JAV Mayo klinikos mokslo dienos Klaipėdoje

„Gerbiami kolegos ir svečiai, man, kaip ir visiems Lietuvos medikams, didelė garbė būti kartu ir dalytis patirtimi ir įžvalgomis su pasaulinio lygio Mayo klinikos, kitų garsių pasaulio šalių klinikų kolegomis.

Mūsų, Klaipėdos universitetinės ligoninės, vizija – tapti viena geriausių ligoninių Baltijos šalyse. Žinoma – savo svorio kategorijoje. Ir mes to tikslo atkakliai siekiame.

Pateiksiu porą pavyzdžių. Mes sukūrėme ir išvystėme vieną stipriausių šalyje molekulinės genetikos laboratoriją, kurios tyrimų pagrindu galima personalizuoti vėžio gydymą, nustatyti genetines ligas naujagimiams, identifikuoti imunitetą įvairioms ligoms. Praeitais metais įdiegėme ir išvystėme  robotinę chirurgiją ir esame pirmieji bei vieninteliai Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Atlikta virš 130 įvairių robotinių operacijų, iš jų ir kolorektalinių. Surengtos dvi tarptautinės konferencijos robotinės chirurgijos tema.

Mes siekiame būti geriausi, mokomės iš geriausių, perimame jų patirtį. Tikiuosi, kad šioje konferencijoje visi sužinosime kai ką naujo ir galėsime dar daugiau padėti sergantiems žmonėms.

Dėkoju šios konferencijos organizatoriams, ypač prof. Narimantui Samalavičiui už puikų darbą organizuojant šią konferenciją.

Gero darbo ir poilsio jums visiems. Dar kartą ačiū“, – Mayo klinikos mokslų dienos konferencijos atidarymo pradžioje kalbėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis.

Mokosi iš geriausiųjų

Pirmą kartą Klaipėdoje surengtos Mayo klinikos mokslo dienos. Pasak uostamiesčio medikų, tai – puiki galimybė pasisemti žinių bei pažvelgti, kaip gali atrodyti rytdienos medicina. Mayo klinika ne pirmus metus pripažįstama viena geriausių gydymo įstaigų pasaulyje.

Mayo kliniką XIX a. Minesotos valstijos pakraštyje, Ročesteryje, įkūrė daktaras Williamas V. Mayo ir du jo sūnūs chirurgai. Mayo klinika viena pirmųjų pasaulyje ėmė dirbti pagal mokslo, studijų ir klinikinės praktikos vienovės principą. Šiandien klinika laikoma gydymo, mokslo ir mokymo įstaigos etalonu ne tik JAV, bet ir pasaulyje.

„Kad iš Mayo klinikos atvyko tokie medicinos korifėjai, kurie bendradarbiauja su Klaipėdos universitetinės ligoninės medikais, svarbus laimėjimas uostamiesčiui, o kartu ir Lietuvai. Ateityje norėtųsi, kad mūsų įstaiga taptų robotinės chirurgijos centru ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rytų Europoje“, – konferencijoje teigė Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Arūnas Barbšys.

Mayo klinika – garsiausia ir geriausia pripažįstama įstaiga pasaulyje, turinti padalinių tinklą. Paklaustas, ko viliasi iš šios konferencijos, vadovas sakė, jog pagrindinis tikslas – sužinoti ką nors naujo bei naudingo, kad vėliau tai būtų galima pritaikyti teikiant paslaugas mūsų pacientams. Pasak profesoriaus, Klaipėdos universitetinė ligoninė turi stiprias koloproktologų, chirurgų komandas, todėl konferencija yra neeilinis renginys, suteikiantis galimybę sužinoti naujoves.

Gydytojas pripažįsta, kad Mayo klinikos finansinės galimybės yra kur kas geresnės, ir mes per artimiausius metus tokių tikrai dar neturėsime, tačiau, ligoninės vadovo įsitikinimu, privalome stengtis. Dar turime kur tobulėti. Pavyzdžiui, kalbant apie robotinę chirurgiją, Mayo klinikoje prostatos vėžio operacijos beveik šimtu procentų atliekamos robotais. Jie turi dvidešimties metų patirtį, mes gi žengiame pirmuosius žingsnius.

Vis dėlto mūsų medicina yra aukšto lygio. Todėl pacientai gali jaustis ramūs ir saugūs bei pasitikėti šalies medikais. Kaip Klaipėdos universitetinė ligoninė atrodo kitų gydymo įstaigų kontekste? Labai neblogai: daugelyje sričių esame pirmi pradėję taikyti modernias technologijas, turime tokių paslaugų, kurias teikiame vieninteliai šalyje, teigia prof. V.Janušonis ir priduria jog, ligoninė visuomet investavo į modernias technologijas, leidžiančias tausoti medikų darbą bei teikti kuo kokybiškesnes paslaugas.

