Ekonominį nuosmukį galima įveikti neskausmingai. Tai patvirtino Latvijos kompanijos „Lattelecom“ vadovas, savo patirtimi dalijęsis ir su verslininkais iš Klaipėdos.

Sunkus laikas

Bendrovė „Lattelecom“ šiandien – didžiausias elektroninių paslaugų teikėjas Latvijoje. Kompanija yra interneto, telefoninio ryšio ir televizijos paslaugos rinkos lyderė.

Šiandieninis kompanijos vadovas Juris Gulbis į bendrovę atėjo dirbti 2007 m. Jau kitais metais tapo generaliniu direktoriumi ir kompanijos valdybos pirmininku.

Inžinieriaus ir finansininko išsilavinimą turintis J. Gulbis savo karjerą pradėjo žinomoje tarptautinėje audito kompanijoje. Ekonominė ramybė jam atėjus dirbti į „Lattelecomą“ truko dar metus, nors pasaulio ūkis jau braškėjo.

„Grėsmių mačiau nesaikingai augančiose nekilnojamojo turto kainose. Išlaidos personalui išlaikyti tapo per didelės, nuo 2007 iki 2008 m. jos išaugo beveik ketvirtadaliu. O tai nerealu normaliame versle“, – prisiminė J. Gulbis.

Išlaidos, vejamos infliacijos, augo milžinišku greičiu. 2008 m. pasaulinę ekonominę krizę Latvija pajuto prasidėjus „Parex“ banko problemoms. 2009 m. ten nedarbas siekė beveik 23 proc.

„Mūsų kompanijos valdyba jautė, kad atėjo sunkus laikas“, – pasakojo J. Gulbis.

Krizė privertė susiimti

J. Gulbis neslėpė, kad, skirtingai nei kiti verslininkai, „Lattelecomo“ vadovai parengė rimtą programą, siekdami pagerinti klientų aptarnavimo kokybę ir optimizuoti valdymo išlaidas.

„Buvo keturi svarbūs strateginiai taškai – klientai, produktai, procesai ir darbuotojai. Šiuos klausimus reikėjo sutvarkyti. Ir pasiekėme gana gerų rezultatų“, – teigė J. Gulbis.

Pirmiausia, daugiau nei 30 mln. eurų investuota į interneto tobulinimo tinklą. Šiandien beveik pusė namų ūkių Latvijoje turi galimybę naudotis internetu, kurio greitis iki 500 MB.

Labai daug investuota į mokamą televiziją, kuri šiandien turi ketvirtį milijono klientų ir yra didžiausias kompanijos pelno šaltinis.

„Didelį darbą teko nuveikti keičiant darbuotojų mentalitetą. Suformavome naują vertybių sistemą, pagal kurią atsirado naujas požiūris į klientą. Mokėme žmones dirbti taip, kad jie nesėdėtų ir nelauktų, kol pinigai patys ateis į kompaniją“, – tvirtino J. Gulbis.

Pasak bendrovės vadovo, keitėsi personalo atrankos principai, jau priimant į darbą mėginta išsiaiškinti, ar kandidatai yra orientuoti dirbti klientui. Be to, sugalvota sistema, kaip patikrinti, ar darbuotojas darbe vadovaujasi tomis vertybėmis, kurias deklaruoja. Kaip jis elgiasi su klientais, su kolegomis, visa tai buvo susieta su premijavimo sistema.

„Jei žmogus neatitinka bendros kompanijos koncepcijos, uždirba mažiau. Taip mums pavyko pakeisti požiūrį į darbą“, – teigė verslo strategas.

Investuodama į darbuotojus, pagal šalies reitingus ši kompanija Latvijoje iškilo į aukščiausias vietas pagal klientų aptarnavimą. „Lattelecome“ dirba 3 tūkst. žmonių.

Ateitį įžvelgia šviesią

Pasak J. Gulbio, labai buvo svarbu, kad tokiu sunkiu momentu išlaidos neviršytų pajamų. Esą, jei pajamos krito, reikėjo mažinti ir išlaidas arba atvirkščiai. Dėl to tekę daug derėtis su profsąjungomis.

„Šiandien pas mus trečdalį algos žmonės gauna už realius savo darbo rezultatus. Vadyba labai pakilo. Po šių permainų pastaruosius dvejus metus pajamos ir pelnas mūsų kompanijoje auga“, – teigė J. Gulbis.

Šiemet bendrovė tikisi pasiekti 2008 m. lygį ir mano, kad krizę įveikė sėkmingai. Esą ne visiems tinka tie patys metodai – krizės metu mažinamos išlaidos, taupymas.

„Mes ėmėmės priešingų veiksmų. Krizę panaudojome savo tikslams, išplėtėme verslą. Labai gerai, kad sumažinome išlaidas, investavome į infrastruktūrą, įmonė tapo kompaktiškesnė, lankstesnė. Ir perspektyvos gana neblogos“, – mano „Lattelecomo“ vadovas. Jis įsitikinęs, kad net užklupus antrajai krizės bangai, neprarastų 25 proc. pajamų, kaip pirmą kartą.