Jūrų ekosistemos ir vėjo elektrinės: draugiška kaimynystė – misija įmanoma

Subūrė ekspertus ir entuziastus

Pirmą kartą Juodkrantėje vykęs renginys apie Baltijos jūros situaciją, Kaliningrado srities karinių pajėgų įtaką jūrai, socioekologinę jūros sistemą ir kitus svarbius regiono ekologijai klausimus subūrė mokslininkus, politikos, verslo, kariuomenės, vietos bendruomenių atstovus, prie dalyvių nuotoliu prisijungė bei savo patirtimis pasidalijo ir šiuo metu aplink Baltijos jūrą pėsčiomis žygiuojantis visuomenininkas Giedrius Bučas.

Konferenciją „Baltijos jūros  ekologinė ateitis“, organiškai įsiliejusią į tradicinio festivalio „Sveika, Neringa“ renginių programą, inicijavo tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, kuri aktyviai plėtoja atsinaujinančios energetikos projektus tiek visame Baltijos regione, tiek pačioje Baltijos jūroje.

Renginyje ne kartą akcentuota, kad bendromis visų pastangomis privalome tvariai plėtoti veiklas, kartu rūpindamiesi Baltijos jūros švarinimu bei gyvybingumo puoselėjimu. Planuojamas statyti pirmasis Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“ – vienas galimų tokios sėkmingos sinergijos pavyzdžių.

Sąveika: Šiaurės jūroje veikiančios vėjo elektrinės povandeninės konstrukcijos tapo pamėgtomis mėlynųjų midijų, jūrų ežių, žvaigždžių bei kitų organizmų buveinėmis. Karališkojo Belgijos gamtos mokslų instituto nuotr.

Daugiau nei žalioji energija

Bendrovės „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ekspertės Agnės Lukoševičienės pastebėjimu, jūrinio vėjo energetika – viena dažniausiai minimų, kai kalbama apie energetikos sektoriaus poveikio klimato kaitai mažinimą.

„Tačiau šiandien jūrinio vėjo elektrinių parkai – daugiau nei tik energijos gamybos objektai, – pabrėžė specialistė. – Ilgamečiai stebėjimai patvirtino, jog jūrinio vėjo elektrinės padeda kurti buveines, suteikti priebėgą jūros gyvūnams ir prisidėti prie ekosistemų palaikymo ir atkūrimo.“

Pirmasis pasaulyje jūrinio vėjo elektrinių parkas 1991 m. iškilo ne kur kitur, o Baltijos jūroje. Danijos vandenyse pastatytame „Vindeby“ jūrinio vėjo elektrinių parke 25 metus elektrą gamino 11 vėjo elektrinių, įrengtų 1,5–3 km atstumu nuo kranto.

„Kadangi tai buvo pirmasis toks parkas, jis, kaip tyrimų objektas, buvo labai įdomus ir aplinkosaugine prasme. Čia buvo atlikta įvairiausių jūrinio vėjo elektrinių parko poveikį aplinkai nustatančių tyrimų, ilgus metus stebėti elektromagnetinių laukų, triukš-mo, gyvūnų elgsenos pokyčiai, dugno buveinės“, – vardijo konferencijos pranešėja.

Pinasi skirtingi interesai

Suprantama, kad „Vindeby“ parkas tapo ne tik savotišku ledlaužiu rinkoje, bet ir aplinkosauginiu pagrindu kitiems plėtotojams, nes planuojant naujus vėjo elektrinių parkus jūroje buvo remiamasi būtent jo poveikio aplinkai tyrimų rezultatais ir išvadomis, sako A. Lukoševičienė.

Agnė Lukoševičienė: skaičiuojama, kad viena vėjo elektrinė vidutiniškai galėtų tapti namais iki 4 t moliuskų. „Ignitis renewables“ nuotr.

O pirmasis ir ypač svarbus žingsnis plėtojant atsinaujinančią energetiką – visapusis jūrinės teritorijos planavimas bei skirtingų interesų joje derinimas, pradedant turizmu, žvejyba, laivyba, komunikacijomis ir baigiant nacionaliniu saugumu.

„Lietuvoje tai jau padaryta, ir būsimi jūrinio vėjo elektrinių parkai bus plėtojami valstybės planavimo dokumentais priskirtose teritorijose“, – teigė bendrovės „Ignitis renewables“ atstovė.

Pirmasis ir ypač svarbus žingsnis plėtojant atsinaujinančią energetiką – visapusis jūrinės teritorijos planavimas bei skirtingų interesų joje derinimas, pradedant turizmu, žvejyba, laivyba, komunikacijomis ir baigiant nacionaliniu saugumu.

