Idėja – nespontaniška

Šią originalią idėją Jakų bendruomenei pasiūliusio K.Dvariono žiniomis, Lietuvoje iki šiolei statyti tik pavieniai tokios konfigūracijos pastatai.

Pašnekovas neneigė, kad, apsisprendus dėl naujo darželio statybos, buvo svarstyti ir modulinių, ir kitokių labiau įprastų pastatų variantai, tačiau, pro virtualųjį langą pasidairius po platųjį pasaulį, galiausiai buvo pasirinktas nestandartinis sprendimas.

„Naršant po internetą pamačiau, kad tokie kupoliniai namukai gana populiarūs Japonijoje, tik japonai jiems statyti įprastai naudoja putų polistireną arba poliuretaną. Patraukė pati idėja – tarkime, žmonės pastatė kupolą, o šeimai padidėjus, išpjovė angą ir prijungė dar vieną kupoliuką. Kupolo formos statiniai šioje šalyje ypač aktualūs ir dėl žemės drebėjimų, stiprių vėjų“, – žiniomis dalijosi Jakų bendruomenės centro vadovas.

Jau kiek vėliau gyvai tokį statinį pamatyti ir pačiupinėti K.Dvarionui teko galimybė Lenkijoje.

„Netoli Varšuvos viena pora yra pasistačiusi kupolą, kuriame ir grindys, ir sienos glaistytos moliu. Pastebėjome, kad būnant viduje faktiškai prapuola telefono ryšys, molis jį blokuoja“, – nustebinusią patirtį prisiminė vyras.

Prioritetas – vaikų sveikata

Pasak pašnekovo, ši vidaus apdailai naudojama ekologiška medžiaga ne tik veikia teigiamai, bet ir užtikrina optimalų patalpų drėgnumą – sveikatai palankų mikroklimatą.

„Mes pirmiausia investuojame į vaikų sveikatą. Tokiame darželyje vaikams bus gera ne tik šia prasme, bet ir įdomu, nes jis bus kitokio pobūdžio nei įprasta“, – sako Jakų bendruomenės centro vadovas.

Kai kurių statytojų teigimu, kupolų statyba reikalauja apie 25 proc. mažiau medžiagų, palyginti su kitų tipų pastatais. Optimalesnėms finansinėms sąnaudoms įtakos turi ir spartesnis darbų tempas, mažesnis žmogiškųjų resursų poreikis.

Kita vertus, kaip pastebėjo K.Dvarionas, daryti standartiškai visada paprasčiau.

„Čia – lenktos formos, atsiranda savų niuansų, ir kaip užsilipti, ir kaip darbuotis. Pamenu, atvažiavau tuo metu, kai statybininkai pradėjo glaistyti pirmąjį kupolą. Jie manęs nematė, tad labai riebiai keikėsi. Sako: eina po velnių tos jurtos“, – su šypsena prisiminė pašnekovas.

Norime, kad vaikai turėtų tokį pirminį gyvenimišką pagrindą, patirtį, matytų, kaip pomidoras, agurkas užauga ir kaip triušis, bitelė atrodo.

Kopėčių kabarotis neprireiks

K.Dvariono žodžiais, lauko darželio kupolinių statinių sumuštinio principas primena Skandinavijos šalyse praktikuojamą statybą.

„Pastatams naudojama medžio konstrukcija, išorėje dedama medienos plaušo plokštė, tarpe – ekologiška vata ir vėl plokštė. Tada – tinkas ir ant viršaus molis. Einame ekologišku keliu, pastatai bus ir šilti, ir pralaidūs orui“, – aiškino pašnekovas.

Patalpoms šildyti pasirinkta oras–oras sistema, vandeniui tiekti ir nuotekoms tvarkyti bus pasitelkti centralizuoti tinklai.

Kupolų viršuje sunkiai pasiekiami stoglangiai bus valdomi per specialų pultą arba galės atsidaryti ir užsidaryti automatiškai pagal nustatytą temperatūrą.

Būsimojo Jakų lauko darželio komplekso centre stūksantis didysis, apie 80 kv. m ploto, kupolas koridoriais siejasi su penkiais tokios pat konfigūracijos, tik perpus mažesniais, beveik 40 kv. m ploto, palydovais.

Nuo lysvių iki bičių terapijos

Vienas mažųjų kupolų bus skirtas vaikams persirengti, čia taip pat bus įrengti sanitariniai mazgai – praustuvai, tualetai.

Iš šios erdvės bus galima patekti į didįjį kupolą, kuriame planuojama įrengti pusinį antrą aukštą su patalpomis įstaigos vadovui, o iš centrinio pastato bus patenkama į likusius keturis mažesniuosius – juose bus įrengti darželinukų miegamieji. Vaikų maitinimas planuojamas pašonėje iškilusiojoje naujoje Jakų mokykloje.

Kaip sako K.Dvarionas, būsimasis lauko darželis bus skirtas tiems tėvams ir vaikams, kurie nori būti arčiau gamtos.

