- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei ne miestą papuošiantys gražuoliai kruiziniai gigantai, laiveliai ir burių stiebai per šventes, „Meridianas“, kažin ar daug jūrinių akcentų pastebėtume Klaipėdoje įprastą dieną.
Gyvūnėlių daugiau nei jūrininkų
Netrukus Jūrinės kultūros koordinacinė taryba surengs diskusiją dėl jūrinių akcentų, ženklų ir paminklų statybos Klaipėdoje.
Šiek tiek jūrinių akcentų Klaipėdoje turime. Tai undinėlė prie Biržos tilto, žvejo skulptūra prie merijos, knechtai prie Dangės upės. Dar „Albatrosas“ – Smiltynėje, žmogus su žuvimi ant šiaurinio molo.
Ir, atrodo, viskas... Jei neskaičiuotume vaiduoklio prie pasukamojo tiltelio, berniuko su šuniuku prie kruizinio terminalo, „bučinio“ – Šiaurės rage. Gražūs akcentai su giliomis idėjomis, bet juose nedaug jūriškumo – gal tik sąlytis su jūrine aplinka.
Taip norėtųsi ir klaipėdiečiui, ir miesto svečiui einant per Klaipėdą, be „Arkos“, „Kaminkrėčio“ ar „Motociklininko“, pamatyti ir kažką labiau jūrinio. Mažųjų įvairių gyvūnėlių skulptūrėlių Klaipėdoje, ko gero, yra netgi daugiau nei jūrinių.
Jūrininkus ypač papiktino paminklas motociklininkams, nes buvo pastatytas maždaug tuo pat metu, kai Klaipėdoje neatsirado vietos pirmojo jūrų uosto kapitono Liudviko Stulpino paminklui ir jis buvo iškraustytas į Telšius.
Kita vertus, nėra ko piktintis, nes dėl įvairių akcentų statybos Klaipėdoje lyg ir nėra prioritetų – kas ką prastumia, tas tą ir stato. Kartais ką nors pastatyti yra taip sunku, kad organizatoriams nusvyra rankos.
Jūrinės alėjos idėja
Jau kurį laiką Klaipėdoje skraido Jūrinės alėjos nuo Dangės iki „Albatroso“ paminklo Smiltynėje idėja.
Ketinama įvertinti, kokie akcentai galėtų būti prie Dangės, kaip įamžinti ar pažymėti čia buvusias istorines laivų statyklų, krovos vietas.
Dangės uostas kažkada klestėjo. Į miesto centrą įplaukdavo to laikmečio krovininiai laivai. Jokio akcento, koks didingas ir gražus burlaivių ir garlaivių erose buvo Dangės uostas. Galbūt tą galėtų akcentuoti kurioje nors erdvėje netoli Dangės upės įrengtas bent jau buvusio istorinio uosto maketas, stendas ar kažkas panašaus.
Buvo ir bent kelios laivų statybos vietos. Atskiro akcento verta ir buvusi Paulo Lindenau laivų statykla. Ir pats Paulas Willy’is Lindenau Klaipėdos istorijoje buvo neeilinė asmenybė. Gaila, kad pernai, minint Didžiojo elingo metus, taip ir nepavyko įrengti jam atminimo bareljefo.
Kodėl neprisiminus prieškaryje Klaipėdoje statyto keleivinio laivo „Helgoland“. Klaipėdą papuoštų ir istoriją primintų viešoje erdvėje įrengtas šio laivo paminklas–maketas.
Jūrininkai tarsi nuskriausti
Vaikštant po Klaipėdą norėtųsi „sutikti“ ir pirmąjį uosto kapitoną Liudviką Stulpiną – ne sėdintį ant inkaro ar laikantį šturvalą. Norėtųsi pamatyti kapitono skulptūrą tokio ūgio, koks jis buvo su ta jūrine apranga, kokia vaikščiojo po uostą prieškaryje – tarsi nusikelti į beveik šimtmečio senumo laikus.
L.Stulpino sugrąžinimas į Klaipėdą galėtų būti vienu iš prioritetų kuriant Klaipėdos miesto jūrinį išskirtinumą. Jis išlieka pirmuoju numeriu Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos parengtame Jūrinių asmenybių įamžinimo sąraše. Juo labiau kad L.Stulpinas turi patrauklią gyvenimo istoriją – plaukė gelbėti garsiausio visų laikų laivo „Titanikas“ keleivių, nors jo pagalbos ir neprireikė.
Tarp labiausiai vertų įamžinti žmonių yra ir jūrų kapitonai Teodoras Reingardas, Adomas Daugirdas, Vilius Pakalniškis, locmanas ir šturmanas Aleksandras Rasiulis, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas išeivijoje Povilas Almis Mažeika, diplomatas Narcizas Prielaida, jūrų teisės specialistas Jonas Berghol-cas, Lietuvos karinio jūrų laivyno kūrėjas admirolas Raimundas Saulius Baltuška. Yra ir ištisa grupė istorinių Klaipėdos krašto ir miesto asmenybių, pradedant nuo 17-ojo amžiaus.
Būtų visai gražu, jei kažkur atsirastų istorinių asmenybių alėja. Dabar jūrininkai, palyginti su buriuotojais, yra lyg nuskriausti. Buriuotojams pagal Dangės krantinę įrengiami atminimo knechtai, o jūrininkams – beveik nieko. Prisimintas vos vienas kitas jūrininkas – kai kuriems asmenims prie namų, kur dirbo, jūrinių organizacijų iniciatyva įrengti bareljefai, kaip pirmajam ir ilgamečiam Lietuvos jūrų laivininkystės viršininkui Alfonsui Ramanauskui.
Bet vėlgi – tai yra stichiškas įamžinimas – be jokios sistemos, platesnio požiūrio ir diskusijų. Tai nekeičia supratimo, kad jūrinių skulptūrėlių Klaipėdoje trūksta, o skirtų jūrininkams, galima sakyti, kaip ir nėra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą2
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais2
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras6
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...