Puikus šaltinis – viešbučiai

Klaipėdos turizmo informacijos centro (KTIC) direktorė Romena Savickienė pasakojo, kad egzistuoja tokia praktika, jog pradinės informacijos apie miestą, miesto žemėlapį, lankomus objektus visi atvykusieji į Klaipėdą pirmiausia eina ieškoti į turizmo informacijos centrą.

„Tai yra tikrai visame pasaulyje egzistuojanti praktika. Ji galbūt šiek tiek sudėtingesnė dideliuose miestuose, nes ten turi kažkur važiuoti, ieškoti turizmo centro, bet tuose miestuose šis dalykas pradedamas spręsti nuo pat oro uosto ar stoties. Dar vienas šaltinis – viešbučiai, kurie irgi turi kokios nors medžiagos arba gali informaciją suteikti žodžiu. Ir, be jokios abejonės, visa informacija turi būti socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse“, – vardijo R. Savickienė.

Sužino iš pasakojimų

Pasak R. Savickienės, žmonės renkasi Klaipėdą dėl pačių įvairiausių priežasčių.

„Tikrai yra gajus kvietimas iš lūpų į lūpas. Kažkas kažkur gyvena ir papasakoja apie Klaipėdą, kurioje gyvena giminės, arba vyksta kokie nors renginiai. Tuomet ieško informacijos internetiniuose puslapiuose – tiek turizmo centro, tiek savivaldybės ir kituose. Jeigu domina teatras, eina į teatro puslapius, taip ieškoma žinių apie miestą ir galimybes jame. Kitas dalykas – socialiniai tinklai, kuo daugiau juose yra visokios intriguojančios, dominančios informacijos ar gražių nuotraukų, tuo daugiau žmonių pritraukia“, – neabejojo R. Savickienė.

Kai kurie Klaipėdą atranda ir visai netikėtai – apsilankę turizmo parodose, pamatę skrajutę apie uostamiestį.

Būdai: lauko informaciniai stendai gelbsti užsieniečiams ieškant informacijos apie renginius Klaipėdoje. / A. Sungailaitės nuotr.

Dominuoja anglų kalba

Klaipėdos senamiestyje yra nemažai informacinių lentelių dviem kalbomis: viršuje – lietuviškai, o apačioje – angliškai.

Šios nuorodos įrengtos tam, kad būtų patogiau orientuotis į Klaipėdą atvykusiems svečiams.

Lauko informaciniuose stenduose, kuriuos galima rasti prie paminklo „Arka“, Senamiesčio stotelės ir kitose vietose, informacija pateikiama ne tik lietuvių, anglų, bet ir vokiečių, rusų kalbomis.

O tam, kad turistai sužinotų apie Klaipėdoje vykstančius renginius, anot R. Savickienės, KTIC interneto svetainėje esančiame renginių kalendoriuje informacija apie renginius yra verčiama į anglų kalbą.

Taip pat nemažai informacijos yra vokiečių kalba, kadangi Vokietijos turistai Klaipėdoje – dominuojantys.

„Mes tikrai turime daug informacijos vokiečių kalba, bet visame pasaulyje egzistuoja praktika, kad antroji kalba, kuria informacija būtinai turi būti pateikiama, yra anglų. Stengiamės, kad visur viskas būtų maksimaliai anglų kalba, o pagal galimybes dedame ir vokiečių kalbą. Jeigu pasižiūrėtumėte į mūsų leidinius, juos esame išsileidę net 11 kalbų – ne tik vokiečių, anglų, bet ir prancūzų, italų, ispanų, olandų, latvių ir kitomis. Suprantame, kad jeigu mūsų internetinis puslapis būtų 11 kalbų, tai kokios būtų išlaidos, o ir ta informacija yra kintanti, tad turėtume turėti vertėjus, kurie čia dirbtų ir nuolatos viską verstų“, – sakė R. Savickienė.

Kemperiai į kempingą važiuoja, kruiziniai laivai plaukia, atvažiuoja ir pavieniai žmonės.

Be to, kaip teigė direktorė, KTIC informacija prieinama ne tik interneto svetainėje, bet ir žodžiu, o esant būtinybei, ir atspausdinama.

Studentai eina tik į barus?

Tačiau apsilankius kai kurių Klaipėdos kultūros įstaigų interneto svetainėse matyti, kad ne visur informacija apie vykstančius renginius išsamiai pateikiama anglų kalba, tad ją rasti į Klaipėdą atvykusiam svečiui gali būti keblu.

Pasirinkus bet kokį spektaklį ar koncertą ir paspaudus nuorodą, informacija apie pasirodymą pateikiama tik lietuvių kalba, o pasirinkus anglų kalbą įrašytas vos vienas kitas sakinys.