„Bus dvi tris valandas numatytos švietimo programos, o visą kitą laiką vaikai leis lauke. Šalia – Jakų parkas, kurio plotas siekia 4 ha, tad vietos – pakankamai. Pats bitininkauju, esu įsipareigojęs pastatyti porą avilių, taip pat planuojame įsirengti ir šiltnamį, daržą, ir avių, ožkyčių, triušių užsiveisti. Norime, kad vaikai turėtų tokį pirminį gyvenimišką pagrindą, patirtį, matytų, kaip pomidoras, agurkas užauga ir kaip triušis, bitelė atrodo. Galbūt net pasistatysime bičių terapijos namelį“, – sumanymais entuziastingai dalijosi Jakų bendruomenės centro vadovas.

Ne prasčiau už japonus

Vertingų idėjų jakiškiai sėmėsi iš jau ne vienus metus Giruliuose veikiančio lauko darželio. Pasak K.Dvariono, akivaizdu, kad ne uždarose patalpose, o gryname ore, gamtos apsuptyje didžiąją dalį laiko aktyviai praleidžiantys mažieji yra kur kas vikresni, fiziškai stipresni, labiau užsigrūdinę, tad ir gerokai atsparesni peršalimo ligoms ar kitiems negalavimams.

Tokie vaikai, turėdami daugiau laisvės ir erdvės mokytis, patenkinti savo smalsumą, lavinti kūrybiškumą, sykiu lengviau tampa savarankiškesni, plačiau mąsto, lengviau bendrauja su kitais.

Patraukė pati idėja – tarkime, žmonės pasistatė kupolą, o šeimai padidėjus, išpjovė angą ir prijungė dar vieną kupoliuką.

„Iš darželio Giruliuose darbuotojų sulaukėme patarimo įdarbinti auklėtojais ir vyrus, nes vaikams smagu išmokti įkalti vinį, šaką nupjauti, laužą užkurti, į medį įsiropšti“, – sako jakiškis.

Šiandienos skaičiavimais, Jakų lauko darželis, kurį planuojama atidaryti kitąmet, galės priimti 40 mažųjų lankytojų.

K.Dvarionas linkęs manyti, kad ugdymo įstaiga nestokos populiarumo, nepaisant to, kad naujai pastatytoje Jakų mokykloje taip pat numatytos darželio klasės – Klaipėdos priemiestinėse teritorijose vietų darželinukams stygius išlieka itin opi problema.

„Prioritetas bet kokiu atveju bus skiriamas Jakų gyventojams, paskui jau matysime. Ką darysime, jei vaikų daugės, augs poreikis? Kaip ir japonai – prapjauname angą ir statome naują kupolą“, – šyptelėjo pašnekovas.

Primiršta sena atgimsta modernioms reikmėms

* Kupolinių pastatų paskirtis neturi apribojimų – tai gali būti tiek paprastas sodo namelis, tiek ultramodernus namas, tiek prabangi vila, priklausomai nuo poreikio, vieno ar kelių aukštų.

* Kupolo forma būstams buvo naudojama jau 800 m. prieš mūsų erą.

* Lietuvoje kupolai statyti nuo XVII a. (Vilniaus katedros Šv.Kazimiero koplyčios, Pažaislio bažnyčios, Vilniaus Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčios kupolai).

* Specialistai įvardija ne vieną kupolinių statinių privalumą. Pirmiausia – jiems būdingas vienodas apkrovų pasiskirstymas: kuo mažesnė įtampa laikančiuose pastato mazguose, tuo paprastesnė konstrukcija.

* Apvalūs statiniai be kampų užtikrina puikią oro cirkuliaciją, taigi tokių pastatų vėdinimas gerokai paprastesnis.

* Be to, kupolo forma pati tinkamiausia pasyviajam namui. Dėl mažesnio paviršiaus ploto į aplinką išspinduliuojama mažiau šilumos, o kadangi kupolo formos statinyje nėra kampų, nesusidaro šalčio tiltelių.

* Kupolams statyti gali būti naudojamos įvairiausios medžiagos. Karkasas dažniausiai montuojamas iš medžio strypų, juos sutvirtinant tarpusavyje. Sukonstravus laikančiąją pastato dalį, plokštumos gali būti dengiamos įvairiausio tipo medžiagomis – nuo betoninių plokščių iki šiaudų spudulų.

* Kupolo formos statiniai yra ypač atsparūs – puikiai atsilaiko per žemės drebėjimus, uraganus, vėtras ir kitus grėsmingus gamtos reiškinius. Pavyzdžiui, siaučiant stipriam vėjui, įprasti pastatai patenka į didelės turbulencijos, sukuriančios žemą slėgį, zoną. Dėl to stogas gali būti nuplėštas nuo pastato.

* Kupolo formos pastatuose nėra atraminių sienų, tad tai suteikia daugiau kūrybinės laisvės projektuojant interjerą.

* Įdomus faktas – kupoliniai statiniai pasižymi puikia akustika.