Paaiškėjus naujai aplinkybei, kad nuskendusio lėktuvo AN-2 bent vienas pilotas buvo neblaivus, artimiausiu metu neabejotinai iškils atsakomybės už nelaimės padarinius ir žalos atlyginimo klausimas. Analogišku autokatastrofos atveju nuostolius padengti paprastai tenka žuvusio kaltininko turto paveldėtojams.

Situacija apsivertė

Į Baltijos jūrą nukritusio lėktuvo AN-2 tyrimą atliekančios Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius paskelbė ekspertų išvadas: piloto Adolfo Mačiulio (60 m.) kraujyje rasta 0,77 promilės alkoholio. Tai lengvas girtumo laipsnis.

Anksčiau skelbta, kad šis lakūnas paskendo. Ant jo kūno aptikta nežymių odos nubrozdinimų, tačiau, pasak tyrėjų, tai nebuvo mirties priežastis.

Informacija apie girtumą šokiravo ne tik žuvusiojo artimuosius, jo darbdavį, bet ir visuomenę, kuri daugiau nei mėnesį akylai sekė AN-2 dramą – nuo lėktuvo dingimo su dviejų žmonių įgula iki paskutinių žinių apie alkoholio likučius vieno lakūno organizme. Jo kolega Alvydas Selmistraitis (60 m.) lig šiol nesurastas.

Iki tol pilotų šeimos nariai aktyviai reiškė pretenzijas gelbėtojams, kurie esą nepagrįstai sustabdė AN-2 įgulos paieškos ir gelbėjimo operaciją.

Gelbėtojai taip apsisprendė po 26 val. nuo operacijos pradžios, atsižvelgdami į tai, kad buvo žema vandens temperatūra (9°C), išgyvenimo trukmė esant tokiai temperatūrai – tik 13 val. (jei naudojami hidrokostiumai ir gelbėjimosi liemenės), nebuvo ženklų apie galimą lėktuvo vietą (nebuvo nei dėmių, nei nuolaužų), nepalankios oro sąlygos paieškai (artėjo tamsus paros metas, kilo stiprus ir gūsingas vėjas).

Tačiau žuvusiojo dukra Brigita Mačiulytė prisibeldė iki krašto apsaugos ministro Juozo Oleko. Tada paieška pratęsta, lėktuvas stebuklingai greitai surastas. A.Mačiulio dukrai pavyko išreikalauti, kad iš AN-2 apžiūros operacijos būtų atšaukti kariškiai narai (esą norėta objektyvumo) ir pasitelkta brangias paslaugas teikianti privati bendrovė.

"Pilotų artimieji pageidavo neutralių ekspertų, ir tokiai jų nuomonei mes pritarėme", – tai dienraščiui patvirtino krašto apsaugos ministro patarėjas Vaidotas Linkus.

Prognozės pasitvirtino

Trumpai tariant, paieška, gelbėjimas, lėktuvo apžiūra ir velionio iškėlimas iš Baltijos jūros dugno valstybei kainavo 350 tūkst. eurų.

Kai Krašto apsaugos ministerija apsisprendė iškelti orlaivį iš 124 m gylio, povandeniniais techniniais darbais besiverčiantys specialistai net neabejojo, jog tai gali kainuoti šešiaženklę sumą. Ir neapsiriko.

Finansuoti visą šį reikalą turėjo Susisiekimo ministerija. Ir finansavo.

Tačiau situacija gerokai pasikeitė, kai paaiškėjo, kad bent vienas katastrofą patyrusio lėktuvo pilotas buvo neblaivus.

"Manyčiau, kad dėl to girtumo dar reikėtų aiškintis, kur kūnas po mirties buvo įkeltas jį transportuojant, ar buvo konservuotas, gal tos medžiagos į organizmą pateko jau po žūties", – versiją kėlė advokatas Osvaldas Martinkus.

Jis prisiminė turėjęs vieną bylą, kai nuskendo jūrininkas ir jo organizme taip pat rado alkoholio. Tačiau paaiškėjo, kad po mirties jis buvo patalpintas į specialų skystį, kad nesuirtų, kol atgabens į krantą, taip organizme esą atsirado promilių.

Teisinė analogija

Tačiau kol kas esama situacija labai kebli. Advokatas Mindaugas Kepenis, turintis didelę praktiką automobilių avarijų bylose, patvirtino: jei nelaimės kaltininkas buvo neblaivus, visa finansinė atsakomybė už pasekmes tenka kaltajam.

"Didžiausia suma mano praktikoje, kurią kaltininkas turėjo sumokėti, buvo 3 mln. litų. Tiesa, vėliau ji sumažinta iki 900 tūkst. litų. Tai liūdnai pagarsėjusi buvusio policininko Sauliaus Pauliko istorija", – teigė girtą tris vaikus pražudžiusį S.Pauliką teisme gynęs advokatas M.Kepenis.

Jo vairuotas automobilis pražudė tris mažamečius. Teismo priteistą sumą jis turi atlyginti žuvusiųjų artimiesiems. Avarijos kaltininkas tuokart buvo neblaivus. Nors tiesiogiai užfiksuoti jo girtumo ir nepavyko, tačiau apie S.Pauliko lėbavimą prieš pat nelaimę, kai iškart po to jis sėdo prie automobilio vairo, paliudijo ne vienas asmuo.

