponuojama Turgaus gatvėje, tad nebevertės ieškoti įdomių kadrų muziejų erdvėse.

Apie tai, kas įdomaus bus Jūros šventėje, klaipėdiečiai pradeda kalbėti maždaug prieš mėnesį iki jos.
Organizatoriai ima sukti galvas prieš metus.

Paprastai kiekvienos šventės dienos pabaigoje viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" darbuotojai susibėga ir aptaria, kas buvo gerai ir kas nepasisekė. Tai tampa impulsu kitų metų darbams.

A.Klemencovo skulptūrų nebus

Šventės sukaktis privertė jos rengėjus atsigręžti į praeitį ir bandyti sujungti šių dienų aktualijas su retro dalykais.

Taip gimė puošybiniai akcentai – žuvelių formos vėtrungės, kurios dominuos šių metų Jūros šventės simbolikoje, gatvių prekyviečių, aikščių papuošimuose.

Jų spalvos – mėlyna, raudona ir geltona – žymės ir istorijos etapus – tarpukarį, sovietmetį bei nepriklausomybės metą.

Daugeliui įprastų ir lengvai atpažįstamų Anatolijaus Klemencovo skulptūrų šiemet neišvysime.

Todėl bus proga įvertinti kitų kūrėjų fantazijos vaisius ir palyginti juos su mums jau pažįstamais bei įsimintais akcentais.

Tiltų gatve važinės mašinos

Kadangi šią vasarą Pilies tiltas remontuojamas, Tiltų gatvė turės būti atvira aptarnaujančiam transportui, tad pagrindinėje senamiesčio sankryžoje tradiciškai stovėdavusi kompozicija bus atitraukta giliau į Turgaus gatvę, arčiau Jono kalnelio.

Čia vyks pagrindiniai teatrų vaidinimai.

Beje, būtent teatrų pasirodymų šiemet bus itin daug, jų reikėtų žvalgytis senamiestyje.

Dėl pasikeitusių eismo sąlygų Biržos tiltas nebus užgriozdintas jokiais akcentais.

Mugėje – prekeivių rekordas

Vienas pagrindinių šventės atributų – visas tris dienas truksianti mugė šiemet bus rekordiškai didelė. Paraiškų gauta gerokai daugiau nei yra prekybos vietų. Šįkart prekiaus apie 800 prekeivių. Pernai jų buvo 130-ia mažiau.

Manoma, kad net išrankiausieji galės pagirti šventinę prekyvietę, nes pirmumo teisė joje suteikiama tautinio paveldo maisto bei gėrimų gamintojams ir tautodailininkams.

Tradiciškai mugė drieksis nuo Danės skvero iki pat Šiaurės rago. Nauja bus tai, kad dalis prekeivių išsirikiuos Pilies gatvėje nuo remontuojamo tilto iki įvažos į Kruizinių laivų terminalą.

Prekybos vietos kainuoja labai skirtingai – nuo 244 iki 1098 litų už visas tris dienas. Kaina priklauso nuo prekybos vietos ploto bei lokalizacijos. Brangiausiai vertinamos prekyvietės yra tarp abiejų miesto tiltų.

Karnavalo nebus

Jūros šventę į miestą atneš eisena, kuri iš Šaulių į Herkaus Manto gatvę atvilnys liepos 25-ąją, penktadienį, 18 val. Šiemet ji ketina būti interaktyvesnė, įdomesnė, įvairesnė.

Šventės rengėjai nori pabėgti nuo sovietinės tradicijos eiseną paversti karnavalu. Ne visi, kurie žygiuoja pagrindine miesto gatve, nori jaustis linksmintojais, todėl priekinėje eisenos dalyje ketina eiti oficialių valstybės ir miesto institucijų bei organizacijų darbuotojai.

Toliau žengs su jūra susijusių įmonių bei šventės dalyvių žmonės, jie žada prisistatyti išmoningai, smagiai įtraukdami publiką.

Eisenos dalyviai iki paskutinės minutės neatskleidžia organizatoriams, kaip atrodys, kuo pradžiugins žiūrovus, nes baiminasi kopijavimo.

Senieji mohikanai kvies šokti

Paprastai eiseną stebintys žiūrovai patraukia jai iš paskos ir nužingsniuoja į Kruizinių laivų terminalą. Čia po kelių oficialių šventės atidarymo kalbų, vėliavos iškėlimo bei Metų jūrininko paskelbimo apie 20 val. prasidės nostalgiškos muzikos vakaras.

Senas geras dainas apie jūrą iki sutemų dainuos nauji ir dešimtmečiais pažįstami atlikėjai.

Vidurnaktį linksmybės nesibaigs, pirmąjį vakarą čia vyks diskoteka tiems, kuriems jau ne penkiolika. Prie didžėjų pulto žada stoti ir publiką šokdinti tokie laiko patikrinti diskotekų asai kaip Petras Petreikis, Raimundas Palaitis.

Pirmąjį šventės vakarą linksmybės gali baigtis apie antrą nakties. Naktiniai renginiai Kruizinių laivų terminale planuojami ir kitomis dienomis.

