Miesto plėtrai ir būsimoms investicijoms pasipriešinę gyventojai į keblią padėtį įstūmė ne tik verslininkus, bet ir niekuo dėtus žmones. Tokių situacijų, kai tarp statytojų ir klaipėdiečių kyla konfliktai, pasitaiko labai dažnai, o jų pasekmės – įvairios.

Gąsdina kosminės kainos

„Niekaip nesuprantu, kaip kelių žmonių nuomonė galėjo lemti, kad mes Tauralaukyje neturėsime prekybos centro ir toliau teks išleisti kur kas daugiau pinigų maisto produktams“, – piktinosi ir guodėsi šiame miesto rajone gyvenanti moteris.

Ji net savivaldybėje ieškojo teisybės ir pagalbos, kad valdininkai sukontroliuotų vienintelę Tauralaukyje veikiančią parduotuvę, kurioje, anot pašnekovės, kainos yra kosminės.

„Savivaldybėje man paaiškino, kad kištis į privatų verslą ir reguliuoti kainų negali. Tačiau kažkas kažką turi daryti, nes toje parduotuvėje maistas yra kone penktadaliu brangesnis nei prekybos centruose“, – nevilties ir apmaudo neslėpė tauralaukiškė.

Ji labai apsidžiaugė, kai sužinojo, kad Tauralaukyje bus pastatytas prekybos centras „Iki“, nes šio tinklo parduotuvėse kainos yra gerokai mažesnės nei vietinėje kvartalo parduotuvėlėje. Tačiau prekybos centro statyboms kelią pastojo keli kiti tauralaukiškiai.

Kenčia dėl vieno žmogaus

Bendrovė „Palink“, kuri ir valdo „Iki“ prekybos tinklą, kreipėsi į uostamiesčio savivaldybę ir politikus, kad šie pakeistų įmonės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio tarp Klaipėdos ir Pajūrio gatvių, paskirtį – iš žemės ūkio į komercinę. Tuomet būtų galima rengti sklypo detalųjį planą, jį tvirtinti ir pradėti statybas.

Bendrovė buvo numačiusi statyti 3 tūkst. kvadratinių metrų ploto ir 10 metrų aukščio pastatą, kuriame ir veiktų prekybos centras.

„Jei toks pastatas iškils, mes nebematysime saulės, nes gigantas užstos mūsų langus, o kiemai virs automobilių stovėjimo aikštelėmis“, – miesto tarybos posėdyje, kuriame politikams buvo pateiktas sprendimo projektas pakeisti „Palink“ sklypo žemės paskirtį, virkavo keli tauralaukiškiai.

Politikai balsavo prieš – žemės paskirties nesutiko pakeisti. Oficiali priežastis – esą bendrajame miesto plane numatyta, jog sklypas yra žemės ūkio paskirties, tad norint ją pakeisti pirmiausia reikia koreguoti bendrąjį planą. Tačiau tai nėra padaryta iki šiol.

„Realiai tas pastatas šiek tiek saulę užstotų vienam namui. Tačiau ar dėl vieno žmogaus turi kentėti visas Tauralaukis, kuris labai didelis ir kuris vis dar plečiasi“, – retoriškai klausė prekybos centro niekaip nesulaukianti tauralaukiškė.

Bendrovės „Palink“ Komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta tvirtino, jog įmonė neatsisako planų Tauralaukyje statyti prekybos centrą. „Tačiau ne nuo mūsų priklauso, kaip greitai tas noras taps realybe“, – konstatavo V.Lopeta.

Išsiderėjo du aukštus

Miesto plėtra – nuolatinių ginčų tarp klaipėdiečių ir investuotojų priežastis. Vienas paskutiniųjų nesutarimų kilo tarp Žolynų gatvės gyventojų ir greta jos gyvenamųjų namų kvartalą norinčių statyti investuotojų.

Prieš šešerius metus Žolynų gatvėje apsigyvenę klaipėdiečiai buvo tikri, jog aplink esančioje teritorijoje bus statomi tik mažaaukščiai namai. Tačiau kai buvo pradėta rengti detaliojo plano koncepcija, paaiškėjo, kad suplanuota statyti ir devynių aukštų daugiabučius namus.

