- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jūrininkai mano, kad Lietuvoje nėra vykdoma jūrinės valstybės tęstinumo politika, nesilaikoma dalies tarptautinių konvencijų.
Dėmesys uostui, ne jūrininkams
Praėjusio penktadienio vakarą Jūrų kapitonų klube vyko išplėstinis posėdis, kur skambėjo kaltinimai dabartinei valdžiai, kad Lietuva nesilaiko 2007 m. priimtos ES integruotos jūrų politikos nuostatų. Nėra jūrų transporto strategijos, nors ji turėjo būti parengta šiais metais. Jūriniai įstatymai neatitinka jūrų konvencijų.
Su pavėlavimu 2014 m. Lietuvoje patvirtintoje tarptautinėje konvencijoje „Dėl darbo jūrų laivyboje“, kaip pastebėjo Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža, įgyvendinama tik mažesnė dalis nuostatų.
„Valdžia Lietuvoje dėmesį kreipia tik į Klaipėdos uostą, o visos kitos jūrinės sritys draskomos, paliekamos savieigai“, – pastebėjo Lietuvos jūrų kapitonų klubo asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.
Jūrininkai aštriai pasisakė prieš Šventosios uosto atstatymą be molų, kaip dabar rengiamasi daryti numetus jį Palangos savivaldybei. Jūrininkai mano, kad toks Šventosios uosto atstatymas būtų eilinis „pinigų plovimas“, gėdingas darbas, koks jau buvo atliktas prieš 8 metus, kai jūra greitai užnešė išgilintą Šventosios uosto kanalą.
Čia profesionaliai pasisakė sovietmečiu prie Šventosios kanalo gilinimo dirbęs Dionyzas Varkalis. Jo teigimu, yra tik svaičiojimai, kad bus galima su nedidele žemsiurbe valyti nuolat užnešamą kanalą.
Jūrų kapitonai siūlosi patarti Palangos savivaldybei, kaip protingai reikėtų bandyti atstatyti Šventosios uostą.
Jūrinėje srityje – palaida bala
Kliuvo valdžiai ir dėl pertvarkytos Lietuvos saugios laivybos administracijos, kur virto išskaidyta ir išliko tik su Jūrų departamentu, kurio funkcijos susiaurintos, liko tik vykdytojų, bet ne jūrinės strategijos formuotojų funkcija.
„Po Lietuvos saugios laivybos administracijos reorganizacijos sukurtas Jūrų departamentas tapo žemesnės kategorijos institucija Lietuvos transporto saugos administracijos sudėtyje su apkarpytomis funkcijomis, mažesniais atlyginimais“, – pastebėjo P.Bekėža.
Jis piktinosi, kad išbraukiama apie pusę dabar uoste ir laivyboje atestuojamų veiklų. Jūrinė sritis iš esmės virsta palaida bala.
Iš Lietuvos saugios laivybos administracijos buvo atleisti arba išėjo geri specialistai, priimti nauji jaunuoliai, kurie neturintys supratimo apie jūrinius reikalus.
„Padarytos didžiausios nesąmonės pertvarkant Lietuvos saugios laivybos administraciją. Kur taip pasaulyje yra, kad laivyba būtų kartu su kelininkais, geležinkeliais ar aviacija? Vienintelis geras dalykas iš tos pertvarkos, kad Jūrų departamento vadovu paskirtas profesionalus jūrininkas, jūrų kapitonas Saulius Šiaučiūnas“, – pastebėjo asociacijos „Jūrų veteranai“ pirmininkas Vytautas Petrulis, kuris ragino kilti į kovą prieš nesąmones, kurios daromos Lietuvos jūriniame sektoriuje.
Vadovas liko tik prašytojas
Saulius Šiaučiūnas kol kas yra laikinai paskirtas Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamento vadovu. Jį skirti rekomendavo Lietuvos jūrų kapitonų asociacija. Jis sakė dar nežinantis ar liks vadovauti departamentui.
Turėjęs darbo patirties Maltos jūrinėje administracijoje, jis ėjo į Jūrų departamentą su vizija pertvarkyti taip, kad būtų didžiausiai nauda jūrininkams, laivybos verslui.
Kai Lietuvos saugios laivybos administracija nuo 110 darbuotojų buvo sumažinta iki 40, o darbų pobūdis pasikeitė nežymiai, likusieji turi atlikti ir tuos darbus, kuriuos darė išėję.
„Esu labai dėkingas likusiems žmonėms. Jie tempia už kelis, dirba po 12-14 valandų. Džiaugiuosi, kad dar tempiame - nesulaukiame nepasitenkinimų nei iš jūrininkų, nei iš laivų savininkų, kitų partnerių“, – sakė S.Šiaučiūnas.
Jis prisipažino, kad būti kapitonu laive buvo žymiai lengviau nei Jūrų departamento vadovu.
„Laive dirbome daug, iš esmės ištisą parą, bet žinojome ką darome. Departamente esi tik prašytojas ir valdybos nurodymų vykdytojas. Valdyboje nėra nė vieno jūrininko. Kartais sunku išaiškinti elementariausius jūrinius dalykus“, – sakė jis. Kapitonas pripažino, kad suglumino klausimas iš valdybos nario - o kam reikia tikrinti į Klaipėdą atplaukusius laivus?
Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamente atlyginimai maži, o reikalavimai didžiuliai. Kartais netgi absurdiški. Negalima priimti į uosto laivybos kontrolierius jūrininkų, kurie neturi universitetinio išsilavinimo. Iš kur tokių paimsi, jei Lietuvoje su universitetiniu išsilavinimu jūrininkai neberuošiami? Ieškoma dar tarybiniais laikais baigusiųjų „Makarovką“ ar Odesos aukštąją jūreivystės mokyklą. Ką nors pasikvieti neįmanoma, nes atlyginimas 650 eurų.
Lietuvos jūrininkų sąjunga iškėlė klausimą, ar Jūrų departamente yra bent vienas žmogus, kuris turėtų supratimą apie konvenciją „Dėl darbo jūrų laivyboje“?
Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas J.Liepuonius teigė, kad apie pertvarką Lietuvos jūrų administracijoje jau žinoma ir kitose šalyse. Iš kolegų Latvijoje jis sulaukęs užuojautos, nes Lietuvoje neva vykstantis protu nesuvokiamas jūrinės sistemos naikinimas.
Jūrų kapitonai, jūrininkai žada burtis, važiuoti į Susisiekimo ministeriją, kalbėtis su ministru Roku Masiuliu, nes jis, skirtingai nei viceministrai, dar suvokiantis jūrinius reikalus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą4
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?20
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai20
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas5
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką6
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai7
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...