„Tas jausmas, kai...“

Kuo nustebins 59-oji Jūros šventė, kuri šurmuliuos liepos 27–29 dienomis, pristatyta penktadienio popietę.

„Jūros šventė – kasmet kažkuo nauja. Stebina tai, kad kasmet kažkas nustebina, arba jau nebestebina, kad nustebins“, – pristatymą pradėjo miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki didžiausios vasaros šventės Lietuvoje, pristatytas renginio šūkis. Organizatoriai atkreipė dėmesį, kad šventės tema liberali interpretacijoms ir aktuali.

„Tas jausmas, kai...“ – toks šiųmetinis renginio šūkis, kurį užbaigti palikta kiekvienam pačiam pagal savo būseną, užplūdusius jausmus, nuotaiką, atėjus į šventę.

Patys organizatoriai išgvildeno kelias pabaigas: „Tas jausmas, kai pavydi pats sau“, „Tas jausmas, kai apsuka galvą“, „Tas jausmas, kai nesinori namo“, „Tas jausmas, kai nakties per mažai“, „Tas jausmas, kai nurauna stogą“,

„Kad nakties per mažai dažnai girdime iš žmonių, kurie prisėda Teatro aikštėje, Kino skvere ir nenori atsistoti, pasibaigus renginiui, o stogą nurauna koncertų Kruizinių laivų terminale metu, nes yra gerai, daug, fejerverkai, šviesos, emocija, jūra, laivai“, – pasakojo viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė.

Anot V.Grubliausko, kad šiųmetinis šūkis – labai aiški deklaracija, kad Jūros šventė pirmiausia emocija, jausmas.

„Tai ne kažkieno „nuleista“, sukurta, sugalvota šventė. Kiekvienas turi galimybę tapti jos kūrėju. Linkiu nebijoti nuskęsti renginių šurmulyje, gausybėje, gilumoje. Palaima būti tokiu skenduoliu. Lai kiekviena išniręs pasako: „Tas jausmas, kai dar noriu skęsti““, – tvirtino miesto meras.

Pasitelkė žinomą dizainerę

Anot viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktoriaus Romando Žiubrio, šiemet į Jūros šventę pažvelgta ne klaipėdiečio, o vilniečio akimis. Šį kartą renginio stilistiką ir vizualinius sprendimus patikėta kurti žinomai Lietuvos dizainerei Julijai Janus.

„Tai dar viena deklaracija, kad Jūros šventė ne tik klaipėdiečių, visos Lietuvos šventė, kaip ir buvo sumanyta 1934 m., kada įvyko pirmasis toks renginys“, – tvirtino vadovas.

Organizatoriai atkreipė dėmesį, kad Julijai Janus pavyko atskleisti ir parodyti kitokią Klaipėdą.

Dizainerė tvirtino, kad jai didelė garbė ir įvertinimas kurti Jūros šventės stilių. Ji siekė, kad koliažas atspindėtų šiuolaikinę Klaipėdą, atskleisti kiekvieno lietuvio jausmą, ką jis galvoja apie šį miestą, Jūros šventę.

„Apima toks begalinis „atostogos“ jausmas. Sakau atostoga, o ne atostogos – ta viena diena, kuri asocijuojasi su jūra, vėju, kažkokia laisve, kurią suteikia čia esanti erdvė, kultūra, kuri būdinga tik pajūriui, kur gali nuvažiuoti tik vasarą, nes žiemą niekaip neišeina suplanuoti – tai šalta, tai žvarbu. Ir tas momentas labai trumpas, ir labai brangus kiekvienam lietuviui. Tai man asocijavosi su šiųmetiniu šūkiu. Pati jį iššifravau: „Tas jausmas, kai nurauna stogą“, ir bandžiau tai išreikšti. Atskleisti žmogaus ir miesto jausmą kartu. Fone – Klaipėda, uostas, skraidančios silkės, kurios asocijuojasi su minčių laisve. Jos skrenda, o ne plaukia, nes susimaišė, kur jūra, o kur saulė“, – pasakojo dizainerė.

