Gilias tradicijas menančios Jūros šventės šiemet galėjo ir nebūti, mat burlaivių regatos organizatoriams buvo pažadėta tuo pat metu Klaipėdoje nerengti jokios kitos masinės šventės.

Negali užgožti regatos

Prieš kelis mėnesius dar buvo neaišku, ar šį savaitgalį įvyks jubiliejinė 50-oji Jūros šventė. Klaipėdos savivaldybė, pasirašydama sutartį su regatą rengiančia organizacija "Sail Training International", įsipareigojo, kad šio renginio metu mieste nevyks jokia kita masinė šventė ir bus reklamuojamas tik burlaivių regatos prekinis ženklas. Mat šios prestižinės regatos, finišuosiančios Lietuvos uostamiestyje, negalima nustelbti jokiais kitais renginiais.

Regatos projekto vadovė Audra Umbrasienė neslėpė, jog būta didelių diskusijų dėl jubiliejinės Jūros šventės. Buvo net svarstoma šiemet šio renginio apskritai neorganizuoti. Ir esą tai nebūtų buvęs nusikaltimas, nes per šio tradicinio renginio gyvavimo istoriją yra buvę pertraukų.

"Yra tokios taisyklės. Svarbiausia yra regata, tačiau kiekvienas uostas pasirenka, kaip ją priimti. Regatos negalima tapatinti su kita švente, nes reikia išsaugoti jos prekės ženklą. Tačiau radome kompromisą – regata per Jūros šventę. Toks susitarimas tenkino ir regatos, ir Jūros šventės organizatorius", – teigė A.Umbrasienė.

Galimybė atsisakyti priimti regatos dalyvius, o organizuoti tik jubiliejinę Jūros šventę, net nebuvo svarstoma, mat Klaipėda daugiau nei dešimtmetį siekė, kad burlaiviai atplauktų į uostamiestį. O kita tokia galimybė gali pasitaikyti tik po 15 metų.

A.Umbrasienės žodžiais, Klaipėda, priimdama regatą, prisiėmė ir tam tikrus įsipareigojimus. Pagal taisykles, burlaivius sutinkantis uostas turi surengti ir kelis privalomus renginius – burlaivių priėmimą, išlydėtuves, buriuotojų eiseną, įgulų ir kapitonų vakarus, regatos dalyvių sporto varžybas.

Visi kiti renginiai, kurie įrašyti būsimos šventės programoje, – tai ir yra Jūros šventė, kurią šiemet rengia ne tik savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga "Jūros šventė", bet ir dar dvi organizacijos.

Sugriovė gerą sistemą?

Įstaigos "Jūros šventė" direktorius Remigijus Mockus teigė, jog ne vienintelis Jūros šventės organizatorius – šiųmetė naujovė. Jo žodžiais, taip buvo sugriauta gerai veikusi senoji sistema.

"Mūsų įstaiga šiemet yra atsakinga tik už renginius Teatro aikštėje. Kruizinių laivų terminalas atiduotas senamiesčio verslininkams, o "Laivitės" teritorija – bendrovei "Memelio miestas", nes ji jai ir priklauso", – teigė R.Mockus.

Kadangi Jūros šventę šiemet organizuoja ne viena įstaiga, skirtingose vietose vyksiantiems renginiams sugalvoti ir savi pavadinimai.

"Laivitės" teritorijoje vyks "Memelio šventė", Kruizinių laivų terminale organizuojamiems renginiams suteiktas "Kajutkompanijos" pavadinimas.

"Memelio šventė" klaipėdiečius ir miesto svečius penktadienį pakvies į roko operą "Eglė žalčių karalienė", teatralizuotą koncertą "Tabami goes Robie Williams" su atlikėju Mantu, šeštadienį – į koncertą "Jūra 50", kuriame pasirodys atlikėjas Mantas, legendinė grupė "Antis". Sekmadienį bus surengtas džiazo koncertas.