AN-2 katastrofos atveju, kai, ekspertų teigimu, A.Mačiulis buvo neblaivus, artimiausiu metu neabejotinai iškils nelaimės padarinių atsakomybės ir žalos atlyginimo klausimas.

Teisiškai analogišku autokatastrofos atveju nuostolius padengti tenka žuvusio kaltininko turto paveldėtojams.

Kaipgi bus šiuo atveju?

Paveldi ir prievoles

Vis dėlto, žiūrint formaliai, A.Mačiulis dar turėtų būti teismo pripažintas avarijos kaltininku, nes neblaivumas dar nereiškia, kad jis buvo kaltas dėl katastrofos ir visų jos pasekmių. Jei pasirodytų, jog jis vis dėlto prasižengęs, kiltų tam tikrų keblumų jo turto paveldėtojams.

"Mirusiojo įpėdiniai paveldi ne tik mirusiojo turtą, bet ir jo turtines prievoles. Todėl, priėmus palikimą, jiems pereina ne tik mirusiajam priklausę nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės, bet ir mirusiojo skolos. Taigi, įpėdiniams pereitų ir pareiga atlyginti žalą, kurią turėjo atlyginti mirusysis. Tačiau pirmiausia turėtų būti nustatyta, kad mirusysis padarė žalą ir privalo ją atlyginti", – tvirtino Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.

Be to, mirusiojo kreditoriams yra nustatytas trijų mėnesių terminas savo reikalavimams pareikšti. Šį terminą praleidus, teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

"Tačiau įpėdiniai, priimdami palikimą, gali apriboti savo atsakomybę už mirusiojo skolas. Pateikdami pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui, jie gali nurodyti, kad priima palikimą pagal turto apyrašą. Tada už mirusiojo skolas jie atsakys tik paveldėtu turtu. Jeigu palikimą įpėdiniai priims be apyrašo, už mirusiojo skolas atsakys ne tik paveldėtu, bet ir savo turtu", – pabrėžė Notarų rūmų prezidentas.

Be to, įpėdiniai gali palikimo atsisakyti ar jo nepriimti. Tokiu atveju atsakomybė už skolas jiems neatsiranda. Jokiems įpėdiniams nepriėmus palikimo, jį paveldi valstybė, kuri už mirusiojo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Ar reikš pretenzijas?

Neoficialiais duomenimis, senas lėktuvas AN-2, priklausantis bendrovei "Klaipėdos avialinijos", buvo įkainotas 15 tūkst. eurų. Veikiausiai jis nebuvo draustas.

Kokia reali materialinė žala padaryta įmonei, praradus lėktuvą, ir ar bus siekiama išieškoti patirtus nuostolius, sužinoti nepavyko, nes generalinis direktorius Viktoras Šišniauskas neatsiliepė nė vienu telefonu.

O Susisiekimo ministerija, dosniai finansavusi AN-2 apžiūros ir iškėlimo operaciją, pretenzijų nereikš net ir paaiškėjus naujoms bylos aplinkybėms dėl vieno piloto girtumo. Esą nebus ketinama susigrąžinti valstybės išleistų pinigų šiai kampanijai. Tokius planus patvirtino ministerijos Komunikacijos ir protokolo vyriausioji specialistė Dalia Perednienė.

"Tai nėra tiesiogiai susiję dalykai – avarijos priežastis ir galimas piloto neblaivumas. O tas išlaidas valstybė jau yra patyrusi ir nesieks jų susigrąžinti", – teigė vyriausioji specialistė.

Daug neatsakytų klausimų

Iš Švedijos miesto Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas AN-2, priklausantis įmonei "Klaipėdos avialinijos", virš Baltijos jūros dingo gegužės 16 d. Jį pilotavo itin patyrę oreiviai A.Mačiulis ir A.Selmistraitis.

Ryšys su AN-2 įgula prarastas, kai lėktuvas buvo už maždaug 97 jūrmylių – beveik 180 km nuo Palangos.

Pasak Lietuvos skrydžių valdymo centro atstovo, paskutinį kartą su Palangos dispečeriais pilotai susisiekė šeštadienį 16.16 val., kai orlaivis dar nebuvo įskridęs į šalies erdvę ir radaruose jo nebuvo matyti.

Po trijų dienų karinis laivas "Kuršis" rado lėktuvą Baltijos jūros dugne 124 m gylyje daugiau kaip 116 km nuo kranto, tarp Liepojos ir Palangos, Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Ištyrus lėktuvo liekanas povandeninio roboto vaizdo kamera, pradžioje pilotų nerasta.

Kai prie kariškių prisijungė Klaipėdos universiteto mokslininkai su savo įranga, pilotų kabinoje tarp sėdynių pastebėtas vieno piloto siluetas. Tada ir prabilta apie lėktuvo iškėlimą.

Vis dėlto dabar lieka esminis klausimas, kas nutiko AN-2, kuris nukrito į Baltijos jūrą net nespėjęs paskleisti pagalbos signalo. Povandeninių robotų nufilmuota medžiaga liudija, kad lėktuvas į dugną šiek tiek įsmigęs priekiu, apgadintas sraigtas, nėra kai kurių detalių, nors vizualiai atrodo beveik sveikas.

Kokia pagrindinė orlaivio katastrofos priežastis, lig šiol dar neatsakyta.