Žada įspūdingą eiseną

Šiųmetinei Jūros šventei tradiciškai startą duos iškilminga jūrinių organizacijų eisena. Jos dalyvių taip pat prašyta iššifruoti šiųmetinį renginio šūkį ir dar originaliau, laisviau pristatyti savo įmonę, įstaigą ar organizaciją. Net neabejojama, kad siurprizų netrūks, o pasižiūrėti bus į ką.

„Mūsų, uostininkų, galvose sukasi tik skaičiai, tonos. Tačiau yra laikas, kada gali juos pamiršti ir išeiti į gatvę. Nugriauti tas baisias sienas tarp miesto ir uosto. Tie uostininkai, pasirodo, ir yra tie patys klaipėdiečiai. Kartais tai užmirštame ir nevertiname“, – tvirtino Jūros šventės eisenos globėjas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Uosto vadovas džiaugėsi, kad eisena sulaukia vis didesnio dalyvių susidomėjimo. Anksčiau renginyje dalyvaudavo vos keli tūkstančiai žmonių, dabar šis skaičius išaugo iki 7 tūkst.

„Vienas žmogus tokio rezultato nepasieks. Tai bendras miesto vadovų, renginio organizatorių, mūsų darbas. Prieš penkerius ar šešerius metus uostininkai dar skeptiškai žiūrėjo į eiseną. Tie žmonės yra įpratę dirbti, o ne švęsti. Papriekaištauju, kad mes dirbame, dirbame, bet reikia mokėti ir švęsti. Jūros šventė puiki proga“, – komentavo generalinis direktorius.

A.Vaitkus atkreipė dėmesį, kad eisena tobulėja, tampa vis išradingesnė: „Norėčiau palinkėti, kad dabar, kai pasiekėme tokį lygį, atsirastų daugiau teatralizacijos“.

Jau antrus metus Jūros šventės didžiąją eiseną bus galima stebėti ir internetu – tam susivienija visi didieji Lietuvos ir Klaipėdos internetiniai portalai. Praėjusiais metais transliacijos subūrė 0,5 milijono žiūrovų.

„Tai lyg svarbus patvirtinimas, jog esame įdomūs ir pastebėti. Tikiu, kad šių metų Jūros šventės eisenos rekordus pagerinsime ne tik tiesioginės transliacijos metu, bet ir dalyvių skaičiumi, žiūrovų gausa“, – prognozavo A.Vaitkus.

Eisena kaip ir pernai startuos iš J.Janonio gatvės. Toliau dalyviai eis Herkaus Manto, Naujojo Sodo, Naująja Uosto, Pilies gatvėmis ir pasieks Kruizinių laivų terminalą. Eisenos dalyvių pristatymas numatytas už Pilies tilto.

Transliuoti tiesiogiai internetu planuojama ir kitus renginius.

Dovanos pasaulinę premjerą

Šiųmetinė Jūros šventė bus pagardinta itališkais prieskoniais. Vienu esminių šiųmetės šventės akcentų taps bendras viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ ir Italijos teatro trupės „Teatro dei Venti“ projektas – spektaklis-legenda „Mobis Dikas“. Unikalus pastatymas, sujungęs praeitį ir dabartį, Italiją ir Lietuvą, teatrą, šokį ir žmogaus fantaziją apie baltąjį banginį.

„Gatvės teatro trupę „Teatro dei Venti“ pirmą kartą sutikom lygiai prieš metus – teatrų festivalyje Sibiu. Susitikimo su režisieriumi metu išgirdome mus „užkabinusią“ naują trupės idėją, kurios epicentre – jūros tema, kurios išpildymui suburiama ne tik profesionalių aktorių trupė, bet ir vietos bendruomenė. Tapome šio spektaklio partneriu. Mums tai naujas iššūkis, įsipareigojimas bei privilegija tapti tarptautinio teatro pasaulio dalimi“, – tvirtino viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ projektų vadovė Goda Giedraitytė.

Jūros šventės svečiai pirmieji išvys grandiozinę premjerą, kuri dar šiais metais aplankys Maltą, Veneciją, Kolumbiją. Ankstesni trupės spektakliai jau parodyti daugiau nei 150 kartų, daugybėje pasaulio šalių.