 

Kitas ne mažiau svarbus momentas – kad vystytojai galėtų deramai įvertinti savo veiklos sukeliamus poveikius skirtingais veiklos etapais, tinkamai pritaikyti priemones, kaip tų poveikių išvengti ar juos sumažinti iki priimtino lygio, svarbu išsamiai vertinti poveikį aplinkai, parinkti veiksmingas jo mažinimo priemones, o įgyvendinus – stebėti, ar jos pasiekia norėto efekto.

„Turėdami trijų dešimtmečių patirtį jau galime kalbėti ne tik apie poveikių mažinimą, bet ir dairytis įkvepiančių istorijų, kaip galima prisidėti prie bioįvairovės ir ekosistemų gerovės jūrinio vėjo elektrinių parkuose“, – kalbėjo aplinkosaugos ekspertė.

Kuria vertę visai ekosistemai

Visus šiuos metus apibendrinančių tyrimų duomenimis, jau pastatytas jūrinio vėjo elektrinių parkas turi minimalų poveikį aplinkai, dar daugiau – tinkamai suplanuotas jis gali prisidėti prie vietos ekosistemos praturtinimo.

„Pavyzdžiui, jūrinio vėjo konstrukcijų pamatai tarnauja kaip dirbtiniai rifai, ant kurių moliuskai noriai formuoja savo kolonijas. O tai reiškia palankias sąlygas bendrai ekosistemai, kadangi jie ne tik patenka į žuvų bei paukščių valgiaraštį, bet ir filtruoja vandenį“, – iliustravo specialistė.

Kaip pripažino Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto profesorius Artūras Razinkovas-Baziukas, tokia galimybė Lietuvai ypač aktuali, nes dėl invazinių juodažiočių grundalų mūsų jūriniuose vandenyse midijos yra beveik išnykusios.

Skaičiuojama, kad viena vėjo elektrinė vidutiniškai galėtų tapti namais iki 4 t moliuskų. „Ignitis renewables“ nuotr.

Taip pat verta paminėti, jog jūrinio vėjo elektrinių parkuose dažniausiai ribojama bet kokia kita veikla – tai reiškia mažiau laivų ir trikdymo, tad žuvys laikosi tokiose vietose, nes čia joms saugu. Pavyzdžiui, šiandien jau skaičiuojama, kad Šiaurės jūroje vėjo elektrinių parkai padėjo padidinti menkių ir krabų išteklius bei pagerinti populiacijų kokybę.

Kertinė sąlyga – partnerystė

„Visa tai yra sąlygos, kurios savaime sukuriamos pastačius jūrinio vėjo elektrinių parką. Tačiau vystytojai ir patys prisideda prie bioįvairovės būklės gerinimo. Pavyzdžiui, iš aplinkai priimtinų medžiagų gaminamos ir į dugną nuleidžiamos dirbtinių rifų konstrukcijos, kurios vėlgi suteikia dar daugiau erdvės moliuskams įsikurti. Skaičiuojama, kad viena vėjo elektrinė vidutiniškai galėtų tapti namais iki 4 t moliuskų“, – įvardijo A. Lukoševičienė.

Lygiai taip pat kuriami vadinamieji žuvų viešbučiai, kuriuose nuo didesnių žuvų ir ruonių įsigudrina slėptis mažesnės žuvys – taip jos turi daugiau šansų užaugti.

 

Lygiai taip pat kuriami vadinamieji žuvų viešbučiai, kuriuose nuo didesnių žuvų ir ruonių įsigudrina slėptis mažesnės žuvys – taip jos turi daugiau šansų užaugti.

„Tad ekosistemoje viskas susiję: daugiau moliuskų ir netrikdoma vieta pritraukia gausiau žuvų, šios – žinduolius, mūsų atveju – ruonius. Turėdamos kur pasislėpti, žuvys gali sulaukti didesnės brandos ir taip prisidėti prie sveikesnių ir gausesnių komercinių žuvų išteklių“, – sakė specialistė.

Konferencijoje dalyvavę mokslininkai pripažino – didžiausias vėjo energetikos poveikis ekosistemai tikėtinas statybų metu, tačiau jei viskas atsakingai planuojama ir kruopščiai įgyvendinama, jūrinio vėjo elektrinės gali sugyventi su bioįvairove draugiškoje kaimynystėje.

„30 metų patirtis jūrinio vėjo energetikoje yra ir daug, ir mažai. Reikšminga dalis aplinkosauginių poveikių jau visiškai ištirta, kiti vis dar išlieka aktyviu tyrimų objektu. Bet aišku viena – tiek atsinaujinanti energetika, tiek ir ekosistemų supratimas plečiasi kasdien. Todėl verslo bendradarbiavimas su mokslu ir aplinkosauginėmis institucijomis čia – kertinis faktorius“, – apibendrino aplinkosaugos ekspertė A. Lukoševičienė.