Geriau sterilizuoti (kastruoti)

Pasak gyvūnų globos namų "Linksmosios pėdutės" vadovės Simonos Šakinytės, nepaisant to, kad kiekviena naujovė atneša naudos, ženklinimas tik iš dalies prisideda prie gyvūnų gerovės.

"Manau, kad naudos duotų du dalykai. Ženklinimas būtų kokioje dešimtoje vietoje. Pirmiausia, draudimas neatsakingai veisti tikrai duotų daugiausia naudos. Kitas dalykas – neleisti gyvūnų laikyti lauke be žmogaus. Tada jie taip gausiai nesiveistų. Šie dalykai be abejo užkirstų kelią. Ženklinimas truputį naudos duos, kadangi gyvūnas bus paženklintas savininko vardu. Jeigu šuo bus rastas klaidžiojantis ar pririštas prie medžio, žmogui grės atsakomybė. Tokiu atveju mikroschema tikrai padės. Nors šuo atsidurs prieglaudoje, žmogus suvoks, kad negali bet kur jo numesti", – svarstė S.Šakinytė.

Gyvūnų prieglaudos "Būk mano draugas" administratorė Elina Kurauskienė pritarė, kad ženklinimas – tik vienas iš daugelio žingsnių.

"Nemanome, kad situacija pagerės suženklinus gyvūnus. Galbūt padėtį pagerintų motyvacija kastruoti ar sterilizuoti. Dabar ši paslauga tikrai brangi ir ne kiekvienam įkandama", – teigė E.Kurauskienė.

Baudos – iki 2 tūkst. eurų

Kai kuriose veterinarijos klinikose katino kastracija kainuoja 20–60 eurų, šunų kastracijos kainos siekia ir 100 eurų.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios veterinarijos gydytojos-inspektorės Ilonos Urbutienės, už žiaurų elgesį su gyvūnais baudos siekia nuo 75 iki 2 tūkst. eurų.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį, gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 120 eurų.

Pakartotinai nusižengus nuobaudos suma kyla.

Reklamos klaidina

Prieglaudos atstovai tikina, kad keturkojo įsigijimas neturėtų priklausyti nuo šventinių datų.

"Didelę klaidą daro paviršutiniškos reklamos. Vaizduojama Kalėdų eglutė, po eglute – žaislai ir dar šuniukai. Tai yra siaubinga", – mintimis dalijosi S.Šakinytė.

Pašnekovių teigimu, žmonės savo augintinių atsisako dėl įvairių priežasčių. Viena jų – pamažu atslūgstantys gražūs jausmai.

Simona Šakinytė: esame pastebėję, kad "dovanos" grąžinamos ne iš karto po švenčių, o vasario ir kovo mėnesiais.

"Esame pastebėję, "dovanos" grąžinamos ne iš karto po švenčių, o vasario ir kovo mėnesiais. Dažniausiai "dovanomis" tampa jaunas gyvūnas, kuris, kol yra mažas, kelia malonias emocijas. Kai keturkojis auga, atsiranda nemalonių kvapų ir vaizdų, susijusių su priežiūra, nusistovi rutina", – sakė S.Šakinytė.

Gyvūnų atsisakoma ir dėl to, kad šeimininkai išvyksta gyventi į užsienį arba ima trūkti finansų keturkojo išlaikymui.

Prieglaudoje "Būk mano draugas" šiuo metu gyvena apie 400 kačių ir šunų, jų gretos pamažu pildosi.

"Priimdamas gyvūną žmogus prisiima teisinę, finansinę ir moralinę atsakomybę. Priėmus jį reikia "čipuoti", "nukirminti", skiepyti, nekalbant apie gydymą. Tai – didelės išlaidos. Kai gyvūnų daug, tai ir komandos apimtis turi būti didesnė. Pas mus glaudžiasi apie 200 šunelių ir per 200 katinėlių. Ėsti jie nori kiekvieną dieną. Reikalus atlieka taip pat kasdien", – kalbėjo E.Kurauskienė.

Padeda ir tarnybos

Nevyriausybinės Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos duomenimis, kasmet į Lietuvos prieglaudas patenka per 15 tūkst. šunų ir kačių.

Į Klaipėdoje esančias prieglaudas "Būk mano draugas" pernai pateko apie 550 šunų ir apie 800 kačių, į "Linksmąsias pėdutes" – 194 gyvūnai.

"Skundų gauname labai daug ir įvairių. Reaguojame į juos. Jeigu gyvūnas kažkur pririštas ir paliktas likimo valioje, toks skundas yra skubus, ir vykstame nedelsiant, nes neaišku, kada gyvūną pririšo ir paliko. Jeigu reikia, kviečiame į pagalbą ir gyvūnų globos namus, prieglaudas, o jeigu laikytojas piktybiškai neprižiūri gyvūnų, tada dirbame su savivaldybe. Savivaldos institucijos organizuoja laikiną gyvūno globą, jie nukreipiami į globos namus, ieškoma naujų šeimininkų", – paaiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė I.Urbutienė.