Pritrūko 4–5 šalių

Didžiojoje Britanijoje buvo surengtas aukščiausio lygio susitikimas dėl įgulų keitimo. Tarptautinė jūrų organizacija pateikė 12 žingsnių schemą, kurios privalėtų laikytis šalys, kad saugiai vyktų jūrininkų įgulų keitimai.

Susitarimą pasirašė 13 šalių – Danija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Indonezija, Nyderlandai, Norvegija, Filipinai, Saudo Arabija, Singapūras, Jungtiniai Arabų Emiratai, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Jos pripažįsta jūrininko profesiją kaip prioritetinę, pritaria, kad siekiant išlaikyti pasaulio ekonomiką, kuri pagrįsta prekių gabenimu laivais, būtina sudaryti sąlygas jūrininkams laivuose laisvai keisti įgulas.

Šios šalys įsipareigojo įvesti vizų, sienų kirtimo ir karantino lengvatas keičiamiems jūrininkams.

Tačiau vien šių šalių pasirašytas susitarimas neišsprendė jūrininkų keitimo problemų. Jį turėjo pasirašyti dar mažiausiai bent 4–5 šalys, iš kurių yra nemažai pasaulio jūrų laivyne dirbančių jūrininkų. Tokiomis šalimis įvardijamos Indija, Kinija, Rusija, Ukraina, Australija.

Lietuvoje problemos neliko

Susitarimo nepasirašė ir Lietuva. Jūrų kapitonų klubo asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius mano, kad Lietuvoje nėra kam rūpintis jūrininkais – tą turinti daryti Jūrų administracija esanti neįgali, o Jūrininkų sąjunga – užsnūdusi.

„Lietuvoje nėra kokio nors nusistatymo prieš jūrininkus, gal tiesiog trūko iniciatyvos?“ – svarstė Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka. Galbūt Lietuvos nuomonės niekas ir neklausė, nekvietė į forumą Jungtinėje Karalystėje, nes tokios mažos šalys įtakos nedaro?

Ši asociacija buvo kreipusis į Lietuvos Vyriausybę, kad užsienio jūrininkams tranzitu leistų keliauti iš oro uostų į Klaipėdos uostą, jog patektų į laivus. Taip pat buvo prašoma, kad sudarytų sąlygas jūrininkams atvykti ir išvykti per pagrindinį regione Rygos uostą.

Iš esmės Lietuvos kompanijos savo laivų įgulas yra pasikeitusios. Dalis jų įgulas skraidino užsakomaisiais reisais. Kai kurios kompanijos nemažai vargo ieškodamos tinkamo uosto, kur jūrininkai galėtų atvykti. Kai kurių kompanijų laivuose dirbo ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir rusai, ukrainiečiai, jūrininkai iš kitų šalių. Joms teko daug paplušėti, kad suderintų jūrininkų keitimo sąlygas ir įvairius formalumus.

Suvaržymai įvairiuose kontinentuose

Dabar situacija dėl jūrininkų keitimo Lietuvai lyg ir nebeaktuali, tačiau pasaulyje ji išlieka svarbi.

Skelbiama, kad dar turėtų būti keičiama iki 300 tūkst. laivuose esančių jūrininkų. Pridėjus tai, kad jų keisti turi atvykti dar apie 300 tūkst., išeina, kad keitimo procese yra užstrigę apie 600 tūkst. jūrininkų.

Situacija įvairiuose regionuose yra skirtinga. Gegužę net ir DFDS susidūrė su problemomis Lenkijoje remontuojamame laive norėdami pakeisti įgulą, o dabar po ES šalis jūrininkai gali keliauti beveik laisvai, bent jau gerokai laisviau nei birželį. Beveik visose ES šalyse jūrininkai naudojasi pagrindinių darbuotojų statusu.

Kai kuriose Azijos, Afrikos ar Lotynų Amerikos šalyse jūrininkai susiduria su didžiulėmis problemomis.

Reikalaujama įvairiausių papildomų dokumentų, kaip jūrininko sveikatos deklaracija, 14 dienų temperatūros matavimo išrašas. Netgi tose pačiose šalyse skirtinguose jūrų uostuose kai kurie reikalavimai gali būti skirtingi.

Kai kuriuose Kinijos Pietų uostuose, Taivane jūrininkų įgulų keitimai iš viso neleidžiami. Nemažų suvaržymų yra ir Japonijoje. Jūrininkų keitimo sąlygos ypač sugriežtintos Indijos ir kituose regiono uostuose po to, kai buvo nustatyti koronavirusu užsikrėtę 29 jūrininkai iš Indijos.

Iš esmės vieninteliu saugiu ir mažiausiai priekabiu įgulų keitimo tašku Tolimuosiuose Rytuose ir Pietryčių Azijoje yra laikomas Honkongas.