Iki šiol detaliai nėra žinoma, kiek vandenis ir aplinką teršia Klaipėdos uostas ir jame esančios krovos kompanijos.

Kas kaltininkas - Nemunas ar uostas?

Aplinkos apsaugos agentūra užsakys studiją, kurios tikslas nustatyti Klaipėdos uosto vandens būklę ir rasti būdus, kaip ją pagerinti. Studija turi būti parengta iki 2016 metų kovo 1 dienos.

Atlikti tokią studiją Lietuvą įpareigoja tarptautiniai įsipareigojimai siekiant pagerinti vandens telkinių būklę. Klaipėdos uosto akvatorija yra laikoma Nemuno upės baseino dalimi, todėl vykdant tyrimą uoste tuo pačiu bus analizuojama ir taršos sklaida iš Nemuno per Kuršių marias į Baltijos jūrą.

Klaipėdos uosto taršos analizė padėtų nustatyti viso regiono taršą, o svarbiausia ieškoti priemonių, kaip tą taršą mažinti. Kol nėra atlikta studija šiandien dar sunku pasakyti, kas yra didžiausias Klaipėdos uosto akvatorijos taršos kaltininkas - pats uostas ar į uostą atitekantys  vandenys iš Nemuno per Kuršių marias.

Nėra abejonės, kad Nemunas yra nemenkas teršėjas. Juo labiau, kad tiksliai nėra žinoma, kokie taršalai į šią upę išleidžiami iš Kaliningrado srities.

Dokų tarša nyksta

Nėra abejonių dėl to kad uostas yra nemenkas teršėjas. Jame vyksta intensyvi plėtra, krova, kartais iš laivų į vandenį nubėga naftos produktai, krovinių likučiai. Patys uostininkai tikina, kad uostas nėra toks didelis vandens teršėjas kaip manoma iš šalies. Uostas valomas, iškeliamas užterštas dumblas. Naujos technologijos remontuojant laivus dokuose uosto akvatorijos nebeteršia taip, kaip buvo anksčiau. Taip pat anksčiau iškelti ties uosto vartais buvę nuskendę laivai, išvalytos laivų kapinės ties Smiltyne. Iš esmės uoste nebeliko tokių vietų, kur žvilgtelėjus galima pasakyti, jog tai yra taršos šaltiniai.

Netgi dugnas uosto akvatorijoje yra be jokių taršos nuosėdų, nes per pastaruosius metus jis buvo gilintas. Ir jei kur nors ir buvo kas nors nusėdę ir nepakliuvo valant uostą, tai gilinant viskas išgabenta.

Teoriškai taršos šaltiniu laikomas ir pats gilinimas, nes jo metu sudrumsčiamas vanduo. Tačiau tokiame vandenyje yra ne kokie nors cheminiai junginiai, o smulkios smėlio ar moreninio molio  dalelės, kurios per laiką nusėda.

Sugaudys dulkes ir kvapus

Iki šiol Klaipėdos uoste buvo imami ir tiriami įvairūs epizodinius vandens mėginiai prieš derinant  įvairius uosto plėtros projektus. Taip pat nuolat atliekamas uosto krovos kompanijų aplinkos taršos tyrimas (monitoringas).  

Pagal turimus duomenis laikoma, kad uosto akvatorijos vandens būklė yra prastesnė nei gera. Fiksuota tarša azoto, fosforo junginiais ir pavojingomis medžiagomis. Vykdant išsamesnį tyrimą bus bandoma nustatyti tokios taršos šaltinius. Taip pat detaliau bus analizuojama sūro vandens įtekėjimo iš Baltijos jūros į Kuršių marias įtaka uosto akvatorijos taršai. Bendrai imant sūrus vanduo iš Baltijos jūros yra gerokai švaresnis nei tas vanduo, kuris teka per Klaipėdos uosto akvatoriją iš Kuršių marių.

Manoma, kad  išsamus Klaipėdos uosto akvatorijos tyrimas bus naudingas ateityje planuojant Klaipėdos uosto plėtrą. Bus įvertinta, kaip po plėtros kinta uosto tarša. Teoriškai ji turėtų mažėti. Nuo 2015 metų sausio mažės tarša ir dėl į uostą atplaukiančių laivų, nes jiems taikomi nauji kuro ir išmetimų į aplinką reikalavimai. Tos taršos mažėjimas labiau siejamas su oro pagerinimu.

Vykdant išsamią Klaipėdos uosto taršos analizę bus analizuojama ir oro tarša, ir laivų, įrenginių, kasimo technikos keliamas triukšmas, ir uosto akvatorijoje plaukiojančių šiukšlių kilmė, ir krovos darbų poveikis aplinkai. Uosto akvatoriją ir Klaipėdos miestą kartais "aplanko" krovinių (trąšų, durpių) dulkės iš uosto nusėsdamos ant automobilių ir namų langų. Buvo atvejų, kai šiaurinėje miesto dalyje jausdavosi naftos produktų kvapas.