Klaipėdos universitete režisūros mokslus krimtusio Valdo Latožos svajonė įsteigti Tauragėje radijo stotį gimė dar 2005 metais. Po kelerių metų užklupusi krizė galėjo sužlugdyti jauno tauragiškio ir jo bičiulio Sigito Kuncevičiaus svajonę, jei ne pradėtos įgyvendinti verslumo skatinimo priemonės.

Svajonė gimė pakilimo metu

Verslininkai tuo metu pasirinko bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamas priemones verslo pradžiai. Dabar bendraminčių įkurta įmone džiaugiasi ne tik jos steigėjai bei darbo joje gavę darbuotojai, bet ir visas Tauragės kraštas.

Prisimindamas, kaip kilo mintis imtis radijo stoties steigimo, V.Latoža teigė svarstęs, kuri verslo niša mieste yra laisva. Tuo metu tai buvo bene vienintelė apskritis regione, neturėjusi savo radijo stoties. Nors rajone leidžiami laikraščiai, yra vietos televizija bei interneto portalai, o reklamos davėjai turėjo nemenką pasirinkimą, steigti radijo stotį jauni vyrai svajojo ne vienerius metus.

Vietos reklamos sklaidos priemonėmis naudojasi tik vidutinio ir smulkiojo verslo atstovai. Tad radijo „maitintojai“ yra smulkūs prekeiviai, gamintojai ar paslaugų teikėjai, kurie reklamai skiria ne tūkstančius, o šimtus litų per mėnesį ar dar mažiau.

Svarstyti apie šį verslą V. Latoža pradėjo dar tada, kai šalyje buvo ekonominis pakilimas. Tada daugelis tauragiškio draugų kituose regionuose džiaugėsi neblogai gyvenantys ir tai tapo paskata panašią veiklą pradėti Tauragėje.

Viliojo galimybė kurti

Tačiau įsteigti radijo stotį nėra taip paprasta, kaip pradėti kurį kitą tradicinį verslą.

„Kol viskas įsilingavo, užklupo krizė. Kai kam galėjo atrodyti keistai, kad du jaunuoliai ima paskolą ir pradeda dirbti. Mes tiesiog tikėjome tuo dalyku. Tai buvo labai smagus kūrybinis procesas, su šiuolaikiškomis technologijomis, reikalaujantis greičio bei teikiantis labai daug adrenalino“, – pasakojo V. Latoža.

Kai vyrai pradėjo atakuoti Ryšių reguliavimo tarnybą, jautė, kad į juos žiūrima truputį keistai.

„Ypatingų trikdžių nebuvo, bet techniniai dalykai atėmė nemažai laiko, nes reikėjo sukonfigūruoti dažnį. Nepamirškime, kad Tauragė yra pasienio zonoje, kur visiškai šalia yra išorinė Europos Sąjungos siena, šalia Rusija ir kitos sienos. Labai nekantravome, bet laikas gaišosi. Pagaliau vieną dieną konkursas dėl radijo dažnio Tauragėje buvo paskelbtas. Pirmąjį konkursą mes tiesiog pražiopsojome. Mūsų laimei, neatsirado nė vieno norinčiojo“, – prisiminė V.Latoža.

Po mėnesio konkursas buvo vėl paskelbtas. Šį kartą tauragiškiams teko konkuruoti su labai stipriu konkurentu – „Marijos radijo“ stotimi. Konkurentai buvo neteisingai užpildę paraišką, tad sėkmė buvo tauragiškių pusėje. 

„Kaip ir visi pradedantieji, svajojome, kad veikla nebūtų nuostolinga. Vylėmės, kad radijas mums bus ne tik verslas, bet ir mėgiamas kūrybinis darbas. Ko reikia klausytojams, ketinome sužinoti dirbdami, bendraudami su žmonėmis, eksperimentuodami, nebijodami keistis. Abu su kolega esame baigę režisūros mokslus, tad kūrybiškumo netrūko. Gyvenimas kai kuriuos dalykus patvirtino, kai ką pakeitė“, – prisiminimais apie verslo pradžią dalijosi V. Latoža.

