Paukščius skaičiuoja už pinigus

Baltijos jūroje žiemojančių skirtingų rūšių paukščių apskaita bus vykdoma nuo 2022 m. gruodžio iki 2023 m. kovo. Jei pasitaikytų, planuojama fiksuoti ir naftos produktais susitepusius žuvusius jūros paukščius. Taip pat fiksuojami į žvejų tinklus įsipainioję paukščiai, jei tokių pastebima.

Vėliau daromos išvados ir apibendrinimai, kiek paukščių populiacijai padeda ar kenkia žmogaus veikla jūroje.

Analizuoti paukščių skaičių kiekvienos Baltijos jūros šalies teritoriniuose vandenyse reikalauja ES direktyva dėl Bendrijos veiksmų jūros aplinkos politikos srityje. Lietuvoje tai numato Vandens srities plėtros 2017–2023 m. programa.

Paukščių apskaita žiemą tiek iš lėktuvo, tiek iš laivų vykdoma ne mažiau kaip tris kartus skrendant arba plaukiant tais pačiais maršrutais.

Pagal ją numatyta ir 52 850 eurų skirtingų žiemojančių jūros paukščių gausumo ir pasiskirstymo 2022 ir 2023 m. įvertinimui.

Apima pakrantę iki 12 km

Tai, kad paukščių skaičiavimas yra rimtas reikalas, liudija ir jų skaičiavimo jūroje metodika. Paukščiams skaičiuoti jūroje naudojami ne mažesni nei keturių vietų lengvieji dvimotoriai lėktuvai. Juose turi būti ne mažiau nei du patyrę paukščių stebėtojai.

Numatyta, kad toks lėktuvėlis pagal jūros lygį turi praskristi 76 m aukštyje nuo vandens paviršiaus ne didesniu kaip 185 km/val. greičiu. Paukščiai stebimi po 1 000 m į abi puses nuo lėktuvo.

Skrydžiai turi apimti visą pakrantę, kai nuo kranto skrendama iki 12 km gilyn į jūrą, o po to grįžtama.

Paukščiai jūroje taip pat gali būti skaičiuojami ir naudojantis laivu. Jis turi praplaukti visą pakrantę zigzagais iki 12,5 km atstumu. Toks pats zigzaginis plaukimas numatytas ir pagal Rusijos bei Latvijos sienas. Iš laivų paukščiai stebimi į abi puses iki 300 metrų atstumu.

Populiariausi jūros paukščiai

Pagal numatytą metodiką paukščių apskaita žiemą tiek iš lėktuvo, tiek iš laivų vykdoma ne mažiau kaip tris kartus skrendant arba plaukiant tais pačiais maršrutais. Itin svarbu, kad apskaita bent kartą vyktų viduržiemį – sausio 10–20 dienomis.

Svarbi paukščių stebėjimo sąlyga ir geras matomumas, kurio žiemą virš jūros dažnai tenka išlaukti. Stebėtojai tiek skrisdami, tiek plaukdami laivais naudojasi GPS prietaisais ir tiksliai nurodo užfiksuotų paukščių koordinates.

Stebimi ir registruojami visi paukščiai – vandenyje plūduriuojantys, nardantys, skrendantys, žuvę. Jei leidžia sąlygos ir yra galimybės, į specialias stebėjimo lenteles įrašomas netgi paukščių amžius.

Visame Baltijos jūros areale kasmet būna iki 10 mln. vandens paukščių. Bene labiausiai paplitę kirai, žuvėdros, narai, narūnėliai, antys, gagos, žąsys, gulbės. Dalis keliauja žiemoti tolyn į pietus, dalis lieka Baltijos jūroje. Bene įdomiausias Baltijos jūroje žiemojantis paukštis yra alka, kuri šiek tiek panaši į pingviną.