Klaipėdos senamiesčio verslininkai, kviesiantys į "Kajutkompaniją" Kruizinių laivų terminale, penktadienio vakarą dovanos koncertą "Džiazrokas po burėmis", kuriame koncertuos grupė "Studija", taip pat renginį "Dainuojanti Klaipėda", kuriame dainas trauks žymūs klaipėdiečiai – politikai, verslininkai, menininkai. Šeštadienį susirinkusiems koncertuos Rytis Cicinas, Ruslanas Kirilkinas, Andrius Rimiškis, Mino su grupe "Tina Dance". Sekmadienį klaipėdiečius ir miesto svečius linksmins "Sirenos": Viktorija Perminaitė, Neda, grupė "69 danguje".

Koncertai bus organizuojami ir Teatro aikštėje. Penktadienio vakarą vyks klasikinės muzikos projekto "Triumfo arka" dalyvių koncertas. Šeštadienį didelis būrys atlikėjų koncertuos Klaipėdos miesto gimtadieniui ir jubiliejinei Jūros šventei skirtame renginyje "Mano miestui". Jame pasirodys džiazo muzikos orkestras "Klaipėda" ir atlikėjai: Simonas Donskovas, Stepas Januška, Violeta ir Vilius Tarasovai, Reda Strikšaitė, Dima Šavrovas, Raimonda Vaičiūtė, Viktorija Pilatovič, Vytautas Grubliauskas- Kongas, "Širdelės". Sekmadienį Teatro aikštėje šurmuliuos Klaipėdos miesto visuomeninių organizacijų kolektyvai, o vakare koncertuos Andrius Mamontovas.

Tualetus stato patys

Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos pirmininkė Eugenija Odebrecht neslėpė, jog patys verslininkai šiemet pasiprašė ir išsireikalavo galimybę organizuoti dalį Jūros šventės.

"Norėjome sudaryti konkurenciją savivaldybės įstaigai. Be to, siekiame parodyti, kad Jūros šventę galima organizuoti kitaip – su įspūdingesniais renginiais. Galbūt kitais metais, pasižiūrėjusi, kaip viskas vyko šiemet, miesto valdžia galės priimti kitokius sprendimus", – svarstė E.Odebrecht.

Tačiau organizuodami nemažai Jūros šventės renginių senamiesčio verslininkai pasigedo finansinės paramos. Iki šiol, kai didžiausią Klaipėdos renginį organizuodavo tik viena savivaldybės įstaiga, buvo įprasta, kad ji suteikia teisę renginius organizuoti kitoms kompanijoms ar asmenims, tačiau pagal pateiktą sąmatą sumokėdavo išlaidas. Mat įstaiga "Jūros šventė" už renginių organizavimą gauna pinigų ir iš miesto biudžeto, ir iš rėmėjų.

Anot bendrovės "Memelio miestas" generalinio direktoriaus Dariaus Anužio, jie iš "Jūros šventės" pinigų nei prašė, nei gavo.

Anot E.Odebrecht, įstaiga "Jūros šventė" net nebandė kalbėtis apie pinigų skyrimą. "Neprašome, kad mums duotų pinigų už renginių organizavimą. Tačiau sudarytos ir kitos nekonkurencinės sąlygos. Pavyzdžiui, miesto centre per Jūros šventę yra pastatomi tualetai ir už šią paslaugą sumoka miestas. Tačiau mes, organizuodami šventę, Kruizinių laivų terminale tualetus turime pastatyti už savo lėšas", – apie neteisingą konkurenciją pasakojo E.Odebrecht.

R.Mockaus teigimu, senamiesčio verslininkai turi pasirūpinti teritorijos, kurioje organizuoja renginius, infrastruktūra todėl, kad jiems suteikiama galimybė užsidirbti.

