Kasmet – nauji ruožai

Jau rašėme, kad Jūrinės kultūros koordinacinė taryba kreipėsi į įvairias institucijas dėl aktyvesnio Karaliaus Vilhelmo kanalo naudojimo. Gautas Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus Vladimiro Vinokurovo atsakymas. Šio kanalo 22 km ruožas nuo Minijos upės ties Lankupiais iki Klaipėdos uosto yra įtrauktas į Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą.

Nuo 2018 m. pradėtas eksploatuoti 8,7 km ilgio Karaliaus Vilhelmo kanalo ruožas nuo Minijos iki Drevernos upės tilto. Nuo 2019 m. prisidėjo atkarpa iki tilto per kanalą į Dreverną ir šalia esančios poilsiavietės. Iš viso 10 km. „2020 m. eksploatuojamą kanalo ruožą planuojame pratęsti papildomai apie 4–5 km Klaipėdos kryptimi. Esant poreikiui ir atsižvelgiant į šiuo metu esamą situaciją, 2021 m. galėtume planuoti kanalą eksploatuoti iki Klaipėdos miesto III vandenvietės apsaugos zonos ribos. Tačiau būtina įvertinti ir tai, kad didesnė eksploatuojamų kelių plėtra susijusi su papildomo finansavimo poreikiu“, – tikino V.Vinokurovas.

Laivyba: Karaliaus Vilhelmo kanalu retkarčiais plaukia laivai. (laivu–nuoma.lt nuotr.)

Maršrutas su trukdžiais

Pripažįstama, kad vadinamasis mažasis turistinis laivų maršrutas Atmata–Minija–Karaliaus Vilhelmo kanalas–Dreverna, su galimybe pasiekti Juodkrantę, veikia su tam tikrais trukdžiais. Tai susiję su Lankupių ir Drevernos šliuzais, tiltų technine būkle.

Anot V.Vinokurovo, šliuzai ir tiltai nepriklauso Vidaus vandens kelių direkcijai, ji privalo rūpintis tik Karaliaus Vilhelmo kanalo vidaus vandens kelio laivybos parametrais. „Direkcija palaipsniui siekia pagerinti laivybos sąlygas vietinės reikšmės vidaus vandenų keliu Dreverna–Svencelė ir toliau Ventės rago ir Atmatos kryptimi, taip atveriant visą mažąjį laivybos ratą, įtraukiant į jį ir rytinę Kuršių marių pakrantę. Šio kelio intensyvesnis įsisavinimas susijęs su Klaipėdos ir Šilutės rajonų vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių perdavimu direkcijai ir su finansavimo padidinimo poreikiu“, – aiškino V.Vinokurovas. Tai reiškia, kad mažasis turistinis laivų maršrutas įtraukiant Karaliaus Vilhelmo kanalą gali būti gerinamas ir tai bus siekiama daryti.

Į planą neįtraukė

Didžiojo turistinio maršruto Karaliaus Vilhelmo kanalu nuo Lankupių iki Klaipėdos atvėrimas su išplaukimu į Kuršių marias yra kol kas neįmanomas ir bent artimiausią dešimtmetį neįgyvendinamas. Pirma kliūtis yra tai, kad dėl Klaipėdos miesto III vandenvietės Karaliaus Vilhelmo kanale yra nustatyta 5,5 km ilgio vandenvietės sanitarinės apsaugos zona. Laivyba šioje zonoje negalima. Ji būtų įmanoma tik iškėlus Klaipėdos miesto III vandenvietę. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija parengė jos iškėlimo studiją, bet tuo viskas kol kas ir baigėsi. Įrengti naują vandenvietę kainuotų apie 55 mln. eurų.

Istorija: prieškariu Karaliaus Vilhelmo kanale ir tiltai sveiki buvo, ir netgi įrengta šiokia tokia infrastruktūra. (Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.)

Net ir iškėlus Klaipėdos miesto III vandenvietę dar tektų spręst klausimą, kaip atverti išplaukimą į Kuršių marias. Yra du variantai – atverti senąjį išplaukimą į Malkų įlanką, kurį dabar užkirto geležinkelio ir kelio į Smeltės pusiasalį tiltai, ar kasti naują kanalo atšaką iki Kuršių marių. Kol kas nėra atlikta jokia naujo kanalo studija, todėl neaiški ir jo vieta. Naujo kanalo kasimas taip pat būtų susijęs su Klaipėdos miesto III vandenvietės iškeldinimu. Šiuo metu rengiamame Klaipėdos miesto bendrajame plane III vandenvietės iškeldinimas nėra numatytas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šių metų sausį dėl III vandenvietės prašė tikslinti Klaipėdos miesto bendrąjį planą. Į pastabą nebuvo atsižvelgta, todėl Uosto direkcija nederina Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo dokumentų.

Susidomėjo Vyriausybės kanceliarija

Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas V.Vinokurovas akcentavo, kad Karaliaus Vilhelmo kanalo atvėrimas į Kuršių marias ties Klaipėdos valstybinio jūrų uosto prieigomis yra prioritetinis projektas. Jis naudingas ne tik pramoginės, keleivinės laivybos plėtrai, bet būtų saugi alternatyva krovininei laivybai, kai krovininiai laivai dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų negali plaukti Kuršių mariomis iš Atmatos į Klaipėdą.

Vyriausybės kanceliarija buvo pavedusi iki šių metų kovo 1 d. įvairioms institucijoms išanalizuoti technines galimybes, kaip atverti Karaliaus Vilhelmo kanalą prie Klaipėdos. Pasiūlymai Vyriausybei yra formuojami, bet kol kas nepateikti. Bus siūloma parengti poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, atlikti alternatyvų analizę, parengti papildomo kanalo kasimo, jo infrastruktūros tvarkymo techninę dokumentaciją.

V.Vinokurovo nuomone, šio projekto įgyvendinimo koordinatoriumi turėtų būti paskirta Vidaus vandens kelių direkcija kaip valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių tinklo valdytoja. Į Karaliaus Vilhelmo kanalo atkūrimo grupę turėtų būti įtrauktos ir visos trys savivaldybės, per kurių teritorijas eina šis kanalas, „Klaipėdos vandenys“, Uosto direkcija, prie kanalo esančių įrenginių valdytojai ir įvairūs kiti suinteresuoti asmenys.