Saujelė bičiulių tiek šiokiadieniais, tiek ir savaitgaliais traukia praeivių dėmesį ne tik maldomis, bet ir giesmėmis.

"Ir per šaltį, lietų, net ir šurmuliuojant mugėms, renkamės kiekvieną dieną. Mažiausiai trys ar keturi pasauliečiai pranciškonai ateina, kitomis dienomis – septyni ar daugiau. Kartais prisijungia brolis Paulius Vaineikis, pirmąją dieną maldoje dalyvavo brolis Gediminas Numgaudis. Bet dažniausiai mes patys, vieni renkamės", – pasakojo vidurdienio maldų dalyvė Jolanta Klietkutė.

Į viešą maldą susiburia darbus ir šeimas turintys gyventojai, tad sutarta, kad Kretingos centrinėje aikštėje vietiniai susibėga lygiai dvyliktą dienos, per pietų pertrauką.

"Kodėl broliai pranciškonai ne kiekvieną dieną ateina? Todėl, kad jie rūpinasi visa Kretinga. O pasauliečiai turi daugių daugiausia tris vaikus ir sutuoktinį", – pastebėjo J.Klietkutė.

Beveik nė vienos dienos vidurdienio maldose nepraleido Rimantas Radzevičius, jau esantis pensijoje po tarnybos Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinėje.

Ar išprašysime taikos? Nežinau. Bet reikia tikėti.

"Ne tik už taiką visoje žemėje meldžiamės, kaip žinomo filmo grožio karalienių šūkyje. Pasveikinę vieni kitus, sutariame, kokį siekį tą dieną turėsime. Meldžiamės už mūsų kraštą, prašome, kad Dievas duotų ir mūsų žmonėms duonos, tikėjimo, tvirtybės. Prašome šalies valdžiai išminties. Visuomet sukalbame Dievo gailestingumo vainikėlio maldą. Skaitomos evangelija, psalmės, giedamos giesmės", – pasakojo J.Klietkutė.

Kretingiškiai po maldų visuomet prašo Dievo palaiminimo Kretingai, Lietuvai, Ukrainai.

"Kaip aplinkiniai reaguoja? Labai įvairiai. Vieni jungiasi prie mūsų, kiti ir pirštą sukioja prie smilkinio. Kai kurie, praeidami, persižegnoja, prisėda ant suolelio. Kiti paskubomis stengiasi praeiti. Pasitaiko, kad praeiviai mus kvailiais išvadina", – neslėpė moteris.

Tačiau po miestą važinėjančių taksi vairuotojai jau ima stoviniuoti ir lūkuriuoti beprasidedančios maldos, nors dar prieš kelis mėnesius šaipėsi iš maldininkų.

"Norisi, kad žmonės, net ir bėgdami savais keliais, nors viena ausimi nugirstų maldos žodžius, susimąstytų, o gal ir kartu mintimis pasimelstų. Ar išprašysime taikos? Nežinau. Bet reikia tikėti", – kalbėjo J.Klietkutė.