"Jie, prašydami Kruizinių laivų terminalo teritorijos, motyvavo tuo, jog Jūros šventė jiems yra pati didžiausia galimybė užsidirbti. Ši teritorija jiems atiduota administruoti. Jie patys prekiaus Kruizinių laivų terminale, o gal ir pardavinės prekybos vietas. Verslininkai tiesiog nebenorėjo mokėti mūsų įstaigai už prekybos vietas, todėl ir nusprendė terminale organizuoti renginius, kad jiems būtų suteikta teisė ir prekiauti be papildomų mokesčių", – kalbėjo R.Mockus.

Dėl suteiktos galimybės užsidirbti verslininkams esą ir neskirta pinigų renginiams organizuoti.

R.Mockaus teigimu, kiti šventės organizatoriai taip pat gali ieškoti rėmėjų, su jais pasirašyti sutartis, o jų logotipai būtų skelbiami bendroje regatos ir Jūros šventės reklamoje.

Kur dingsta pinigai?

Paklaustas, ar "Jūros šventė" šiemet nejaučia pinigų pertekliaus, nes organizuoja kur kas mažiau renginių, o litus iš rėmėjų renka, R.Mockus teigė, kad šie nėra tokie dosnūs kaip anksčiau. Esą šiemet surinkta mažiau pinigų nei pernai, kai rėmėjai suaukojo apie 600 tūkst. litų. Tačiau, kiek šiemet įvairios bendrovės pervedė pinigų, R.Mockus nenorėjo įvardyti, mat esą dar "nesuvedė galų".

"Jūros šventė" pajamų taip pat gauna ir iš tautodailininkų bei verslininkų, kurie išsiperka prekybos vietas mugėje ar lauko kavinėms, ir iš mokesčių už reklamą. Pernai tokiu būdu buvo surinkta per 500 tūkst. litų. Panašu, kad šiemet taip pat surinkta beveik tokia pati suma, nes jau yra parduotos 392 prekybos vietos.

"Ne paslaptis tik tai, kad savivaldybė šiemet skyrė 90 tūkst. litų", – tvirtino R.Mockus.

Nesunku suskaičiuoti, kad įstaiga "Jūros šventė" šiemet pagrindinei uostamiesčio šventei organizuoti gali sukaupti apie 700–800 tūkst. litų.

Tačiau aišku ir tai, jog iš šių pinigų nė litas nebus skirtas nei senamiesčio verslininkams, nei bendrovei "Memelio miestas", kurie surengs ne vieną renginį. Jie iš viso organizuoja daugiau nei pusę Jūros šventės renginių, o "Jūros šventė" – vos kelis koncertus.

Privalomuosius regatos renginius organizuoti tenka taip pat ne šiai įstaigai.

Pernai, kai savivaldybės įstaiga organizavo visą Jūros šventę, išleido šiek tiek daugiau nei 1 mln. litų.

Tačiau praėjusiais metais "Jūros šventė" organizavo visus renginius, rūpinosi miesto papuošimu, o šiemet Klaipėda per Jūros šventę net nebus papuošta taip, kaip buvo įprasta.

"Miestas bus papuoštas pagal regatos principus. Bus pakabinta vėliavėlių, virš gatvių ištempti tentai. Miestas nebus puošiamas dėl lėšų stygiaus, nes šiemet daugiau dėmesio ir pinigų skirta renginiams. Be to, "Jūros šventė" skyrė pinigų šiai šventei ir regatai reklamuoti, juk pasirodymas televizijoje kainuoja", – teigė Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė. Tačiau visuose šventiniuose plakatuose ir afišose Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija įvardijami kaip informaciniai rėmėjai.

Iš "Jūros šventės" surinktų pinigų, vedėjos tvirtinimu, renginiams organizuoti bei dviem scenoms pastatyti gali būti išleista apie 500 tūkst. litų, o likusių pinigų reikia pačiai įstaigai išlaikyti. "Iš surinktų pinigų šiai įstaigai reikia išgyventi visus metus", – tikino G.Giedraitytė.