Tačiau informacijos stoka juntama ne tik internete.

Renginius nuolat lankantis ir miesto kultūriniu gyvenimu atidžiai besidomintis klaipėdietis A. G. (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – I. K.) pasidalijo savo nuomone apie reklamos sklaidą Klaipėdoje, taip pat svarstė, ką užsienio svečias, tiek čia gyvenantis, tiek trumpam atvykstantis į Klaipėdą, iš jos išsiveš.

„Klaipėdoje yra reklamos stoka ir silpna jos komunikacija, apskritai nėra miesto strategijos reklamai, mažai skiriama tam pinigų. Koncertų pikas – šaltuoju sezonu, o vasarą jo tarsi nėra. Koks yra užsienio žiūrovas Klaipėdoje? Itin silpnai koncertus lanko užsienio studentai, kurie pas mus mokosi trejus–ketverius metus. Ką jie išsiveža iš Klaipėdos? Kavinių, barų ar koncertų, kuriuos aplankė per visus mokslo metus, prisiminimus?“ – svarstė A. G.

Kelionės: į Klaipėdą kasmet atvyksta svečių iš daugiau nei pusšimčio šalių. / Vytauto Petriko nuotr.

Reikėtų vienos bilietų kasos

Anot klaipėdiečio, daugiau koncertų, pasirodymų galėtų vykti ir gamtoje ar kultūrinėse erdvėse – Laikrodžių muziejaus kiemelyje, Teatro aikštėje, laivuose, paveikslų galerijose, aukštųjų mokyklų koncertų ir aktų salėse.

„Klaipėdoje taip pat yra tam tikra bilietų kasų problema, mieste iš viso yra šešios kasos ir kiekviena koncertinė įstaiga bilietus parduoda į renginį, kuris vyks tik jų patalpose. O norint įsigyti bilietą į kokį nors kitą pasirodymą, turi vykti per visą miestą ieškoti kitos bilietų kasos. Anksčiau galėjai įsigyti bilietus vienoje kasoje, bet konkurencija tarp bilietų kasų suprastino bilietų įsigijimą“, – pastebėjo vyriškis ir pridūrė, kad dėl to kenčia tiek vietiniai, tiek svečiai.

Manoma, kad būtų paprasčiau, jei visus bilietus į renginius vėl būtų įmanoma įsigyti vienoje kasoje. Taip pat reklamos apie juos daugiau galėtų būti ir mokyklose, kolegijose, universitetuose, prekybos centruose ir kitur.

„Trūksta ir tyrimų apie bilietų platinimą. O tai galėtų atlikti Klaipėdos studentai, rašydami diplominius darbus apie bilietų platinimo problemas. Trūksta proginių akcijų su nuolaidomis parduodant bilietus į renginius, koncertus“, – akcentavo A. G.

Renginiai – lietuviams

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Pauliaus Ignatavičiaus teigimu, daugelis renginių yra skiriami būtent lietuvių, o ne užsieniečių auditorijai, tad ir reklamos – mažiau.

„Tarptautinio lygio renginiuose, pavyzdžiui, „The Tall Ships Races“, informacija ir komunikacija vykdoma anglų kalba, kad renginys būtų prieinamas platesnei auditorijai – tiek vietos gyventojams, tiek užsienio svečiams. Vietiniai, lokalūs renginiai yra komunikuojami lietuvių kalba, nes pagrindinė auditorija – vietos bendruomenė. Visa papildoma informacija apie renginius, lankytinas vietas ar paslaugas yra prieinama KTIC ir jo interneto svetainėje – ten lankytojai gali rasti informaciją tiek lietuvių, tiek užsienio kalbomis, priklausomai nuo poreikio“, – kalbėjo P. Ignatavičius.

Romena Savickienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Daugėjo keliautojų grupėmis

Anot R. Savickienės, turizmo sezonas Klaipėdoje dar tik prasidėjo, ir jau pastebima, kad ypač padaugėjo turistų, keliaujančių grupėmis.

„Sezonas prasidėjo, turistai – iš visur. Dar daryti kokių nors išvadų negalime. Kemperiai į kempingą važiuoja, kruiziniai laivai plaukia, atvažiuoja ir pavieniai žmonės. Mes tikrai matome padidėjusį skaičių grupinių turistų, nes jeigu pasivaikščiotumėte vakare mieste, tai faktiškai kiekvieną vakarą yra tikrai labai nemažai grupių iš Vokietijos ir kitur. Taigi, sezonas jau prasideda, vis didesnis ir turistų skaičius. Negalima daryti išvados, kad, pavyzdžiui, pas mus tik vokiečiai. Mes per sezoną sulaukiame turistų iš 51 šalies“, – tikino R. Savickienė.