Vieninteliai patikėjo idėjos sėkme

Verslo pradžiai vyrai turėjo šiek tiek savų pinigų, tačiau jų užteko tik parengiamiesiems darbams. Todėl reikėjo rasti, kur pasiskolinti trūkstamų lėšų.

„Aplankėme bene visus Tauragėje esančius bankų filialus, tačiau visur sulaukėme neigiamo atsakymo. Ėjome nuleidę galvas, paskutinė vieta, kur užsukome, buvo Tauragės kredito unija. Jie patikėjo mūsų idėja, padėjo parašyti projektą, mus tiesiog globojo. Tikra sėkmės istorija prasidėjo, kai pradėjome bendrauti su INVEGA. Šios kompanijos darbuotojų požiūris į mus buvo tikrai ne valdiškas, jie buvo labai geranoriški, padėjo tvarkyti dokumentus“, – džiaugėsi sulaukta parama radijo stoties įkūrėjas.

INVEGA administruoja ne vieną verslui skirtą priemonę, tarp jų ir lengvatinių paskolų teikimą iš Verslumo skatinimo fondo. Už gautą paskolą vyrai pirko įrangą stočiai: siųstuvus, antenas, atliko techninius darbus, įsigijo studijos įrenginius tokius, kaip mikrofonai, kompiuteriai, jų programos, izoliacines medžiagas.

„Numarinti šią svajonę mums būtų buvę tas pats, kaip būsimai mamai persileidimas. Todėl gauta paskola mums reiškė svajonės išsipildymą. Licenciją gavome 2010 metais spalį, o radijo stotis turėjo pradėti veikti ne vėliau, kaip po metų. Priešingu atveju būtume praradę licenciją. Mes pradėjome transliuoti po 11 mėnesių“, – didžiavosi V. Latoža.

Pajuto kraštiečių pagarbą

Kad vyrai ne be reikalo ėmėsi šio darbo, pajuto tada, kai suvokė, jog tauragiškiai juos pripažino.

Užsukę į banką, degalinę, batsiuvio dirbtuvėlę išgirsdavo, jog per radiją sklinda jų stoties laidos. Tikra džiaugsmo banga užliedavo, kai pasipylė klausytojų skambučiai, o laidos metu kalbant su vienu pašnekovu eilėje laukdavo dar penki.

Ne kartą radijas gelbėjo atlikėjus, apie kurių atvykimą išgirdę vietos žmonės išgraibstydavo bilietus. Radijo naudą pajuto ir Tauragės verslininkai, paaiškėjo, kad reklama per vietos radiją yra itin veiksminga.

„Netrukus supratome, kad mūsų radijas tapo socialiniu reiškiniu, regiono naujienų skleidėju bei autoritetu. Su vietos radiju miestelyje gyventi tapo smagiau. Mes žinome, kad miestelio žmonės mūsų klausosi, nes esame savi ir kalbame apie savo kiemą“, – didžiavosi Tauragės radijo steigėjai.

Džiugino nuoširdi parama

Kalbėdami apie dabartinę savo verslo padėtį vyrai neslepia, kad pirmaisiais metais apie pelną net nesvajojo, jiems netgi teko pridėti šiek tiek pinigų iš kitų savo verslų.

Dabar radijo pajamos yra tokios, kad pinigų užtenka sumokėti paskolai ir išsilaikyti be nuostolių. Analizuodami savo neilgą veiklos istoriją verslininkai tikina – kol kas reikalai eina tik geryn.

Didžiausi komplimentai INVEGA darbuotojams iš tauragiškio lūpų sklido dėl bendravimo paprastumo ir aiškumo.