„Spektaklis labai stiprus savo scenografija, muzika ir emocine įtaiga. Prie 20 profesionalių aktorių, tarp kurių italai, meksikiečiai, prancūzai, prisijungs ir klaipėdiečiai – jau nuo šios savaitės lauksime vaikų bei senjorų registracijos į liepos 16–23 dienomis vyksiančias kūrybines dirbtuves. Jose kartu su italų režisieriumi mūsų žmonės taps spektaklio dalimi“, – pasakojo G.Giedraitytė.

Aplankys ir burlaiviai

Spektaklis bus rodomas tris Jūros šventės vakarus – liepos 26, 27, 28 d. piliavietėje. Į veiksmo vietą atgabenta judanti 13 metrų ilgio ir septynių metrų pločio platforma virs ir laivu, ir banginiu.

Spektaklį žmonės galės stebėti iš įrengtų amfiteatrų. Norintys pamatyti renginį turės registruotis iš anksto, kad nebūtų spūsčių.

G.Giedraitytė atkreipė dėmesį, kad spektaklis tiesmukai neatkartos legendos fabulos, o pasakos apie pasikeitusias mūsų vertybes, visuomenę, baimes, kurios glūdi žmonėse.

„Tai ypač aktualu šiais laikais, kai aktualūs emigracijos, pabėgėlių klausimai. Patys žmonės yra susvetimėję. Spektaklis kvies iš naujo pažvelgti į tą banginį – baimes, pamatyti, kad žmonių bendrystė, buvimas kartu gali viską nugalėti“, – pabrėžė projektų vadovė.

Jūros šventę aplankys ir organizacijos „Baltic Sail“, kuri vienija Baltijos jūros miestus, puoselėjančius tradicinę laivybą, burlaiviai. Keturi laivai papuoš Kruizinių laivų terminalą. Miestiečiai juos galės aplankyti. Dar du istoriniai vikingų laivai prisijungs prie Dangės flotilės.

Renginiai – kiekvieno skoniui

Kaip ir ankstesniais metais, Jūros šventė bus suskirstyta į zonas. Pagrindiniai koncertai, kurie sulaukia didžiausio susidomėjimo, vyks Kruizinių laivų terminale. Renginio kulminacija taps Andriaus Mamontovo koncertas. Atėjusieji išgirs ir pamatys atlikėjo jubiliejinę programą.

Čia bus įrengta ir pakyla judėjimo negalią turintiems žmonėms. Organizatoriai prašo organizatorių kreiptis, kad būtų užtikrintas patogus patekimas į šią zoną ir ši nebūtų tuščia.

Teatro aikštėje liesis romantiška, rami muzika, o šios erdvės magiška nuotaika tęsis ir Turgaus gatvėje. Tradiciškai senamiestyje veiks ir kino teatras po atviru dangumi.

Turgaus gatvėje šurmuliuos dizaino jūra, prie Žvejo paminklo – tautinio paveldo atstovai. Piliavietės automobilių stovėjimo aikštelėje veiks skonių zona, kur įsikurs įvairiais patiekalais prekiaujantys verslininkai su savo vagonėliais.

Dar nėra aišku, ar miestiečius vėl džiugins pamėgti ir laukiami šokantys fontanai. Jono kalnelyje šio renginio negalima organizuoti dėl atnaujinimo darbų.

„Su kolegomis, kurie padėjo kurti šį projektą, išvaikščiojome visas miesto erdves. Ieškojome, kur galėtų persikelti šis renginys. Tikimės, kad šį projektą galėsime įgyvendinti piliavietės aikštėje“, – tvirtino D.Grikšaitė.

Pasak jos, fontanai galėtų keisti spektaklį apie Mobį Diką, o nuo pakylų susirinkusieji galėtų stebėti šou. Tokia techninė galimybė yra.

„Esu įkvėptas įkvėptųjų. Tegul netrūksta nuskendusiųjų šventės šurmulyje su nurautais stogais, kurie pabudę pajustų, kad tai jų gimtasis uostas“, – žaismingai pristatymą apibendrino V.Grubliauskas.