Turbūt nelabai kas ir pamena, kad būtent Klaipėdos universitetinė ligoninė pirmoji Lietuvoje pradėjo naudoti dauginimo aparatą, kuris užėmė penkiasdešimties kvadratinių metrų patalpą, pirmieji pradėjo naudoti vienkartines medicinines pirštines, kurias patys ir gamino. Čia atsirado ir lazerinė chirurgija, o bendradarbiaujant su kolegomis iš Švedijos vieni pirmųjų pradėjo dirbtinių sąnarių transplantacijas, pernai pirmieji iš Baltijos šalių pradėjo robotinę chirurgiją. Pasak prof. V.Janušonio, svetur ligoninės, kurios neinvestuoja į robotinę chirurgiją, net nunyksta.

„Pasaulyje robotinė chirurgija didėja geometrine progresija, ji tampa „auksiniu standartu“, o pacientai renkasi gydymo įstaigas, siūlančias šiuolaikiškas paslaugas“, – sako prof. habil. dr.  V.Janušonis.

Šiai minčiai pritaria ir vienas konferencijos dalyvių dr. Davidas Larsonas, kuris pripažįstamas kaip vienas geriausių kolorektalinės ir robotinės chirurgijos specialistų, jis vadovauja Mayo klinikos kolorektalinei klinikai. „Ligoninės JAV vertinamos pagal įvairius veiksnius, įskaitant pacientų mirštamumo rodiklį, slaugą, gydytojų ir slaugytojų personalą, gydymo standartus, paslaugas pacientams, technologijas ir reputaciją. Čia paciento interesai turi rūpėti nuolat.

Bendradarbiavimas su JAV Mayo klinika

„Mayo klinika yra pasaulinės medicinos meka. O viskas prasidėjo nuo to, kad prieš trylika metų laimėjau prestižinį Jungtinių Amerikos Valstijų kolorektalinio vėžio chirurgų apdovanojimą. Man tai buvo didelė garbė. Laimėjęs galėjau pasirinkti stažuotę bet kurioje JAV ligoninėje. Pasirinkau Mayo kliniką“, – kalbėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos departamento vadovas prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius.

Įspūdį padarė pakylėta akademinė dvasia. Be to, buvau nustebęs, kad žmogus, atvykęs iš nedidelės šalies ir tuomet dar gana jaunas chirurgas, buvo priimtas aukščiausiu lygiu. Galėjau domėtis kuo tik norėjau. Bendraujant su tuometiniu Mayo klinikos Kolorektalinio vėžio padalinio vadovu Bruce’u Wolffu kilo mintis, o kodėl gi netransformavus klinikos specialistų žinių lobyno į mūsų šalį? Taip po metų (2007 m. – red. past.) įvyko pirmosios Mayo klinikos dienos Lietuvoje, kurios buvo itin sėkmingos.

Kas porą metų suteikiame galimybę gydytojams iš Lietuvos sužinoti naujienas, šiuo atveju storosios žarnos vėžio chirurgijos srityje, neišvykstant iš šalies. Be to, trylika metų trunkantis bendradarbiavimas leidžia mūsų gydytojams vykti į stažuotes Mayo klinikoje. Tai nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš šono. Dabar yra daugiau nei dešimt gydytojų, kurie stažuotėje šioje klinikoje praleido metus, pusmetį ar kelis mėnesius. Gautas žinias jie pritaiko Klaipėdos, Kauno, Vilniaus ligoninėse. Mano nuomone, tai ypač svarbi bendradarbiavimo dalis.

Tokios dienos Lietuvoje vyksta jau penktą kartą, o Klaipėdoje, kaip teisingai pastebėta, – pirmą. Tiesa, kas porą metų vykstančios konferencijos evoliucionavo. Mums pavyksta pritraukti ir specialistų iš Europos, kurie stažavosi Mayo klinikoje, o grįžę dirbti namo tapo kolorektalinės chirurgijos lyderiais. Tai, manau, renginiui suteikia tam tikrą koloritą. Tie žmonės – tarsi klinikos auklėtiniai. Beje, Lietuvoje taip pat daugėja Mayo klinikos auklėtinių. Per trylika metų daugiau nei dešimt šalies gydytojų stažavosi šioje klinikoje. Pagrindinis tikslas yra keitimasis žiniomis bei šios srities populiarinimas.

Galbūt atrodo, kad kolegos iš Mayo klinikos pateikdami pavyzdžius kalba tik apie savo patirtį, bet iš tikrųjų, kadangi jie yra avangardinė ligoninė, ta jų patirtis laikui bėgant tapo mūsų visų patirtimi. Daugelyje sričių būtent jie pradėjo taikyti naujoves, galbūt kartais netikėtus sprendimus ar atradimus. Pavyzdžiui, konferencijos metu minėti atvejai dėl opinio kolito ar ta pati robotinė chirurgija. Daugeliu atveju būtent jie yra tų metodų, kuriuos šiandien universaliai pripažįstame, atradėjai. Žinoma, jų finansinės galimybės yra kur kas didesnės nei mūsų. Bet mums tai yra siekiamybė. Tiek finansiškai, tiek technologiškai jie yra priekyje mūsų, bet šių konferencijų tikslas yra parodyti, kokia gali būti rytdiena.

