Apie darbą

Mažuosius klaipėdiečius mokau muzikos, dirbu vaikų darželyje, esu muzikos mokytoja ekspertė. Be to, esu moterų vokalinio ansamblio "Vakaro žaros" meno vadovė, Klaipėdos pajūrio bendrijos "Bočiai" pirmininkė ir mišraus choro meno vadovė, dar – Žemaitijos rašytojų bendrijos narė. Užsiėmimų ir darbų daug, bet kažkaip viską suspėju. O į veiklas su pagyvenusiais žmonėmis įsijungiau prieš keliolika metų. Mane pakvietė vadovauti chorui, paskui – ansambliui. Dar pati rašau eiles, kuriu dainas. Ir šitie kolektyvai tapo mano sukurtų dainų atlikėjais. Tik štai gaila, kad kūrybai atsivėriau gana vėlai, pačiu skausmingiausiu savo gyvenimo laikotarpiu. Žuvo mano vyras, buvo labai sunku ir per tą skausmą atsivėrė eilės, pradėjau rašyti ir pati nustebau, kitos užgimdavo netgi kartu su melodija. Vos spėdavau jas užfiksuoti. Nėra jų labai daug, bet jose tada atsispindėjo mano sielos būsena ir vilties regėjimai. Darbas man tapo atsvara negandoms. Pasinėriau į darbą. Ir gana gerai sekėsi. Tiesa, ne viskas buvo rožėmis klota. Reikėjo daug ką pasiekti kantrumu, bet kito kelio nemačiau. Tada atrodė, kad taip yra geriausia. Užsiėmiau netgi mokymais, esu pravedusi penkiolika autorinių seminarų apie tai, kaip mokyti muzikos ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikus. Seminarai buvo iliustruojami parodomosiomis veiklomis. Bet apie savo nuopelnus nemėgstu garsiai kalbėti.

Laimingiausia visada buvau šeimoje.

Apie šeimą

Turiu dvi dukras ir keturias anūkes. Dukros ištekėjusios, gyvena Klaipėdoje. Vyriausioji anūkė jau baigia medicinos studijas Vilniaus universitete, kitos mokosi vidurinėje mokykloje. Man šeima visada buvo labai svarbi, tai buvo visa ko pagrindas. Laimingiausia visada buvau šeimoje.

Apie pomėgius

Mano darbas ir pomėgiai sutampa, bet labai mėgstu darbuotis ir sode. Turiu savo sklypą, ten auginu gėlių, daržovių ir džiaugiuosi pačiais paprasčiausiais gyvenimiškais dalykais, dalijuosi viskuo su savo šeima.

Apie Klaipėdą

Gimiau ne Klaipėdoje, o Joniškio rajone. Į Klaipėdą atvykau 1965 metais mokytis. Jau gerokai laiko praėjo, ir Klaipėda man tapo sava. Patinka mūsų miestas, čia gražu. Dabar čia dar mieliau, nes Klaipėda tapo lietuviškesnė. Aišku, visokie žmonės čia telpa. Džiugu, kad tolerancijos Klaipėdoje netrūksta, ji yra būtina, kur gyvena daugybės tautybių žmonės. Džiaugiuosi, kad Klaipėda kasmet gražėja.

Gyvenimo kredo

Mano gyvenimo kredo – nepaisant nieko, gyvenimas yra gražus ir gyvenimą reikia gyventi tokį, kad žmogui, esančiam šalia, galėtum pasakyti gerą žodį ir džiaugsmo valandą, ir liūdesio akimirką. Sustiprinti jį, padėti, jei reikia. Juk mes visi kartu visada esame stipresni.

Apie Metų klaipėdietę

Konkursą "Metų klaipėdietė" vertinu labai gerai. Svarbu nors kartą metuose surasti ir pagerbti tą pačią labiausiai nusipelniusią moterį. Yra labai šaunu, kad jau beveik 20 metų yra pagerbiamos iškilios klaipėdietės. Šių metų didvyrės, žinoma, yra medikės, jos vertos mūsų visų susižavėjimo ir nuoširdžiausios padėkos. Šis konkursas ne tik pagarbos išraiška, jis sutelkia visus miestiečius bendram siekiui. Kaip pati patekau į konkursą? Pažįstu daugybę žmonių, jie mane ir pasiūlė šiam konkursui. Jie tvirtino norintys, jog būtų pažymėti ir mano atlikti darbai. Mano dukros labai džiaugėsi, kad buvau pastebėta.