Įspūdingų išradimų autoriai klaipėdiečiai piniguose nesivarto – jų darbai ne itin domina potencialius investuotojus. Sėkmės istorijomis gali pasigirti vos keli uostamiesčio išradėjai, o kiti, kurių yra kelios dešimtys, tvirtino, jog patyrė daugiau žalos – kai kurių turtas net buvo parduotas iš varžytinių.
Gavo JAV patentą
Vienas garsiausių uostamiesčio išradėjų yra profesorius habilituotas daktaras Sigitas Kudarauskas. Mokslininkas prieš kelerius metus užpatentavo savo išradimą „Laisvų svyruojančių stūmoklių šiluminė mašina“. Nors pats profesorius šį išradimą vadina pasaulinės reikšmės ir tapo pirmuoju klaipėdiečiu, gavusiu JAV patentą, išradimas praktikoje iki šiol nėra įgyvendintas.
„Dar laukiu ir svajoju apie išradimo naudą. Tačiau tai pasiekti nėra jau toks spartus ir lengvas kelias. Problema ta, kad ne visi potencialūs investuotojai žino apie mano išradimą. Be to, neturiu pradinio kapitalo sukurti prototipų“, – problemas vardijo S.Kudarauskas.
Jis teigė, kad jo išradimas gali būti panaudotas labai įvairiuose įrenginiuose. Vienas tokių – šaldytuvo kompresorius. „Panaudojus mano išradimo pagrindu sukurtus kompresorius, šaldytuvas būtų ekonomiškesnis, tyliau veiktų“, – tvirtino pašnekovas.
Jo išradimą esą galima panaudoti gaminant oro kondicionierius, kilnojamuosius kompresorius, hibridinius automobilius.
„Bėda ta, kad ypač automobilių pramonėje dominuoja gigantai, todėl į ją prasibrauti svetimiems yra beveik neįmanoma. Galiu drąsiai pasakyti, jog kur kas lengviau yra ką nors išrasti, nei rasti, kas tuos išradimus pritaikytų praktikoje. Todėl realiai įdiegiami vos keli procentai Lietuvoje patentuotų išradimų“, – dėstė S.Kudarauskas.
Išaugino konkurentų
Penkių išradimų autorius klaipėdietis Saulius Klapatauskas tvirtino, jog ateityje nebepatentuos nė vieno savo kūrinio.
„Tris išradimus jau esu atšaukęs, patentas jiems panaikintas. Tiesiog su jais įlindau ne į savo sritį. Du išradimus esu pasilikęs, nes pagal tas technologijas ir dirbu“, – teigė S.Klapatauskas. Jo išradimai – laiptatakis ir jo gamybos būdas bei sija ir jos gamybos būdas.
Jis gailisi, jog šiuos savo išradimus patentavo. „Prisiauginau konkurentų, ir viskas. Kai teiki išradimą patentuoti, jį paleidi į visuomenę, todėl bet kas gali paskaityti išradimo aprašymą ir jį pritaikyti realiai. Nebenoriu tos reklamos, nes tik konkurentų daugiau turėsiu ir pats be darbo liksiu“, – neigiamą išradimų patentavimo pusę atskleidė S.Klapatauskas.
Jis teigė, jog patentas apsaugo jo, kaip išradėjo, teisę į intelektinę nuosavybę, tačiau vyras tikrai nėra nusiteikęs eiti gaudyti plagiatorių, nes tai ne jo darbas.
Užpatentavo peleninę
„Nieko už tą išradimą negavau, tik daug problemų, rūpesčių ir nuostolių“, – neslėpė klaipėdietis Martin Daukantas, kuris yra išradimo – vienkartinės peleninės – autorius.
Jis teigė, kad peleninę sukūrė, nes tikėjosi, kad žmonėms jos bus reikalingos. Tokios peleninės vasarą buvo dalijamos pliažuose, taip paplūdimius siekiant išgelbėti nuo nuorūkų.
„Iš žmonių išgirdome tūkstančius padėkos žodžių, tačiau nepavyko susikalbėti su valdininkais. Jie ėmė aiškinti, kad neturi pinigų pirkti tų peleninių ir dalyti jų pliažuose. Tačiau manau, kad tai tik nenoras spręsti problemą, juk jei tos peleninės būtų dalijamos, tuomet reikėtų išleisti mažiau pinigų paplūdimiams valyti“, – nuomonę reiškė M.Daukantas.
Paklaustas, kodėl jis patentavo savo išradimą, pašnekovas atsakė, jog elgėsi labai pragmatiškai. „Norėjosi apsisaugoti. Juk gaminsiu pelenines, jas dalysiu, galbūt jas pirks pajūrio savivaldybės, o tada ateis koks nors dėdė, užpatentuos tokį išradimą ir susižers visą pelną“, – teigė M.Daukantas.
