Klaipėdoje baigiama įrenginėti jūrinė šventykla. Ją planuojama atidaryti gegužės 22-ąją Dievo motinos globėjos ir šventojo Mikalojaus stačiatikių bažnyčios komplekse Smiltelės gatvėje. Jūrininkai prieš reisą galės užeiti pasimelsti – suderinti savo sielos kompasus.

Jūrininkų šventyklos uostuose

Anksčiau retas jūrininkas išvykdavo į reisą nepasimeldęs, negavęs šventiko palaiminimą. Susidūrus su jūros stichija neretai tekdavo kliautis tik savimi ir Dievu. Dabartinė laivyba žymiai saugesnė. Tačiau ir šiandien jūrininkai kartais patenka į tokias situacijas, kai mintyse norisi uždegti žvakutę šventajam Mikalojui – jūrininkų globėjui.

Jūrinės šventyklos yra įvairiuose uostamiesčiuose prie Baltijos jūros. Bene įspūdingiausias didinga jūrinė Nikolskio katedra Kronštate. Jis caro Nikolajaus II garbei pastatyta dar praėjusio amžiaus pradžioje. Katedra žymi ir Rusijos karinio jūrų laivyno 200-ąsias metines.

Sankt Peterburge yra 1753-1762 metais pastatyta Nikolos Prisikėlėjo jūrinė katedra.

Kaimyninėje Latvijoje jūrinės šventyklos veikia Rygoje ir Liepojoje. Rygoje yra šventojo Mikalojaus Stebukladario šventykla, pastatyta dar XV amžiuje. Liepojoje caro Nikolajaus II lėšomis 1903 metais pastatyta šventojo Nikolskio jūrinė katedra. Liepojoje veikė caro kariuomenės daliniai. Pats caras Nikolajus II dalyvavo katedros atidaryme. Per karą smarkiai nukentėjusi Liepojos jūrinė katedra buvo paversta jūrininkų klubu. 1992 metais ji grąžinta tikintiesiems, atnaujinta.

Lietuvoje jūrininkų šventykla buvo Palangoje. Jos steigėjas grafas Tiškevičius šventojo Mikalojaus šventyklą atidarė 1895 metais. Ji iki mūsų dienų neišliko.

Klaipėdoje, Smiltelės gatvėje šventyklos statybos idėja gimė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Jos paskirtis dvejopa – vienu metu skelbti liturgines maldas Dievo motinai ir šventajam Mikalojui – jūrininkų globėjui.

„Tarp bažnyčios lankytojų buvo daug jūrininkų ir jų šeimos narių. Vienas iš mūsų rėmėjų, tolimojo plaukiojimo kapitonas labai norėjo, kad Lietuvos jūrininkai turėtų savo šventyklą. Siekė, kad jie prieš reisą galėtų ateiti ir pasimelsti Mikalojui Stebukladariui, patikėti jam savo šeimą, nuraminti savo sielą išeidami į reisą. Arba tiesiog pastovėti prie šventojo Mikalojaus ikonos“, - tikino Klaipėdos Dievo motinos globėjos ir šventojo Mikalojaus stačiatikių bažnyčios šventikas Grigorijus Negurica.

Baigiamasi šventyklos akcentas

Klaipėdos Dievo motinos globėjos ir šventojo Mikalojaus stačiatikių bažnyčios komplekse be šventojo Mikolajaus jūrininkų šventyklos įrengti cerkvės namai su didžiule biblioteka, kur per 3 tūkst. knygų tomų. Taip pat komplekse yra sekmadieninės mokyklos klasės, svečių kambariai, svetainė.

Išskirtinis komplekso akcentas – senuoju rusišku stiliumi įrengta varpinė, atitinkanti visus pravoslavų tikėjimo kanonus. Ji architekto iš Penzės Dmitrijaus Borunovo kūrinys. Varpinė vertinama kaip nuostabi Klaipėdos – jūrinio miesto puošmena. Stačiatikių bažnyčios komplekse 10 varpų. Jie pagaminti geriausių meistrų iš Rusijos Uralo regiono. Ant pagrindinio varpo įspausta šventojo Mikalojaus ikona.

Cerkvės vidaus puošyba apgalvota iki smulkmenų, atlikta prisilaikant rusiškų pravoslavų kultūros tradicijų. Dievo motinos globėjos dalyje – nepriekaištinga tapyba. Jaučiama erdvė, šviesa. Didybės suteikia bažnyčios ikonos, indai.

