Į Klaipėdos rajone esantį Laukių ūkį atvykstančius asilai pasitinka ir visi keturi vardais šaukiami.

„Tai yra Niko, Bela, Džimba ir Sara“, – teigė ūkininkė Gintarė Laukienė.

G. Laukienė, paklausta, kodėl tokie vardai, atsakė: „Galvojome, kažkaip kvietėme ir atrodo, kad tinka tokie.“

Ūkininkai juokauja, kad jų augintiniai – miniatiūriniai asilai – dokumentų daugiau, nei kai kurie žmonės turi. Mat yra kilmingi.

„Jie turi visą giminės medį – kokia kilmė, kas iš ko kilęs“, – pasakojo ūkininkas Martynas Laukys.

M. Laukys, paklaustas, ar visa giminė olandiška, atsakė: „Taip, iš gerų veisyklų, nes kitose šalyse labai populiaru šiuos asilus auginti.“

LNK stop kadras.

Du mažieji asiliukai – čia ūkyje atsivesti. Mažiausia Džimba – vos dviejų mėnesių. Jos tėvus ūkininkai iš Olandijos atsivežė.

„Veislė jų – Viduržiemio jūros mini asilas. Mes ieškojom jų Lietuvoje, bet negavome, todėl atsivežėme iš Olandijos porelę ir dabar turime keturis jau“, – kalbėjo M. Laukys.

Laukiai prieš ketverius metus iš uždarbių Norvegijoje grįžo. Nusipirko ūkį, iš pradžių augino grūdus, dabar dar ir dedekles vištas.

„Mes dar esame ganėtinai jauni ūkininkai su vištomis, ūkininkaujame 3 metai, vištas įtraukėm tik dabar. Tai kol kas 21 tūkst. užauginome vištų“, – šnekėjo G. Laukienė.

Dideliame ūkyje darbo į valias. Poilsio valandėlės retos.

„Lieka mažiau laiko ir asilams, ir sau, ir draugams. Apie laisvalaikį jau nešnekame, gal dar į kokį koncertą pavyksta nuvažiuoti, bet ne daugiau“, – sakė G. Laukienė.

Ūkininkai pasakojo ir kaip įsigyti asilus sumanė.

„Matėme filmą, kur buvo asilas žmogaus geriausias draugas. Sugalvojom, kad reikia gal pabandyti paieškoti kažką“, – kalbėjo M. Laukys.

M. Laukys, į klausimą, ar jie tapo jų draugais, atsakė: „Taip, jie – labai draugiški, labai prisirišę.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tad Laukiai asilus laiko ne pramogai. Sako, kad savo džiaugsmui. Kaip draugus. Kaip kiti – kates ar šunis.

„Mes neturime vieno atsakymo, nei kodėl juos auginame, nei kam jie mums reikalingi. Jie mums kaip šuo, kaip katinas, mes neieškome prasmės tame“, – nurodė ūkininkė.

Laukiai sako, kad jų augintiniai paneigia posakį – užsispyręs kaip asilas. Sako, kad jie labai atsargūs, švelnūs ir draugiški. Ir nors kilmingi – nereiklūs.

„Jie yra kilę iš Afrikos, todėl mityba negali būti labai maistinga. Jiems per maistinga mityba, per daug lepinimas – kelias į trumpesnį gyvenimą“, – tvirtino G. Laukienė.

Tad maitina ūkininkai asilus žole, žiemą – šienu. Tik retai palepina morkomis ar duona. Viliasi, kad neperšerti asilai galės ilgiau gyventi – sulaukti gal net 45 metų.