Pradiniu postūmiu imtis šios antologijos buvo siekis publikuoti Lietuvos jūrų muziejaus rinkinyje saugomus Aloyzo Každailio ir Edmundo Mačiulaičio etnografinių ekspedicijų Šventosios apylinkėse užrašus.

"Pasakojimai apie XIX–XX a. I pusės žvejų kasdienybę šiandien įdomūs kaip tiesioginis buitį atspindintis šaltinis. Nors pasakotojų ir užrašiusiųjų jau nebėra tarp mūsų, bet keli išsaugoti A.Každailio pašnekesių su senoliais žvejais garso įrašai padeda išgirsti tartį, pajausti kalbos ritmą bei papildyti kita informacija", – pasakojo D.Elertas.

Pradėjęs gilintis į šią temą, istorikas greit įsitikino, kad tarpukario Lietuvos pajūrio kasdienybės tyrimai negausūs, o Palangos ir Klaipėdos kraštų pajūrio žvejų gyvensenos specifika plačiau neatskleista.

Todėl pabandyta surinkti išblaškytų tekstų nuotrupas, kurios knygoje sugulė atskiromis temomis: likimai, charakteriai, aplinka, visuomenė, laivyba, žvejyba, žuvies realizacija, kiti užsiėmimai, nelaimės, kulinarija, genealogija, statistika, terminija.

Antologijoje pavyko užfiksuoti ir mažiau patrauklią žvejų gyvenimo pusę – dalyvavimą kontrabandoje, žūtis jūroje, elgesį su jūros gyvūnais.

Amžininkų liudijimų rinkinį papildė tyrėjų Mikelio Balčiaus, Egidijaus Bacevičiaus, Jono Buzo, E.Mačiulaičio ir paties D.Elerto straipsniai.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė tikisi, kad pirmoji Lietuvos pajūrio žvejų kasdienybės medžiagiškąją pusę atspindinčių etnografinių šaltinių antologija skatins tolesnius tyrimus.

"Taip grąžiname skolą jūros žmonėms, kurių kultūra ir gyvensena negrįžtamai buvo sunaikinta 1944–1945 m.", – kalbėjo muziejaus vadovė.

Knygą "Jūros skonis: žūklė Lietuvos priekrantėje 1900–1944 m. Amžininkų ir tyrėjų tekstų antologija" visuomenei ketinama pristatyti kitų metų sausio 21 d. Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje.