Viename uostamiesčio restorane dirbanti Ugnė pasakojo, jog pasivaišinusių, bet nesusimokėjusių būna kiekvieną mėnesį.

Ši problema beveik visuose restoranuose išsprendžiama vienu būdu: užsakymo sumą iki 20 eurų apmoka padavėjas. Jeigu suma didesnė – dalį jos apmoka pati įmonė, tačiau likusią dalį mokėti vis tiek tenka padavėjui.

„Tokios taisyklės. Mums, padavėjams, paaiškinta, jog už savo staliukus esame atsakingi patys. Atėjus tokiam klientui, neretai tenka atiduoti visus per dieną sukauptus arbatpinigius, o žinant, kad padavėjai gyvena iš arbatpinigių, situacija tampa itin nemaloni, nors sąskaitai ir pritaikoma vadinamoji darbuotojo nuolaida“, – pasakojo mergina.

Tokie asmenys pasižymi tuo, kad stengiasi rasti laisvą stalą šalia išėjimo, taip pasprukti – lengviausia.

Pasak Ugnės, susimokėti nesiruošiantieji į restoranus užsuka nepriklausomai nuo metų laiko, oro sąlygų ar paros meto. Tačiau tokie asmenys pasižymi tuo, kad stengiasi rasti laisvą stalą šalia išėjimo, taip pasprukti – lengviausia.

Vasaros metu, kai klientai aptarnaujami terasose, tokių atvejų būna daugiau.

Mergina pastebėjo, kad dažniausiai tokie asmenys nėra asocialūs ar tie, kurie negalėtų sau leisti pavalgyti restoranuose. Nesusimokantys už maistą neretai atvyksta prabangiais automobiliais, savo išvaizda ir elgsena rodo esą yra pasiturintys.

„Turbūt tokie piktavaliai nesuvokia, kaip uždirbami pinigai, nežino jų vertės, todėl taip ir elgiasi. Tie, kurie žino, kaip sunku uždirbti pinigus, kartais tiesiog atneša grąžą į rankas, kad svetimas nepasisavintų“, – kalbėjo mergina.