„Mes nesame stiprūs ekonomistai ar verslininkai, kuriems kiekvienas žodis reiškia kažkokias paslėptas prasmes. Todėl labai džiaugėmės, kad reikalai buvo tvarkomi aiškiai ir suprantamai. Ir dabar sulaukiame skambučių iš įmonės darbuotojų, kurie teiraujasi, ar mums viskas gerai, siūlo pagalbą“, – dalijosi patirtimi V. Latoža.

Apibendrindamas savo patirtį įgyvendinant verslo planą, jaunas verslininkas patarė nenumarinti savo svajonių ir nebijoti imtis jas realizuoti.

Būsimiems verslininkams darbo netrūks

Tauragės rajono meras Pranas Petrošius įsitikinęs, kad tauragiškiams labai reikėjo vietos radijo stoties. Tai esąs pats operatyviausias rajono žmonių informavimo šaltinis.

Apie vietos įvykius greitai pranešti Tauragės rajono bei aplinkinių kelių artimiausių vietovių žmonėms geresnio būdo nėra. Meras gyrė „Tauragės radiją“ ir už vietos gyventojams suteikiamą galimybę viešai išsakyti savo nuomonę.

„Radijo stoties kūrėjai ne tik padarė gerą darbą tauragiškiams, bet ir sukūrė darbo vietas. Šiuo metu tai labai svarbu. Gerbiu juos už tai ir linkiu nesustoti. Mano žiniomis, jų bangos aprėpia ne tik Tauragę, bet ir dalį Raseinių rajono, Jurbarko savivaldybės teritorijos, Šilalės, Pagėgius, tad plėsti klausytojų ratą yra galimybių“, – pasakojo P. Petrošius.

Aptardamas Tauragės rajono verslo situaciją, meras teigė, kad savą verslą norintiems pradėti žmonėms dar yra ką veikti.

Pastaruoju metu rajonas orientuojasi į turizmą, tad apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos yra labai paklausios. Čia trūksta viešbučių, didesnių patalpų banketams bei konferencijoms.

Mieste yra apie 10 tūkst. kvadratinių metrų gamybai tinkamų patalpų su išlikusia infrastruktūra, tad meras ragino kurti gamybos įmones. Juo labiau, kad rajono taryba yra patvirtinusi mokesčių lengvatas būsimiems investuotojams, jie atleidžiami nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių. Rajone yra elektronikos srities specialistų. Dabar tai jau ištisos šeimos – tėvai, dirbę Skaičiavimo mašinų elementų gamykloje, ir jų vaikai.
Tauragės vadovo manymu, vietos žmonės galėtų imtis daržovių auginimo uždarame grunte, juo labiau, kad rajono teritorijoje tiesiamas naujas dujotiekis.

P. Petrošius dalijosi įžvalgomis, kad rajone, kaip ir daugelyje Lietuvos vietų, yra pernelyg daug aptarnavimo ir prekybos sektoriaus verslininkų. Panašu, kad ankšta rinkoje ir baldų gamintojams.

Finansavimo galimybės verslo pradžiai ir plėtrai

Darbuotojų darbo užmokesčio kompensavimas: pradedantieji verslininkai, kurie pasinaudojo ar dar pasinaudos Verslumo skatinimo fondo lengvatine paskola verslui plėtoti ar įkurti, gali kreiptis dėl papildomos paramos. Jų darbuotojams gali būti iš dalies kompensuojamos darbo užmokesčio išlaidos.

Dalinis palūkanų kompensavimas: daliniu paskolos palūkanų kompensavimu (iki 50 proc.) galima pasinaudoti ir paskolai su INVEGA garantija, ir negarantuotoms paskoloms, o paskoloms iš Verslumo skatinimo fondo kompensuojama net 95 proc. paskolos palūkanų.

Priemonės įgyvendinamos ES struktūrinių fondų lėšomis.
Paraiškas INVEGAI reikia pateikti iki 2014 m. gegužės 31 d. Daugiau informacijos www.invega.lt