Jūrininkų sutarties forma

Esminiai pakeitimai yra susieti su jūrininkų darbo sutartimis, jų turtu laive, gyvenimo ir veiklos sąlygomis laive.

Lietuvos vėliavos laivuose, kaip numato Prekinės laivybos įstatymas, darbo sutartis su jūrininkais turės būti sudaroma pagal pavyzdinę formą. Ją tvirtins Vyriausybė. Tai jau savaime garantija, nes sutartis bus standartinė ir aiški.

Numatoma, kad prieš pasirašant darbo sutartį jūrininkui turės būti suteikiama laiko pasikonsultuoti dėl jos.

Bus aiškiai numatyta, kad jūrininko reisas negali būti ilgesnis nei 12 mėnesių. Tai ypač aktualu pandemijos, kaip COVID-19, atveju.

Gerokai praplėstas ir įvairių garantijų kiekis. Net ir pasibaigus sutarčiai, jūrininkas iš laivo privalės būti grąžinamas į namus laivo savininko lėšomis.

Dėl jūrininkų sugrąžinimo iš laivų tam tikrų prievolių prisiims ir valstybė. Jei laivų savininkas dėl kokių nors priežasčių negalės sugrąžinti jūrininkų, tai vykdys Užsienio reikalų ministerija kartu su Susisiekimo ministerija. Patirtas išlaidas vėliau jos išsiieškos iš laivo savininko.

Bus kompensuota už turtą

Dar viena dalis garantijų susijusi su ypatingais atvejais laivuose, kaip ginkluotas apiplėšimas, piratų užpuolimas.

Numatyta, kad dėl piratavimo, ginkluoto laivo apiplėšimo į nelaisvę patekęs jūrininkas iki jo išlaisvinimo gaus atlyginimą ir kitas išmokas nepriklausomai nuo to, ar pasibaigė sutartis ar ne.

Pinigus numatyta mokėti jūrininko nurodytam asmeniui. Tą asmenį jūrininkas galės nurodyti prieš reisą, taip pat reise laivo kapitonui, kuris informaciją apie jį privalės perduoti laivo savininkui.

Po paleidimo iš nelaisvės jūrininkas turės būti grąžinamas namo nemokamai. Jei jūrininkas nelaisvėje mirs, jo šeima gaus Lietuvos teisės aktuose numatytą kompensaciją.

Jūrininkui arba jo šeimai laivo savininkas privalės mokėti kompensaciją už turtą laive, kuris buvo sugadintas arba prarastas per ginkluotą laivo apiplėšimą, piratų užpuolimo atvejį, gaisrą ar kitokį laivo incidentą.

Nemokamas grąžinimas su išimtimi

Nemaža naujų jūrininkų garantijų dalis susijusi su jų sveikatos sutrikimu laive, pandemijomis ir panašiai. Numatyta prievolė laivo savininkui apmokėti visas jūrininko gydymo išlaidas užsienyje.

Bet kuriuo atveju, jei jūrininko sveikatos būklė leidžia keliauti, jis į namus turės būti sugrąžinamas laivo savininko lėšomis. Tas pats numatyta ir tuo atveju, jei įvyksta laivo avarija. Tragiškos baigties atveju laivo valdytojas privalo apmokėti ir visas jūrininkų palaikų grąžinimo išlaidas.

Dar viena įdomi nuostata tai, kad jūrininkui atsisakius laivu plaukti į didelės rizikos zoną, kuri įtraukta į Londono draudimo rinkos pavojingų zonų sąrašą, jis namo taip pat privalės būti grąžintas laivo savininko lėšomis.

Lietuvos vėliavos laivų savininkams numatoma prievolė užtikrinti jūrininkų grąžinimo lėšų draudimą banke. Jie turi būti Tarptautinės laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimų klubų konfederacijos nariai.

Jokiu būdu neleidžiama laivų savininkams iš anksto rinkti kokių nors pinigų iš jūrininkų jų grąžinimui.

Savo lėšomis grįžti į namus jūrininkas privalės tik tuo atveju, jei bus šiurkščiai pažeidęs jūrininko pareigas. Tokia priežastis gali būti, tarkim, girtuokliavimas laive.