Gyvūnėlių daugiau nei jūrininkų

Netrukus Jūrinės kultūros koordinacinė taryba surengs diskusiją dėl jūrinių akcentų, ženklų ir paminklų statybos Klaipėdoje.

Šiek tiek jūrinių akcentų Klaipėdoje turime. Tai undinėlė prie Biržos tilto, žvejo skulptūra prie merijos, knechtai prie Dangės upės. Dar „Albatrosas“ – Smiltynėje, žmogus su žuvimi ant šiaurinio molo.

Ir, atrodo, viskas... Jei neskaičiuotume vaiduoklio prie pasukamojo tiltelio, berniuko su šuniuku prie kruizinio terminalo, „bučinio“ – Šiaurės rage. Gražūs akcentai su giliomis idėjomis, bet juose nedaug jūriškumo – gal tik sąlytis su jūrine aplinka.

Taip norėtųsi ir klaipėdiečiui, ir miesto svečiui einant per Klaipėdą, be „Arkos“, „Kaminkrėčio“ ar „Motociklininko“, pamatyti ir kažką labiau jūrinio. Mažųjų įvairių gyvūnėlių skulptūrėlių Klaipėdoje, ko gero, yra netgi daugiau nei jūrinių.

Jūrininkus ypač papiktino paminklas motociklininkams, nes buvo pastatytas maždaug tuo pat metu, kai Klaipėdoje neatsirado vietos pirmojo jūrų uosto kapitono Liudviko Stulpino paminklui ir jis buvo iškraustytas į Telšius.

Kita vertus, nėra ko piktintis, nes dėl įvairių akcentų statybos Klaipėdoje lyg ir nėra prioritetų – kas ką prastumia, tas tą ir stato. Kartais ką nors pastatyti yra taip sunku, kad organizatoriams nusvyra rankos.

Jūrinės alėjos idėja

Jau kurį laiką Klaipėdoje skraido Jūrinės alėjos nuo Dangės iki „Albatroso“ paminklo Smiltynėje idėja.

Ketinama įvertinti, kokie akcentai galėtų būti prie Dangės, kaip įamžinti ar pažymėti čia buvusias istorines laivų statyklų, krovos vietas.

Dangės uostas kažkada klestėjo. Į miesto centrą įplaukdavo to laikmečio krovininiai laivai. Jokio akcento, koks didingas ir gražus burlaivių ir garlaivių erose buvo Dangės uostas. Galbūt tą galėtų akcentuoti kurioje nors erdvėje netoli Dangės upės įrengtas bent jau buvusio istorinio uosto maketas, stendas ar kažkas panašaus.

Buvo ir bent kelios laivų statybos vietos. Atskiro akcento verta ir buvusi Paulo Lindenau laivų statykla. Ir pats Paulas Willy’is Lindenau Klaipėdos istorijoje buvo neeilinė asmenybė. Gaila, kad pernai, minint Didžiojo elingo metus, taip ir nepavyko įrengti jam atminimo bareljefo.

Kodėl neprisiminus prieškaryje Klaipėdoje statyto keleivinio laivo „Helgoland“. Klaipėdą papuoštų ir istoriją primintų viešoje erdvėje įrengtas šio laivo paminklas–maketas.

Jūrininkai tarsi nuskriausti

Vaikštant po Klaipėdą norėtųsi „sutikti“ ir pirmąjį uosto kapitoną Liudviką Stulpiną – ne sėdintį ant inkaro ar laikantį šturvalą. Norėtųsi pamatyti kapitono skulptūrą tokio ūgio, koks jis buvo su ta jūrine apranga, kokia vaikščiojo po uostą prieškaryje – tarsi nusikelti į beveik šimtmečio senumo laikus.

L.Stulpino sugrąžinimas į Klaipėdą galėtų būti vienu iš prioritetų kuriant Klaipėdos miesto jūrinį išskirtinumą. Jis išlieka pirmuoju numeriu Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos parengtame Jūrinių asmenybių įamžinimo sąraše. Juo labiau kad L.Stulpinas turi patrauklią gyvenimo istoriją – plaukė gelbėti garsiausio visų laikų laivo „Titanikas“ keleivių, nors jo pagalbos ir neprireikė.

Tarp labiausiai vertų įamžinti žmonių yra ir jūrų kapitonai Teodoras Reingardas, Adomas Daugirdas, Vilius Pakalniškis, locmanas ir šturmanas Aleksandras Rasiulis, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas išeivijoje Povilas Almis Mažeika, diplomatas Narcizas Prielaida, jūrų teisės specialistas Jonas Berghol-cas, Lietuvos karinio jūrų laivyno kūrėjas admirolas Raimundas Saulius Baltuška. Yra ir ištisa grupė istorinių Klaipėdos krašto ir miesto asmenybių, pradedant nuo 17-ojo amžiaus.

Būtų visai gražu, jei kažkur atsirastų istorinių asmenybių alėja. Dabar jūrininkai, palyginti su buriuotojais, yra lyg nuskriausti. Buriuotojams pagal Dangės krantinę įrengiami atminimo knechtai, o jūrininkams – beveik nieko. Prisimintas vos vienas kitas jūrininkas – kai kuriems asmenims prie namų, kur dirbo, jūrinių organizacijų iniciatyva įrengti bareljefai, kaip pirmajam ir ilgamečiam Lietuvos jūrų laivininkystės viršininkui Alfonsui Ramanauskui.

Bet vėlgi – tai yra stichiškas įamžinimas – be jokios sistemos, platesnio požiūrio ir diskusijų. Tai nekeičia supratimo, kad jūrinių skulptūrėlių Klaipėdoje trūksta, o skirtų jūrininkams, galima sakyti, kaip ir nėra.