Aptarnauja 192 tūkst. žmonių

Paprastai tariant, jei uostamiestis nuspręstų nedalyvauti sisteminėje sveikatos paslaugų reformoje, Klaipėda prarastų galimybę pretenduoti į ES fondų lėšas.

Klaipėdoje šiuo metu veikia 23 pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai – trys savivaldybės viešosios įstaigos ir 20 privačių.

Savivaldybės duomenimis, uostamiesčio pirminiuose sveikatos priežiūros centruose paslaugos teikiamos ne tik klaipėdiečiams. Prie šių centrų yra prisiregistravusi didelė dalis Klaipėdos rajono gyventojų, kurie dirba mieste, o gyvena rajone.

Įstatymo kol kas nėra. Šiandien tik nurodome kryptį. Tai tik išsakymas savo valios, dalyvaujant pertvarkoje.

Iš viso šios įstaigos aptarnauja 192 256 asmenis. Savivaldybės įstaigose yra prisirašę 42,6 proc., privačiose – 57,4 proc. asmenų.

"Mes turime nepamiršti, kad mieste veikiančios ligoninės yra ne tik miesto, bet ir atraminės sveikatos įstaigos visam regionui", – priminė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Gali gydytis namuose?

Klaipėdos tarybos kolegijos posėdyje sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė pabrėžė, kad Klaipėdoje pernelyg dažnai teikiamos stacionarios gydymo paslaugos gydymui tokių ligų, kurias pacientai gali išsigydyti namuose.

D.Jankauskienė posėdžio metu neslėpė, kad pagal pertvarkos programą užsimota kuo labiau mažinti visų gydymo įstaigų stacionarinių paslaugų kiekį, paprastai tariant, ligoninėse lovų turės mažėti.

Į klausimą, ar lovų mažės ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, D.Jankauskienė atsakė, kad lovų mažės ir šiose klinikose.

Vytautas Grubliauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Siūlė optimizuoti veiklas

Be modelio, kaip turėtų būti suformuotos pirminės priežiūros įstaigos, diskutuota ir apie antrinio lygio paslaugų teikimą.

Daugiausia klausimų sulaukta dėl Sveikatos apsaugos ministerijos ir Klaipėdos universiteto pagrindu ketinamo steigti universitetinio lygio sveikatos paslaugų centro, kuris būtų skirtas viso Vakarų Lietuvos regiono gyventojams aptarnauti.

Ministerijos atstovai tikino, kad tokios pertvarkos tikslas yra gerinti sveikatos priežiūros prieinamumą gyventojams. Tačiau tam vertėtų optimizuoti penkiuose didžiuosiuose šalies regionuose teikiamų stacionarinių paslaugų skaičių.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Vilma Stasiulienė, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, per posėdį akcentavo, kad skaičiai byloja, jog vien Klaipėdoje stacionarinio gydymo paslaugos 69 proc. dažniau teikiamos gyventojams, lyginant su  kitomis šalies gydymo įstaigomis.

Siūloma didinti ambulatorinių paslaugų apimtį. O tam tikras paslaugas, kurios yra dubliuojamos keliose gydymo įstaigose, esą vertėtų koncentruoti vienos įstaigos paslaugų spektre.

Ką su kuo jungs?

Sveikatos apsaugos viceministrė D.Jankauskienė reziumavo, kad Klaipėdos politikai išgirdo ligonių kasų ir ministerijos, kaip sveikatos priežiūros politikos formuotojos, pastabas.

"Mes prašome plėsti ambulatorines paslaugas – nesvarbu, ar mes būsime valdžioje, ar kiti. Tokia kryptimi vystosi visa Europa", – tikino viceministrė.

D.Jankauskienė siūlė du reformos kelius steigiant universiteto ligoninę.

"Įstatymas šiuo metu reikalauja, kad turėtų būti visų trijų pakopų medicinos krypties studijos, o jūs turite tik slaugą. Yra du galimi keliai – Klaipėdos universiteto ligoninė galėtų kurtis Klaipėdos miesto universitetinės ir Jūrininkų ligoninių pagrindu, nes jos yra viena šalia kitos. Tai racionaliausias kelias. Prie jos reikėtų prijungti Klaipėdos vaikų ligoninę, Palangos vaikų reabilitacijos sanatoriją "Palangos gintaras", Palangos reabilitacijos ligoninę. Prieš tai reikėtų priimti įstatymą, gauti Vyriausybės nutarimą", – aiškino D.Jankauskienė.

Siūlomas ir kitas variantas – miesto savivaldybei siūloma tapti Respublikinės Klaipėdos ligoninės dalininke.

Akcentuota ir Klaipėdos vaikų ligoninės veikla. Esą vienintelė Lietuvoje likusi tokia specializuota gydymo įstaiga galėtų būti prijungta prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės. Prieš šio darinio jungtųsi ir reabilitacijos sanatorija "Palangos gintaras".

Siūlys palikti du centrus

Keturi variantai buvo siūlomi ir pertvarkant pirminius sveikatos priežiūros centrus.

"Daugiau klausimų nei atsakymų", – replikavo Klaipėdos tarybos narys Rimantas Taraškevičius.

Kolegija nusprendė rinktis antrąjį variantą, kuriuo numatyta mieste turėti dvi atskiras viešąsias įstaigas – Klaipėdos miesto polikliniką ir Jūrininkų sveikatos priežiūros centrą. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugos turėtų būti teikiamos per bendradarbiavimo sutartis su šias paslaugas teikiančiomis įstaigomis.

Tai reiškia, kad neliktų Klaipėdos senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro.

"Įstatymo kol kas nėra. Šiandien tik nurodome kryptį. Tai tik išsakymas savo valios, dalyvaujant pertvarkoje. Visus kitus niuansus turėsime koreguoti ir derinti", – po kolegijos narių balsų skaičiavimo reziumavo V.Grubliauskas.