Tačiau jis neslėpė, jog ir užpatentavus išradimą nepavyko uždirbti nė lito, o teko skaičiuoti nemenkus nuostolius. „Aišku, būtų smagu uždirbti ir vilties dar neprarandu“, – šypsojosi pašnekovas.
Turi teisinių reikalų
Bendrovės „Javinė“, kuri taip pat yra užpatentavusi ne vieną atradimą – duoninius skrebučius, plikytos tešlos meduolį, neplikytos tešlos medainių gamybos būdą, kvietinukų receptūrą – direktorė Vitalija Freitakaitė tvirtino, jog kur kas naudingiau patentuoti ne gaminius ar jų gamybos būdus, o prekės ženklus.
„Kai sukuriame gaminį, jam suteikiame pavadinimą, jį būtinai užpatentuojame. Mūsų visuomenėje labai gajus yra plagijavimas ir ypač tų produktų, kurie įsitvirtina rinkoje ir turi savo vertę“, – teigė V.Freitakaitė.
Jos žodžiais, konkurentai pastaruoju metu savo gaminius labai pamėgo vadinti duoniukais. „Dėl šio pavadinimo naudojimo su kitomis bendrovėmis turime teisinių reikalų, nes savo prekės ženklą esame apsaugoję“, – teigė „Javinės“ direktorė.
Ji tikino, jog bendrovė atsisakė sumanymų patentuoti išradimus, kurie yra susiję su skanėstų gamybos būdais. Priežastis – patentavimo procesas labai sudėtingas, o finansinės naudos nėra.
„Gamybos būdą patentuotume nebent tada, jei jis būtų labai unikalus“, – pabrėžė V.Freitakaitė.
Paėmė kreditą
Bene daugiausia išradimų tarp klaipėdiečių yra užpatentavęs I.Šechovcovas. Tačiau jie jam finansinės nepriklausomybės nesuteikė. Priešingai – vyras įklimpo į skolas.
Kelių dešimčių išradimų autorių bene labiausiai išgarsino sapropelio (dumblo, kuris tampa organine trąša) populiarinimas.
Teigiama, jog žmogus, norėdamas įdiegti savo išradimą ir uždirbti, paėmė kreditą, kurio nebesugebėjo išmokėti.
Be to, už kelių tūkstančių litų komunalinių paslaugų skolas klaipėdiečio butas buvo areštuotas ir parduotas iš varžytinių.
Lietuvoje per metus užregistruojama apie 100 naujų išradimų, tačiau skaičiuojama, jog tik apie 10 proc. iš jų įgyvendinama praktikoje.
Tarp išradėjų dominuoja Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijų universitetų mokslininkai.
Lietuviai nevengia eksperimentuoti visose gyvenimo srityse. Todėl tautiečiai yra užpatentavę galvijų galvos apdangalą, ožkų pieno sūrį, vištų lesalą, picos tešlą, masalą dugninėms žuvims gaudyti, vaistažolių rinkinius, veido raukšlių regeneravimo būdą, higienišką unitazo sėdynės užklotą, kompiuterio pelę akliesiems, sportinį bumerangą, gintarinį masažinį stalą.
Komentaras
Vygintas Gontis
Mokslininkų sąjungos instituto vadovas
Mes esame pereinamosios ekonomikos šalis, kuri daug metų neturėjo galimybės naudotis viso pasaulio išradimais ir technologijomis. Kai ši galimybė atsirado, mūsų verslininkams ekonomiškai daug lengviau panaudoti jau seniai išdirbtas ir naudojamas technologijas nei kurti naujas. Jei yra išradimo patentas, tai nereiškia, kad galima išspausti naudos. Reikia nemažai investuoti, kad tas patentas virstų pelnu. O jei nusiperki veikiančią technologiją, tai yra iškart. Todėl Lietuvos verslui daug lengviau ir pelningiau naudoti išdirbtas technologijas. Tad daugiau dėmesio ir skiriama užsienio, o ne vietinių žinių panaudojimui. Be to, Lietuvos išradimai sudaro labai mažą dalį viso pasaulio išradimų, todėl tikėtis, kad bus naudojami vietiniai išradimai, yra labai sunku. Dar viena priežastis – verslo ir mokslo ryšys yra nepakankamas, o pats mokslas neturi jokių finansinių galimybių diegti savo išradimų. Reikia, kad mokslininkai dirbtų versle, tuomet ir atsirastų gyvas ryšys. Manau, laikui bėgant, kai mūsų ekonominiai pajėgumai didės, situacija tikrai keisis, mokslo ir verslo sąveika stiprės, ir viskas po truputį gerės. Tačiau tam reikia laiko.