Šventojo Mikalojaus dalyje – mažesnė, labiau  kamerinė erdvė. Unikalias ikonas, kitus religinius daiktus sukūrė meistrai iš Serbijos. Pagrindinė Mikalojaus stebukladario ikona buvo daroma pusantrų metų. Ją, pagerbdama savo jau anapilin iškeliavusį žmogų, užsakė vieno laivo mechaniko žmona.  

Unikaliai papuoštas ir cerkvės priimamasis. Čia 600 kv. metrų tapyba – kanoniniai siužetai su Bizantijos laikų tradicijomis adaptuotomis rusiškai bažnyčiai. Pagerbtas ir jūrininkų apaštalas Andrejus. Kaip žinia, jis buvo prikaltas prie kryžiaus. Tai vėliau tapo Rusijos karinio laivyno Andrejaus vėliavos simboliu. Dėmesys skirtas ir šventuoju įvardinamam Rusijos laivyno admirolui Fiodorui Ušakovui.

Jūrinės tematikos siužetai pateikti melsvos spalvos gama – šventykloje pristatomi prekybos, žvejybos ir karinis jūrų laivynai. Pateikta nemažai jūrinių ornamentų su jūros bangomis, inkarais.

Svarbiu Klaipėdos Dievo motinos globėjos ir šventojo Mikalojaus stačiatikių bažnyčios komplekso akcentu tapo skulptoriaus Artūro Sakalausko pastatytas 15 tonų kryžius iš pilkojo granito. Gegužės 22 dieną 11.30 val. prie šio kryžiaus vyks speciali pamalda ir bus uždegta šviesų kompozicija. Kryžiaus statyba yra pažymima kaip paskutinis akcentas sukuriant Klaipėdoje šventyklą jūrininkams. Į šios šventyklos atidarymą gegužės 22 dieną kviečiami visų koncesijų jūrininkai su žmonomis ir vaikais pažymėti ir kartu pasidžiaugti Klaipėdoje gimusia dar viena jūrine tradicija.   

Šventojo Mikalojaus galios

„Mikalojau sergėtojau, Dievo padėjėjau! Išlaikyk mane ant vandens, neleisk nuskęsti!“ – tokia malda kreipiasi jūrininkai į šventąjį Mikalojų su paskutiniąja viltimi skęstant laivui.

„Prieš šventąjį Mikalojų stoviu aš nusilenkusi. Tegul tau jūra būna rami. Meldžiu saugoti tave nuo negalios, nelaimių“, - tokiais žodžiais meldžiasi jūrininkų žmonos nesulaukiančios žinios iš artimojo savo.

Šventasis Mikalojus yra labiausiai gerbiamas krikščioniškame pasaulyje po Dievo motinos. Ne veltui šiam jūrininkų vietininkui Dievo namuose viso pasaulio uostamiesčiuose pastatyta daugybė jūrinių šventyklų. Įvairių krikščioniškų koncesijų jūrininkai ir keliautojai laiko šventąjį Mikalojų, dažnai vadinamą Mikalojumi stebukladariu, savo globėju.

Atsakymas, kodėl taip yra slepiasi jo gyvenimo istorijose. Jis gimė religingoje šeimoje III amžiuje Likijos mieste Patare (dabartinė Turkija). Jau krikšto metu įvyko pirmasis stebuklas. Naujagimis krikšto metu savarankiškai prastovėjo maudymo procese.

Jaunystėje Mikalojus buvo pamaldus, skaitė dvasingas knygas, stengėsi giliau suvokti Dievo mokymus.

Teigiama, kad jau būdamas paaugliu jis laivu išplaukė į Palestiną. Pakeliui vos nežuvo, kai jūra pradėjo skandinti laivą. Jaunuolis nuoširdžiai meldėsi ir jūra nusiramino. Toje kelionėje įvyko dar vienas stebuklas. Jaunas jūrininkas nukrito nuo stiebo ir užsimušė. Mikalojus palinkęs virš jo ilgai meldėsi ir jūrininkas atgijo. Tokie stebuklai ir vėliau ne kartą pasikartojo. Kaskart jūrininkai įsitikindavo, kad jam paklūsta dievai, jūra, vėjai.