Beje, prieš dešimtmečius bei visai neseniai sukurtų dainų apie jūrą bus galima pasiklausyti ir kitomis dienomis.

Vilios fontanų šou

Šeštadienis, liepos 26-oji, bus intensyviausia, ilgiausia, gausiausia renginių diena. Organizatoriai pataria žiūrovams atlikti namų darbus ir iš anksto apsispręsti, ką nori pamatyti.

Tikėtina, kad iš šimtų tūkstančių šventės lankytojų neliks nė vieno, kuris nenorės pamatyti Jono kalnelio vandenyse šokančių fontanų šou.

Planuojami šeši fontanų šokiai: keturi penktadienį po 22.30 val. ir du šeštadienį po 23.30 val. Šie šou truks 25 min., o bus rodomi kas 45 min.

Šeštadienį net anksti miego užsinorintys žmonės turėtų planuoti ilgą vakarojimą. Pirmasis fontanų šou pasibaigs prieš pat fejerverkus, o po jų iškart bus galima pamatyti dar vieną fontanų šokį.

Tai latvių projektas, kurio sumažintą variantą bene prieš porą metų vėlų rudenį klaipėdiečiai galėjo stebėti Teatro aikštėje.

Pagarba – jūros žmonėms

Ypatingi kasmet besikartojantys, bet dar ne visų norinčiųjų patirti šventės akcentai yra susiję su jūrininkais.

Kaip ir kasmet, bus pagerbtas pirmasis Lietuvos kapitonas Liudvikas Stulpinas, gėlės papuoš ir simbolinį jūroje žuvusio laivo "Linkuva" įgulos kapą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos iniciatyva atgims Jūrininkų vakaras, penktadienį jo metu bus sveikinami ir pagerbiami geriausieji jūrinių įmonių darbuotojai. Tai bus proga šventės šeimininkams pabūti kartu.

Kaip ir prieš 80 metų, šeštadienį į jūrą bus plukdomi vainikai žuvusiesiems.

Organizatoriai ragina iš anksto pasidomėti, kelintą valandą ir kokie laivai priims norinčiuosius dalyvauti šioje ceremonijoje.

Patirtis rodo, kad ne visi susigaudo, jog vidurdienį vainikai bus nuleidžiami jau jūroje, tad nuo krantinės ketinama išplaukti gerokai anksčiau.

Kasmet ne vienas susiruošęs dalyvauti šioje ceremonijoje nustemba, kad keltas neišplaukia už jūros vartų, kad kai kurie laiveliai vos pasiekę jūrą pasuka atgal.

Laivavedžiai tikino, kad yra priversti vykdyti jūrligės kamuojamų keleivių reikalavimą grįžti atgal, tad ši akcija dažnai būna lydima netikėtumų.

Šiemet Danėje taip pat bus judru. Vyks nemažai lenktynių.
Liepos 26-ąją, šeštadienį, 17 val., nuo pasukamojo tiltelio Danės žiočių link pajudės tradicinių istorinių laivų flotilė.

Laivybos praeitimi besidomintieji čia turės galimybę ne tik paganyti akis.

Suburs 80-mečius

Tos pačios dienos vakarą, 21.30 val., Atgimimo aikštėje bus laukiami Jūros šventės amžininkai – 80-mečiai senoliai. Jų laukia dovanėlės.

Čia vyks Palangos pučiamųjų orkestro koncertas, o vyresniesiems gerai pažįstamas atlikėjas Antanas Čepas su muzikantais pakvies vyresniuosius šventės dalyvius į šokius.

Liepos 27 dieną ši aikštė vilios vyresnio amžiaus žmones. Senjorų šokių grupė "Klaipėdos zunda" ketina sulaukti apie 100 įvairių Europos valstybių šokėjų. Jie ketina šokti įvairiausius šokius: pradedant kankanu, baigiant liaudiškais patrepsėjimais.

Šiukšles rinks ir savanoriai

Tikėtina, kad šiemetinė šventė bus švaresnė. Šventės organizatoriai kartu su rėmėjais įmone "Fortum" ketina suburti specialią mobilią savanorių komandą, kuri ištuštins perpildytas šiukšliadėžes ir padarys tvarką.
Tai taps savotiška auklėjamąja priemone švenčiantiesiems.

Pasikeitusio eismo schemos bus publikuojamos programose. Grįžti į miegamaisiais vadinamus atokius Klaipėdos rajonus nebus sunku ir gerokai po vidurnakčio.

"Tai bus didžiulis, tris dienas užtruksiantis džiaugsmas dėl to, kad turime jūrą, Jūros šventės uostą, kuriame kiekvienas gali rasti sau įdomų užutėkį ir jame praturtėti. Norėčiau, kad šventės vertybės nustelbtų neretai penelyg akcentuojamas negatyvias smulkmenas, kurių neišvengia net kaimo atlaidai" – teigė viešosios įmonės "Klaipėdos šventės" kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė.