Batimetriniai matavimai

Ne per seniausiai Vidaus vandens kelių direkcija atliko Karaliaus Vilhelmo kanalo nuo Minijos žiočių iki Klaipėdos miesto batimetrinius matavimus.

Nustatyta, kad vandens gylis kanale kinta nuo 1 iki 2 m. Jis priklauso nuo sezono. Vasarą gylis būna mažesnis.

Vertindami gylį kanale, Vidaus vandens kelių direkcijos specialistai konstatavo, kad laivyba galima visame kanale iki bendrovės "Klaipėdos vanduo" šliuzo.

Toliau už šliuzo praplaukti nebūtų įmanoma, nes gylis yra mažas. Ir plaukti ten nėra kur, nes kanalas atsiremia į Malkų įlankos užtvarą.

Teoriškai Karaliaus Vilhelmo kanale yra užtikrinamas 11 km ruožo eksploatavimas (nuo Minijos upės žiočių). Visas kanalo ilgis yra 25 km.

Link Klaipėdos plaukti galima, tačiau tai daryti nėra prasmės, nes išplaukimo iš kanalo nei į Malkų įlanką, nei į Kuršių marias nėra.

Jau daug metų kalbama apie papildomo kanalo kasimą iki Kuršių marių, bet niekas nė milimetro nepajudėjo.

Kanalo krantų erozija

Žiūrint vizualiai, 1873 m. baigtas kasti Karaliaus Vilhelmo kanalas lyg ir atrodo neblogai išsilaikęs, tik smarkiai apžėlę jo krantai, įskaitant vandens zoną. Kanalas, kurio techninis plotis jį iškasus buvo 28–30 m, kai kuriose vietose atrodo tarsi būtų 15–20 m.

Nors batimetrinių matavimų metu ir buvo nustatytas laivybai tinkamas gylis, matavimai atskleidė nemažai kanalo problemų.

Mūsų dienomis jis prisimintas vos prieš kelerius metus – kaip objektas, kuris galėtų pagerinti Klaipėdos krašto turistinę laivybą.

Beveik nuolat tai pagal vieną, tai pagal kitą krantą yra nuslinkusių pylimų. Tai vadinama krantų erozija. Ji susidarė todėl, kad prieš 150 metų įrengti mediniai kranto sutvirtinimai sunyko, o naujų niekas neįrengė.

Nėra jokių duomenų, kad Karaliaus Vilhelmo kanalo krantai būtų buvę kada nors tvirtinti. Šis kanalas, po 1923 m. perėmus Klaipėdos kraštą, dar buvo šiek tiek naudojamas. Gylis jame buvo pakankamas ir jo tvarkyti nereikėjo.

Nei sovietmečiu, nei po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Karaliaus Vilhelmo kanalas laivybai beveik nenaudotas. Mūsų dienomis jis prisimintas vos prieš kelerius metus – kaip objektas, kuris galėtų pagerinti Klaipėdos krašto turistinę laivybą.

Batimetrija: kanale yra vietų ir su ryškia krantų erozija (pažymėta raudonai), ir su mažu 0,8 m gyliu kanalo viduryje. Batimetrinės medžiagos nuotr.

Šalina medžius

Teoriškai Karaliaus Vilhelmo kanalas atrodo blogiau, nei vizualiai matyti. Bet galėjo būti ir dar blogiau.

Karaliaus Vilhelmo kanalą įtraukus į Lietuvos valstybinės reikšmės vandens kelių objektų sąrašą, juo labiau ėmė rūpintis Vidaus vandens kelių direkcija.

Bent profilaktiškai kasmet prieš laivybos sezoną, o esant skundams ir jo metu, Karaliaus Vilhelmo kanalas valomas.

Šalinami į kanalą nuvirtę medžiai, prašoma, kad savivaldybės, per kurių teritoriją eina kanalas, pašalintų šalia jo augančius medžius. Ypač sudėtinga vieta prie kanalo yra Šilutės rajone ties Svencelės telmologinio draustinio ribomis.

Lieka tik pažadai

Vidaus vandens kelių direkcija praneša, kad ji savo svetainėje nuolat pateikia informaciją apie gylius ir laivybos sąlygas Karaliaus Vilhelmo kanale.

Drevernoje, Svencelėje smarkiai daugėja pramoginių laivų. Vakarų Lietuvoje poilsiaujantys šalies didmiesčių gyventojai ieško ir naujų vietų, kur galima paplaukioti nedideliais laiveliais. Viena tokių vietų galėtų būti Karaliaus Vilhelmo kanalas.

Bėda tik ta, kad kaskart, kai Lietuvoje pasikeičia valdžia ir į Susisiekimo ministeriją ateina naujas ministras, surengiama "pompa" dėl vidaus vandens kelių svarbos, Karaliaus Vilhelmo kanalo turistinės reikšmės, o po kurio laiko viskas pamirštama.

Klaipėdos krašto, Vakarų Lietuvos gyventojai laukia, kada prasidės kokie nors valdžios veiksmai dėl Karaliaus Vilhelmo kanalo. Juk prisižadėjo ne tik ministrai, bet ir regiono savivaldybių merai.