Žmonės ėmė nuogąstauti, jog daugiaaukščiai pastatai jiems sukels diskomfortą.

Nesutarimai persikėlė ir į miesto tarybos posėdžių salę, kai buvo tvirtinama teritorijos detaliojo plano koncepcija. Politikai ėmėsi tarpininkų vaidmens – nurodė gyventojams ir investuotojams rasti kompromisą.

Po paros jis buvo rastas, ir miesto tarybai pateikta tvirtinti detaliojo plano koncepcija, kurioje numatyta, kad bus planuojami mažesni pastatai – iki septynių aukštų.

„Gyventojai bus nepatenkinti tol, kol numirs, kad ir ką ten bedarytum. Dabar juk labai patogu išvesti pavedžioti šunį į neužstatytą teritoriją, už kurią kažkas kiekvieną mėnesį mokesčius moka. Investuotojas ieškojo kompromiso, nors galėjo to ir nedaryti, nes jokie teisės aktai planuojant devynaukščius pastatus nebuvo pažeisti“, – teigė būsimo gyvenamųjų namų kvartalo detalųjį planą rengiantis architektas Algirdas Sviderskas.

Priekaištauja dešimtmečius

Jis teigė, kad Žolynų gatvės gyventojai nenurimo iki šiol. Pagrindinis priekaištas – būsimi pastatai užtemdys jų kvartalą, nes užstos saulę.

„Ir niekaip negalime nei jiems, nei miesto tarybos nariams išaiškinti, kad projektuojamas kvartalas yra į šiaurę nuo Žolynų gatvės ir kol gyventojai neperkabins saulės, tol šešėlis bus nuo jų gatvės, o ne į ją. Kai tokie klausimai svarstomi, ką protingo galima atsakyti?“ – neva nepagrįstus gyventojų priekaištus atrėmė A.Sviderskas.

Jis vylėsi, jog žmonės kada nors supras, kad gyvena mieste, o jis turi vystytis, tad statybos kaimynystėje yra neišvengiamas dalykas.

„Pats Klaipėdoje architektu dirbu nuo 1976 metų. Tuomet Klaipėda baigėsi ties Kauno gatve, bet vis plėtėsi į pietus. Puikiai prisimenu, kaip Kauno gatvės gyventojai norėjo, kad jų namas būtų paskutinis, kad jie matytų laukus, užtat ir priešinosi statyboms. Tačiau dabar namus jau projektuojame už Jūrininkų prospekto ir nepasitenkinimas nesibaigia. Visgi netikiu, kad gyvenimas ir miesto plėtra sustos“, – žmonių supratingumo tikėjosi architektas.

Į teismą – užsispyrėliai

Visuomenė gali dalyvauti ir reikšti nuomonę teritorijų planavimo procese – žmonių teisės ir statytojų pareigos numatytos Vyriausybės nutarimu patvirtintuose Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose.

„Juose ir numatyta tvarka, kaip teritorijos planavimo organizatorius turi paskelbti apie teritorijos planavimo dokumento rengimą, kaip ir kada visuomenė turi būti supažindinama su sprendiniais“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Teritorijų planavimo poskyrio vedėjas Marius Daukšys.

Gyventojai turi teisę planavimo organizatoriui teikti pasiūlymus, o šis juos turi išnagrinėti ir priimti arba atmesti. Tačiau pastaruoju atveju turi būti išsakyti aiškūs argumentai. Jei žmogus nesutinka su tokiu sprendimu, jis gali skųstis prižiūrinčiai institucijai – Aplinkos ministerijos padaliniui, kuris tikrina teritorijų planavimo dokumentus. Jei žmogaus netenkina ir valdiškos institucijos išvada, tuomet lieka tik teismas.

„Tačiau taip ginčytis galima be galo, kol sprendimą priims aukščiausiosios instancijos teismas. Todėl ir yra serija veiksmų, kad būtų galima to išvengti. Visuomenei suteikta galimybė konsultuotis, planavimo organizatorius privalo vertinti pasiūlymus, atsakymus į juos pateikti prižiūrinčiai institucijai, o ši turi vertinti, ar atsakymai tinkami. Tačiau jei ginčas beviltiškas ir abi pusės yra užsispyrusios, tuomet procesas persikelia į teismą“, – konstatavo M.Daukšys.