Ištinka kas šeštą

Lietuvoje kasdien insultą patiria vidutiniškai 27 žmonės, iš kurių 10 nuo jo miršta. Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga tikino, kad 80 proc. insultų galima išvengti, bet žmonės nežino arba nepaiso elementariausių dalykų. Todėl sergamumas šia liga labai didelis – insultą per gyvenimą patiria vienas iš šešių gyventojų.

Norėdami priminti šiurpinančią statistiką Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojai, artėjant spalio 29-ąją minimai Pasaulinei insulto dienai, vakar surengė prevencinę akciją „Nebūk šeštas“, į kurią įtraukė ir neabejingus miestiečius, studentus.

Pėsčiųjų žygį per miestą surengę medikai pėstute keliavo nuo „Studlendo“ iki Atgimimo aikštės, kurioje sukūrė improvizuotą gydytojo neurologo konsultacijų kabinetą.

Jie ne tik supažindino visuomenę su galvos smegenų insulto rizikos veiksniais, pirmaisiais simptomais ir būtinybe kuo skubiau kviestis greitąją pagalbą, bet priminė, kaip išvengti insulto.

Nepaiso simptomų

Pasaulinę insulto dieną Jūrininkų ligoninės medikai mini jau trečius metus. Anksčiau sveikatos priežiūros įstaigos medikai skaitydavo pranešimus, skirtus insultų prevencijai, o pastaruoju metu renkasi kiek judresnę formą ir žygiuoja centrine miesto gatve.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Robertas Urbutis pasakojo, kad pagrindinis iniciatyvos tikslas – ne tik paminėti Pasaulinę insulto dieną, tačiau priminti visuomenei kraupią Pasaulinės sveikatos organizacijos statistiką, rizikos faktorius, pirmuosius insulto požymius ir kaip juos atpažinti.

„Skaičiai iš tiesų dideli – vien tik per metus patiriama 17 mln. insultų visame pasaulyje, o 6 mln. pacientų neišgyvena. Dar 5 mln. žmonių lieka neįgalūs. Tai skatina imtis veiksmų – informuoti visuomenę apie priemones, padedančias sumažinti riziką, tuo pačiu ir apie šiuolaikines gydymo galimybes“, – sakė R.Urbutis.

Anot jo, nemenkas postūmis į priekį kovojant su insultu – nuo 2014-ųjų pradžios Klaipėdos jūrininkų ligoninėje pradėjęs veikti Ūminio insulto diagnostikos ir gydymo centras, kuriame pagalba teikiama visos Vakarų Lietuvos gyventojams ir veikia ištisą parą.

„Pozityvu tai, jog atsirado insulto ankstyvos diagnostikos ir gydymo galimybė. Dar visai neseniai tai nebuvo sisteminės pagalbos forma. Tačiau dabar modernūs gydymo būdai, tokie kaip trombolizė ir trombektomija pacientams yra prieinami nuolat“, – akcentavo pašnekovas.

Jei anksčiau minėti gydymo metodai buvo taikomi 14 pacientų per metus, tai pernai jų skaičius išaugo iki pusantro šimto. Esą tai rodo ne susirgimų padidėjimą, tačiau laiku suteiktos kvalifikuotos pagalbos veiksmingumą.

„Prieš trejus metus mūsų įstaigoje įsikūrė Vakarų Lietuvos ūminio insulto diagnostikos ir gydymo klasteris, kuriame per metus gydoma 350 insultą patyrusių pacientų. Turime modernią medicinos įrangą, čia dirba profesionalūs gydytojai“, – pasakojo J.Sąlyga.

Anot jo, labai svarbus faktorius siekiant išvengti liūdniausių insulto padarinių yra laikas.

„Net ir šiuolaikiniai gydymo būdai turi ribotą laiko diapazoną, per kurį jie gali būti veiksmingai pritaikomi. Trombolizės atveju nuo pirmųjų simptomų atsiradimo pradžios iki gydymo turi būti parėję ne daugiau kaip 4,5 valandos. Trombektomijos – ne daugiau kaip 6 valandos“, – akcentavo Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas.

Jei simptomai laiku neatpažįstami, o į medikus kreipiamasi per vėlai, sėkmingo gydymo galimybės ženkliai sumažėja.

Dažniau suserga moterys

R.Urbutis priminė žadą atimančią statistiką – vien Lietuvoje kasmet insultą patiria apie 10 tūkst. žmonių per metus, 3 tūkst. iš jų miršta. Tarp išgyvenusių maždaug apie pusė jų lieka neįgalūs.

„Dauguma, tapę neįgaliais jau negrįžta į darbą. Apskritai insultas yra pagrindinė sunkaus neįgalumo priežastis tarp darbingo amžiaus žmonių“, – informavo R.Urbutis.

Anot pašnekovo, insultą dažniau patiria moterys.

„Taip yra ir todėl, kad moterų vidutinė gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei vyrų. Nors insultu gali susirgti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau statistiškai du trečdaliai visų sergančiųjų yra vyresni kaip 65 m. amžiaus asmenys. Taigi, per gyvenimą kas penkta moteris ir kas šeštas vyras patiria insultą, įskaitant ir lengvesnius atvejus“, – informavo gydytojas.

Galima išvengti

Insulto rizikos faktorių esti labai daug. Jie gali būti susiję su gyvenimo būdu ar su tam tikromis ligomis, pavyzdžiui padidėjusiu kraujospūdžiu ar cholesteroliu, cukriniu diabetu, širdies ritmo sutrikimu. Taip pat reikšmingi faktoriai, lemiantys insultą – nutukimas, neaktyvus gyvenimo būdas, patiriamas nuolatinis stresas, rūkymas.

Pasak R.Urbučio, išlieka ir paveldimumo tikimybė. Tačiau laikantis visų profilaktikos priemonių galima sumažinti riziką.

„Gydymo būdai tobulėja, tačiau tokio gydymo, kuris išgelbėtų visus, patyrusius insultą, nėra. Geriau dėti visas pastangas, kad jis neįvyktų“, – sakė pašnekovas.