Tobulėjame mes sparčiai. Gerėja onkologinių vaistų prieinamumas, chirurgija, tad tas atotrūkis jau tikrai nebe toks ryškus, kaip buvo prieš trisdešimt metų. Žinoma, chirurgijoje, kaip ir visoje medicinoje, svarbu viskas: technologijos, finansavimas. Tačiau šiuo atveju yra svarbesnė mintis – mes tą patį rezultatą galime pasiekti ir turėdami šiek tiek kuklesnes galimybes. Kolegos iš Mayo klinikos yra kur kas geriau finansiškai apginkluoti, bet ir mes galime pasiekti panašių rezultatų. Konferencijos metu kalbėta apie chirurgines intervencijas pasitelkus robotinę chirurgiją esant pirminiam, išplitusiam ar recidyvuojančiam vėžiui. Vis dėlto esmė ta, kad organizuotų Mokslo dienų metu nusakomos gairės kur link turime eiti. Be to, aptariamos metodikos leidžia atkreipti dėmesį, kokių rezultatų galime pasiekti naudodami vieną ar kitą būdą. Dar vienas svarbus momentas – konferencijų metu galime pasitikrinti, ar einame teisingu keliu. Gydytoja Heidi Chua pristatė pranešimą, apimantį sprendimo būdus dėl sudėtingų ir retų fistulių operacinių metodikų. Jie viską atlieka panašiai kaip ir mes. Kai patirtis sutampa, gali būti tikras, jog eini teisingu keliu.

Iš esmės turime vieną nepalankų dalyką – storosios žarnos vėžio atvejų skaičius pamažu auga. Nors šiuo metu visuose miestuose veikia prevencinė storosios žarnos vėžio programa. Žinoma, jos rezultatų mus reikės palaukti dešimtmetį. Didžiausia problema, kad didžiąją dalį susirgimų diagnozuojame ligai jau pažengus – trečios, ketvirtos stadijos. Tuomet tiek chirurgams, tiek onkologams darbas tampa kelis kartus sudėtingesnis ir visa tai lemia prastesnius rezultatus. Tačiau kartu su kolegomis iš skirtingų ligoninių atliktas tyrimas rodo, kad bent didžiosiose ligoninėse situacija gerėja. Palyginus šiandienos ir prieš dešimtmetį surinktus duomenis, matyti, kad rezultatai gerėja. Vadinasi, geriau gydome, tobulėja ir chirurgija. Taigi čia turime kuo pasidžiaugti.

Šiuolaikinės koloproktologijos kryptis – kuo mažesni pjūviai, idant maksimaliai greitai pacientas galėtų užsiimti įprastine veikla. Robotinė chirurgija gydant kolorektalines ligas tampa rutininė tiek Mayo klinikose, tiek ir daugumoje kitų JAV klinikų. Pernai Mayo klinikose pradėtos robotinės vieno pjūvio tiesiosios žarnos naviko pašalinimo operacijos. Rezultatai kol kas puikūs ir tokių operacijų atlikta apie penkis šimtus.

Kolegos iš JAV naudoja naujausios kartos robotinę chirurgiją, kuri kur kas brangesnė nei Klaipėdos universitetinės ligoninės turima platforma. Mes naudojame antros kartos robotinę įranga, kuri leidžia operacijas atlikti nedaug viršijant ligonių kasų numatytą operacijų įkainį. Tačiau svarbiausia tai, kad dėl šios novatoriškos chirurgijos galime teikti kokybiškesnes sveikatos paslaugas gyventojams. Taip pat trumpinti ligonių hospitalizacijos trukmę, mažinti pooperacinių komplikacijų skaičių, užtikrinti greitesnę reabilitaciją ir grįžimą prie įprastinės veiklos, mažinti nedarbingumo laiką ir vis dažniau išvengti ilgalaikio neįgalumo. O onkologijos srityje, be minėtų privalumų, dar ir pagerinti rezultatus, pailginti išgyvenamumą. Kol kas mes dar kaupiame patirtį ir sudėtingos išplitusios ligos atveju neoperuojame, tačiau, kaip rodo Mayo klinikos gydytojų patirtis, tai turi didelę perspektyvą. Reikšminga ir tai, kad atsiveria didžiuliai horizontai plėtojant medicinos mokslą, atliekant naujus klinikinius tyrimus ir taip prisidedant prie pasaulio medicininės literatūros lobyno. Neabejoju, kad per kelerius ateinančius metus robotine chirurgija galės pasidžiaugti ir kitos Lietuvos gydymo įstaigos. Tai tiesiog neišvengiama.