Klaipėdiečių išradimai*
Saugos diržų panaudojimas;
Sapropelio trąšos ir jų gavimo būdas;
Prieplaukos krantinės rekonstrukcijos būdas;
Birius gruntus ir erozijos pažeistas dirvas stabilizuojanti medžiaga, jos gavimo būdas ir panaudojimas;
Durpių gavybos ir briketų formavimo įrenginys;
Fontano įrenginys;
Plūduriuojanti kilnojama krovininė platforma;
Duoniniai skrebučiai;
Prietaisas nešvarumams surinkti;
Laisvų svyruojančių stūmoklių šiluminė mašina;
Ledų indelis;
Stuburo tempimo įrenginys;
Dešros su vaizdu skerspjūvyje gamybos būdas;
Stiklo paketų sandėliavimo ir transportavimo įrenginys;
Geležinkelio cisternos pakrovimo ir iškrovimo dangtis;
Plastiko atliekų tvarkymo būdas ir įrenginys, skirtas šiam būdui įvykdyti;
Laiptatakis ir jo gamybos būdas;
Sija ir jos gamybos būdas;
Konsolinė pakopa ir jos gamybos būdas;
Finansinis atsiskaitymo būdas;
Vienkartinė peleninė;
Atsiskaitymo skaitmeniniais pinigais vykdymo sistema ir būdas;
Skysčio injektavimo į gręžinį būdas;
Ampero jėgos elektros generatorius arba variklis;
Amortizuojantis ratlankis, skirtas automobilių arba kitų transporto priemonių ratų gamybai;
Matricinis aplikatorius ir jo gamybos būdas;
Išilginio judesio elektros generatorius arba variklis;
Šildymo įrenginys;
Baterija plūdurams;
Savigynos būdas ir priemonė;
Kompozicija gydomosioms vonioms;
Belaidžio elektros energijos perdavimo sistema;
Perstatomas statinys su antžeminiais pamatais;
Šiltnamio pamatas ir jo gamybos būdas;
Lakštinės medžiagos figūrinio išpjaustymo prietaisas;
Termobranduolinės reakcijos valdymo būdas;
Plytelių klijai ir klijavimo jais būdas;
Gruntą siurbiantis ežektorinis įrenginys;
Naftos produktų valymo nuo grunto įrenginys;
Pneumatinis birių medžiagų perkrovimo įrenginys;
Duonos gaminys;
Kanalizacijos valymo įrenginys;
Povandeninis aeratorius;
Paviršinis aeratorius;
Aeravimo įrenginys
Sėdlazdė;
Elektrodializatorius;
Prieplaukos krantinės rekonstravimo būdas ir įrenginys;
Plikytos tešlos meduolis;
Automobilių gabenimo įrenginys;
Elektrodializatoriaus rėmelių-tarpiklių gamybos būdas liejant iš termoplastinės medžiagos ir liejimo forma tam būdui įgyvendinti;
Telebanko paslaugos saugumo sistema;
Neplikytos tešlos medainių, meduolių gamybos būdas;
Sausučių, kvietinukų receptūra;
Lako sudėtis;
Parapetinis gaubtas;
Perkeliama tvora;
Įrenginys biodujoms iš organinių atliekų gaminti;
Įrenginys vamzdynų ertmei ir vidiniam paviršiui valyti;
Tralo išskleidimo lenta;
Monolitinis gelžbetoninis peilis nuleidžiamiems šuliniams iš surenkamų elementų;
Prietaisas plastikinėms grindjuostėms pjauti užsiduotu kampu;
Vėjinis laivo varytuvas;
Įrenginys laivo hidrodinaminėms savybėms pagerinti;
Hidroreaktyvinis laivo variklis;
Laivo korpuso statybos būdas;
Pokraninis kelias;
Sėjos būdas;
Kaulų apdorojimo chirurginis instrumentas;
*Šaltinis: Valstybinio patentų biuro duomenų bazė.
Mokesčiai už patentą išradimui
Paraiškos gauti patentą padavimo mokestis yra 400 litų, fiziniams asmenims – 200 litų.
Jei patento išdavimo procedūra ne pagreitinta, tuomet už jį reikia sumokėti 240 litų mokestį.
Dar reikia mokėti patento metinius mokesčius, kurie skaičiuojami nuo paraiškos padavimo datos praėjus trims metams.
Šie mokesčiai yra progresiniai ir kasmet didėja: už trečius metus mokama 320 litų, ketvirtus –360 litų, penktus – 400 litų ir taip toliau.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus patentas gali galioti iki 20 metų ir taip kasmet auga jo galiojimo mokesčiai.
Paskutiniaisiais metais už patentą jau reikia mokėti 1,2 tūkst. litų.
Kur kas daugiau kainuoja Europos patentas. Pavyzdžiui, tarptautinio patento, galiojančio 8 valstybėse, 10 metų laikotarpio kaina siekia apie 50 tūkst. eurų.
Naujausi komentarai