Oponuojantieji situacijos nedramatizuoja ir tikina, kad, pavyzdžiui, per Jūros šventę, alkoholio suvartojama gerokai mažiau, nei daugelis įsivaizduoja.

Prekiautojų mažėja

Uostamiesčio savivaldybės Narkotikų kontrolės komisija vakar domėjosi, kiek alkoholio išgeriama per Jūros šventę. Svarstyta ir kaip būtų galima mažinti svaigalų vartojimą.

Į šią diskusiją atvyko nemažai didelių miesto renginių organizuojančios viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" direktorius Romandas Žiubrys. Jis komisijos nariams pateikė duomenis apie praėjusių metų Jūros šventę.

Jo teigimu, Jūros šventės renginiai pernai vyko maždaug 73 ha plote. Šioje teritorijoje įsikūrė 33 laikinosios kavinės, kurios tris fiestos dienas prekiavo maistu bei alumi.

Tiesa, šis skaičius pastebimai mažėja. 2009 m. šventės metu dirbo 54 kavinės, 2010 m. – 70, 2011 m. – 41, 2012 m. – 48, 2013 m. – 36, 2014 m. – 37.

Taiko apribojimų

Šventės teritorijoje, kaip žinome, draudžiama prekiauti gėrimais dūžtančioje taroje.

"Nė viena parduouvė negali parduoti alkoholio stiklinėje taroje. Tada užsidaro visas alkoholiu prekiaujantis skyrius ir parduotuvėse Jūros šventės metu tampa neįmanoma įsigyti alkoholio", – pastebėjo R.Žiubrys.

Tiesa, teoriškai parduotuvės galėtų prekiauti alkoholiu plastikinėje taroje, tik tai sukontroliuoti bei paaiškinti pirkėjams taptų sunku. Dėl šios priežasties nereta parduotuvė lankytojams visiškai užveria tokių skyrių duris. Taip elgiasi ir didžiųjų prekybos tinklų parduotuvės, kurios patenka į šventės teritoriją.

Uostamiestį reprezentuojančios fiestos rengėjams dažnai tenka išgirsti verslininkų priekaištų, tačiau pardavėjams nenusileidžiama. Ir tokio sprendimo nauda esą juntama aiškiai – kasmet švenčių metu pastebimai mažėja smarkiai apsvaigusių lankytojų.

Kitas prekiautojams taikomas apribojimas – jiems neleidžiama įsikurti greta vaikų žaidimo erdvių. Taip pat nepatikliai žvelgiama ir į norinčiuosius veiklą šventės metu vydyti prie atrakcionų.

Taip pat pastebima, kad kavinė, prašydama prekiauti Jūros šventėje, turi pateikti ir patiekalų, kuriuos siūlys lankytojams, sąrašą. Taip siekiama, kad šventės teritorijoje nepridygtų vien alų pilstančių kavinukių.

Išgeria po vieną bokalą?

Skaičiuojama, kad viena kavinė per tris renginio dienas parduoda apie 1,5 tonos alaus. Taigi iš viso Jūros šventės metu parduodama apie 50 tonų alaus.

R.Žiubrys skaičiavo, jog, remiantis viešai deklaruojama informacija, Jūros šventėje paprastai apsilanko apie 300–400 tūkst. žmonių. Darant prielaidą, kad iš jų tik 100 tūkst. vartoja alkoholį, išeitų, jog vienas asmuo per tris renginio dienas išgeria 0,5 litro alaus.

"Gerai, kiek padidinkime šį skaičių, galvodami, kad žmogus alkoholio nusiperka stacionariose kavinėse. Tokiu atveju šventės dalyvis išgeria po bokalą kasdien", – apibendrino R.Žiubrys.

Tiesa, viešosios įstaigos vadovas pastebėjo, kad šie duomenys – neoficialūs, mat, ruošdamasis pokalbiui su komisijos nariais, jis apklausė praėjusiais metais Jūros šventėje alumi bei maistu prekiavusius verslininkus.

Nusikaltimų nepadaugėja

Viešosios įstaigos direktoriaus teigimu, kasmet Jūros šventės metu licencijos prekybai alkoholiu miesto biudžetą papildo daugiau nei 38 tūkst. eurų.

R.Žiubrys pastebėjo, kad staiga Jūros šventėje uždraudus prekybą svaigalais ne tik patuštėtų miesto kišenė, bet ir išaugtų stipraus alkoholio vartojimas.

Anot jo, tikėtina, kad renginio teritorijoje padaugėtų jau iš anksto nuo alkoholio apsvaigusių asmenų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad silpnojo alkoholio poreikį patenkintų ir visus metus miesto centre veikiančios stacionarios kavinės, todėl tokių gėrimų suvartojimas pastebimai nesumažėtų.

Direktorius patikino, kad kiekvienoje šventėje daug dėmesio skiriama darbui su savanoriais, policija.

"Jūros šventė yra eilinis savaitgalis policijos suvestinėje", – nukirto R.Žiubrys.

Sieks drausti prekybą

Vis dėlto ne visus komisijos narius įtikino R.Žiubrio pateikta informacija. Politikė Nina Puteikienė parodė esą pačios užfiksuotas nuotraukas, kuriose – alų perkantis nepilnametis.

Ji taip pat pabrėžė, kad svarstymas apie privalomą gydymą nuo alkoholizmo ir atsisakymas riboti šių gėrimų pardavimą – nesuderinamas.

"Mes gyvename labai įdomioje visuomenėje. Parduodame laisvai, tačiau norime priverstinai gydyti", – pastebėjo N.Puteikienė.

Politikė taip pat atskleidė, kad jos atstovaujama frakcija Klaipėdos miesto tarybai ketina teikti siūlymą riboti alkoholio pardavimą didžiųjų renginių metu.

Politikams bus siūloma drausti prekybą alkoholiu per tas šventes, kurios organizuojamos naudojant savivaldybės ar kitus "viešuosius" pinigus. Taip pat nė lašo alkoholio turėtų nelikti ir miestą reprezentuojančiuose festivaliuose ir tose šventėse, kuriose lankosi vaikai.

Tiesa, N.Puteikienė pripažino netikinti, kad tokį siūlymą politikai palaimins.

Ieškos narkotikų?

Pastebėta, kad po Jūros šventės vaiko teisių sergėtojai sulaukia daugiau pranešimų apie neva netinkamai su vaikai besielgiančius ir girtaujančius tėvus. Vis dėlto sutarta, kad to organizatoriai suvaldyti negali.

Po ilgų diskusijų ir net siūlymų šventės teritorijoje rasti galimybių jos lankytojams užtikrinti galimybę pasitikrinti girtumą alkoholio matuokliu, komisijos nariai didesnių priekaištų organizatoriams nepažėrė.

Taip pat sutarta, jog bus svarstoma galimybė šventės teritorijoje organizuoti kinologų darbą ir bandyti užkirsti kelią narkotikų vartojimui.

R.Žiubrys patikino, kad visos priemonės, skatinančios įvaizdžio gerinimą, yra priimamos ir laukiamos.