Istorinis jubiliejus: rengiamasi Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui

Iki Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio likus pusantrų metų, pradėta derinti, kaip bus paminėtas šis tiek uostamiesčiui, tiek ir visai šaliai svarbus įvykis. Prie renginių, skirtų šiai datai, pasiryžę prisidėti užsienio lietuviai, finansinę paramą žada ir Vyriausybė.

Seimas priėmė sprendimą 2023-iuosius skelbti Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmečio metais, Vyriausybė įsipareigojo sudaryti darbo grupę, kuri organizuos renginius valstybės mastu.

Pasak Klaipėdos vicemero Arvydo Cesiulio, savivaldybė irgi yra parengusi renginių sąrašą, kaip turėtų atrodyti šimtmečio minėjimas.

„Mūsų įsitikinimu, renginiai šia proga turėtų vykti keturiais lygiais – tarptautiniu, valstybiniu, regioniniu ir vietiniu. Šventės pasirengimo posėdžiuose kartu su mumis dalyvauja ir užsienio lietuviai. Pasiūlymų buvo labai daug, pradedant dokumentinio filmo sukūrimu ar pašto ženklo, skirto tai progai, išleidimu ir baigiant vietiniais regioniniais renginiais“, – teigė A.Cesiulis.

Kiek lėšų tam reikės, dar neaišku. Klaipėdos savivaldybė strateginiame plane yra numačiusi pinigų šiai datai paminėti.

Konkreti suma dar neįvardijama, nes pirmiausia tikimasi finansavimo iš valstybės biudžeto.

„Kol kas nežinome, kiek tos datos paminėjimas kainuos. Reikia išgirsti ir Vyriausybės nuomonę. Planuojame susitikti su Ministrų kabineto nariais, pateikti idėjas, nes tai nebus tik proginis vienos dienos šventimas. Iš pradžių planavome, kad renginių ciklas vyks kelerius metus, bet viską pakoregavo pandemija. Kai į Klaipėdą buvo atvažiavusi premjerė Ingrida Šimonytė, meras užsiminė apie tai, ji teigė, kad viską žino ir viskas bus, kaip reikia“, – dėstė Klaipėdos mero pavaduotojas.

Nors šimtmečio renginių biudžetas dar nesuskaičiuotas, paramą jau yra pažadėję užsienio lietuviai. Vis dėlto tikimasi, kad pirmiausia pinigų atseikės centrinė valdžia.

„Juk Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmetis nėra tik Klaipėdos miesto ar regiono klausimas. Tai yra visos valstybės reikalas. Vyriausybės požiūris į tai yra pasikeitęs. Ministrai kone kas savaitę įvairiais reikalais atvažiuoja į Klaipėdą. Jaučiame didelį dėmesį, mus girdi ir reaguoja. Tai yra gerai“, – teigė A.Cesiulis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

taigi

taigi portretas
Okupantai švenčia :)))

Ka jie čia

Ka jie čia portretas
prisijungė..:D) Kiauraklyniai iš Šilutės naktį atbėgo /neva Lietuvos armija nors neturėjo nei vieno šautuvo/ ir pasiskelbė. Būt spėjes prancūzų karinis laivas atplaukt/vėlavo 3 dienas/ tai hren jūs tą Klaipėdos krašta būtumėt mate ,,..mužikai žemaičių ir Lietuvos":D)

>pastebėjimui

>pastebėjimui portretas
Jei niekam tas kraštas nepriklausė, tai ir pasiėmėm. Ir Tautų Sąjunga leido. O dėl 1939 m. - jei tau užtaisytą šautuvą prie galvos pridėtų ir lieptų pasirašyti, tai bet ką pasirašytum. O tas "šautuvas" 1939 m. buvo nedviprasmiškas ultimatumas, ultimatumas, prieštaravęs tarptautinei teisei. Bet ko norėt, juk vadovavo psichinis ligonis adolfas...
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių