Lietuva atsilieka nuo Estijos

Neįtikėtina, kad ištyrus 181 šalies arba 99,7 proc. bendrojo vidaus produkto ir 98,7 proc. planetos gyventojų dalies globalizacijos lygį Lietuva atsidūrė palyginti aukštoje 27-oje vietoje. Dar labiau neįtikėtina tai, kad už ją net 11 pozicijų aukščiau – 16 vietoje – yra Estija. Latvija – 46 vietoje, Lenkija – 40.

Pirmajame penkiasdešimtuke labiausiai, net 13 pozicijų, kito Lietuvos reitingas, 11 pozicijų – Estijos, 10 pozicijų – Portugalijos reitingai.

Pagal globalizacijos reitingus Europos žemyne Lietuva būtų 20 vietoje, nes tiek Europos šalių už ją yra aukščiau.

Pirmajame pasaulio globalizuotų šalių dešimtuke yra septynios Europos šalys, o antrasis priklauso vien Europos šalims. Pasaulio globalizacijos lyderis yra ne iš Europos, o iš Azijos – Singapūras.

Pirmajame dešimtuke, be Europos šalių, dar yra Jungtiniai Arabų Emyratai ir Kinijos Honkongas.

Iš Europos šalių labiausiai globalizuotos ir pirmajame dešimtuke yra Nyderlandai, Airija, Liuksemburgas, Malta, Šveicarija, Belgija ir Jungtinė Karalystė.

Tokius tyrimus atliko ir kasmet nuo 2011 m. juos skelbia Niujorko universiteto Stern Verslo mokykla kartu su pasauline siuntų kompanija DHL. Neseniai paskelbti tyrimai vadinami „DHL Global Connectedness Report 2024“. Jie apima 311 puslapių analizę apie pasaulyje vykstančius globalizacijos procesus.

Darbo jėgos migracija

Ryškų Lietuvos ir Estijos reitingų kilimą globalizacijos tyrime lėmė ir tai, kad buvo įvesti keli nauji informacijos srautų rodikliai, kaip naujienų srautas internete, tarptautiniai patentai, kapitalo srautų analizė susieta su plyno lauko investicijomis.

Skaičiuojant nuo 2017 m., Lietuva pagal globalizacijos reitingo kilimą pasaulyje yra septintoje vietoje, bet Estija ją ir čia lenkia – ji ketvirta.

Kaip žinia, Lietuva turi vieną sparčiausių internetų tarp pasaulio šalių, o Estija garsėja interneto ir technologijų kūrimu.

Lietuvos globalizacijos reitingą galėjo didinti ir tai, kad joje per pastaruosius metus vyko gana ryški darbo jėgos migracija iš Baltarusijos, buvusių sovietinių Vidurinės Azijos šalių, Indijos ir Pakistano. Migracija yra vienas svarbiausių rodiklių vertinant žmonių judėjimą, kiti rodikliai yra turizmas ir gyventojų išsilavinimas. Daroma prielaida, kad universitetinį išsilavinimą turintys gyventojai dažniau keliauja.

Nei Latvijoje, nei Estijoje tokio lygio darbo jėgos migracijos bangos nebuvo.

Pagal darbo jėgos migracijos mastus Lietuva galėtų lygintis nebent su Lenkija.

Globalizacijos reitinge Lietuva patenka į šalių, kurios labiausiai gerino savo pozicijas, dešimtuką. Skaičiuojant nuo 2017 m., Lietuva pagal kilimą pasaulyje yra septintoje vietoje, bet Estija ją ir čia lenkia – ji ketvirta.

Prekyba kelia Lietuvą

Oro uostai, jūrų uostai yra vieni svarbiausių veiksnių vertinant globalizacijos lygį. Geriausias trijų Baltijos šalių oro uostas yra Latvijoje – Rygoje. Pats našiausias jūrų uostas, nepaisant ryškaus pastarųjų dvejų metų krovos kritimo, yra Klaipėdoje. Mažytė Estija su savo jūrų uostais visus regiono uostus ryškiai lenkia pagal keleivių judėjimo srautus ir vasarą priimamų kruizinių laivų skaičių.

Aukštesnį Estijos lygį nei Lietuvos galėjo lemti ir jos jūriniai ryšiai per keltų linijas su aukštesnius reitingus turinčiomis šalimis, pavyzdžiui, Švedija (12 vieta) ar Suomija (17 vieta). Kita vertus, ir Lietuva per Klaipėdos uostą turi ryšį su Švedija ir netgi su Vokietija (13 vieta) ir Danija (11 vieta).

Nemažai balų matuojant globalizacijos indeksą Lietuvai galėjo duoti ir tai, kad ji per Klaipėdos uoste esančius du konteinerių terminalus prekybiniais ryšiais labiau nei Estija susieta su Europa, Šiaurės Amerika ir iš dalies su Azija. Tuo pat metu Lietuvos globalizacijos reitingą labiausiai galėjo tirpdyti tarp Europos šalių patys šalčiausi ryšiai su „pasaulio gamykla“ – Kinija.

Lietuva prekybos srityje užima 15 vietą ir turi didžiausią augimą tarp visų šalių. Pagal šį rodiklį Estija yra 23-ioje, Latvija – 39 vietoje.

Technologijų kūrimo sąstingis

2023 ir 2024 m. bendras globalizacijos lygis pasaulyje kiek sumažėjo arba yra mažesnis nei 2022 m. Tai aiškinama tiek karais Ukrainoje ir Gazoje, tiek blogėjančiais JAV ir Kinijos santykiais, iš dalies ir Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš ES.

Bene svarbiausia 2024 m. tyrimo išvada yra tokia, kad JAV ir Kinijos įtaka pasaulyje silpsta. Prekyba tarp Kinijos ir JAV sumažėjo po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą.

Tai daro tam tikrą įtaką mokslinių tyrimų, naujų technologijų kūrimo srityse. Dėl to šiuo metu pasaulyje yra fiksuojamas naujų technologijų kūrimo sąstingis.

Po 2022 m. globalizacijos reitingai labiausiai mažėjo Baltarusijoje, o po to – Rusijoje. Tai aiškinama karu Ukrainoje, nutrūkusiais ryšiais su Europos šalimis. Tai įrodo, kad nors Rusija ir kariauja su Ukraina, ji patiria mažesnį nuosmukį nei su Europa ryšių netekusi jos partnerė Baltarusija.

Kita tendencija, kad po išstojimo iš ES pasaulyje išsiplėtė Didžiosios Britanijos prekybiniai ryšiai, tai iš tiesų ir buvo prognozuota.

Manoma, kad vis aukštesnį lygį pasiekia vadinamoji įmonių globalizacija. Vis labiau ryškėja tendencija, kad įmonės gamina produkciją ne tose šalyse, kur yra registruotos. Pavyzdys galėtų būti ir Lietuva, kur beveik visos Lietuvos baldų įmonės gamina produkciją Švedijos „Ikea“ prekybos tinklui, kuris išvystytas visoje Europoje. Čia didžiulę įtaką turi ir Klaipėdos uostas, per kurį atkeliauja dalis žaliavų iš Vakarų Europos šalių, o po to pagaminta produkcija konteineriais ir jūrų keltais išgabenama tiek į Pietų, tiek į Vakarų Europos šalis.