Klaipėdiečiai įvertino nemokamas paslaugas šeimoms

Pranoko lūkesčius

Projektas startavo 2017 m. liepą ir tęsėsi iki šių metų vasario pabaigos – per šį laikotarpį įvairiomis veiklomis nors kartą pasinaudojo daugiau nei 6 tūkst. uostamiesčio gyventojų. Kai kurie jų teikiamas paslaugas išbandė ne vieną kartą, tad projekto dalyvių skaičius – gana įspūdingas.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės įgyvendinamo projekto „Kompleksinės paslaugos šeimai Klaipėdos mieste“ vadovės Zigmantės Petrauskienės, sausi skaičiai tik atspindi, kokios didžiulės buvo projekto apimtys. Iš pradžių tikėtasi, kad veiklomis ir konsultacijomis pasinaudos apie 1 200 klaipėdiečių, tačiau realus dalyvių skaičius gerokai pranoko lūkesčius.

Projekte buvo vykdoma labai daug veiklų, kuriomis Klaipėdos miesto gyventojai galėjo naudotis nemokamai. Projektą įgyvendino keturi partneriai: BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras, labdaros ir paramos fondas „Dienvidis“, labdaros ir paramos fondas Dvasinės pagalbos jaunimui centras, VšĮ Socialinių paslaugų informacijos centras, teikiantys psichologines ir socialines paslaugas.

Paslaugas miestiečiams teikė apie 40 įvairių sričių specialistų. Jie šeimoms padėjo sustiprinti save, spręsti konfliktus šeimoje, aktyviai leisti laiką kartu su šeima. Veiklos nebuvo stabdomos net karantino metu – jos vyko per nuotolį. Per karantiną buvo juntamas didelis psichologinės pagalbos ir mediacijos paslaugų poreikis.

Užaugo nauja karta

Didžiausio klaipėdiečių susidomėjimo sulaukė psichosocialinės paslaugos: individualios psichologo konsultacijos, grupinės psichologinės konsultacijos mažose grupėse, psichologinės terapijos grupės, šeimų konsultacijos, individualios teisinės konsultacijos.

Šeimoms buvo teikiamos įgūdžių ugdymo ir socialinės bei kultūrinės paslaugos: organizuojamos tėvystės įgūdžių paskaitos, šeimų klubai ir šventės, dieninės stovyklos ir stovyklos su nakvyne. Daugiausia dalyvių pasinaudojo gali-mybe praleisti laiką dienos stovykloje kartu su šeima.

Tėvai buvo kviečiami į pozityviosios tėvystės mokymus, skirtus sąmoningam vaikų auklėjimui, darbo ir šeimos derinimui, pozityvaus vaikų elgesio formavimo principų ugdymui, poroms, auginančioms skirtingo amžiaus vaikus. Poros daugiausia rinkosi mokymus, padedančius kurti darnius tarpusavio santykius.

Be mokymų ir konsultacijų, gyventojams buvo siūloma trumpalaikė vaikų priežiūra, asmeninio asistento paslauga, pagalba karantino laikotarpiu: maisto, medikamentų pristatymas į namus, neįgalių vaikų priežiūra.

Daugiau nei 370 klaipėdiečių pasinaudojo mediacijos paslauga, kai konfliktuojančioms, besiskiriančioms poroms buvo siūloma susitaikyti arba taikiai išspręsti kilusius nesutarimus, kad nenukentėtų vaikų poreikiai.

Pasak Z. Petrauskienės, per penkerius metus kartu su šiuo projektu užaugo ne tik jie patys ir tėvai, bet ir nauja karta.

Besilaukiančios mamos iš pradžių lankė tėvystės įgūdžių kursus, o praėjus keliems mėnesiams po gimdymo į veiklas sugrįžo kartu su mažyliais, kurie šiandien jau lanko darželį.

Pakeitė požiūrį į psichologus

Kaip pastebėjo labdaros ir paramos fondo Dvasinės pagalbos jaunimui centro vadovė Kristina Rutienė, didžiausio susidomėjimo iš pasiūlytų veiklų sulaukė individualios psichologų konsultacijos – jų poreikis buvo didžiausias.

Įprastai šios konsultacijos kainuoja brangiai, tad nemokama kokybiška paslauga buvo įvertinta. Be to, psichologinių konsultacijų poreikį padidino ir pandemija: šeimoms daugiau laiko praleidus kartu atsirado trintis, uždara erdvė išryškino suaugusiųjų problemas, tarpusavio santykių krizes, prisimintos patirtos vaikystės traumos. 

„Per pandemiją žmonės labiau atsigręžė į savo vidų ir drąsiau pradėjo ieškoti pagalbos, gilintis į vidinio nepasiten-kinimo priežastis“, – aiškino K. Rutienė. 

Per pandemiją žmonės labiau atsigręžė į savo vidų ir drąsiau pradėjo ieškoti pagalbos, gilintis į vidinio nepasiten-kinimo priežastis.

Centro vadovė pasidžiaugė, kad gana ilgą laiką vykęs projektas turėjo įtakos kitokiam požiūriui į psichologus. „Žmonės pagaliau išdrįso ieškoti pagalbos. Penkeri projekto metai buvo pakankamai ilgas laikotarpis, kad stigma dėl požiūrio į psichologus pradėtų mažėti. Džiugu, kad iki šiol sulaukiame nemažai skambučių dėl psichologinės pagalbos“, – sakė K. Rutienė.

Pašnekovė pastebėjo, kad projektas taip pat padėjo pakeisti požiūrį į nemokamas paslaugas. Gyventojai vadovavosi išankstine nuomone, kad nemokamos paslaugos negali būti kokybiškos. Tačiau išbandę drąsiai naudojosi paslaugomis, kurių poreikis yra didžiulis.

Dėkojo už pokyčius

Kaip vieną sėkmingiausių veiklų Dvasinės pagalbos jaunimui centro vadovė išskyrė vaikų ir paauglių klubus, suskirstytus pagal amžiaus grupes: vaikams iki 11 metų ir paaugliams. K. Rutienė neslėpė, kad surinkti dalyvius į šias grupes buvo nelengva – paauglius bandyta pasiekti per įvairiausias platformas, tačiau pastangos visokeriopai atsipirko.

Pasak vadovės, šiuolaikiniai vaikai yra persisotinę, juos pasiekia didžiuliai informacijos srautai, dėl pernelyg didelio telefono naudojimo jie nebemoka bendrauti gyvai, užsidaro savyje. Nepaisant to, jiems trūksta ugdomosios veiklos, tad nemažai paauglių, pradėję lankytis klube, pageidavo susitikimus tęsti ilgesnį laiką.

„Atsimenate, kaip sprendėme testuką apie save ir diskutavome? Šiandien mano atsakymai stipriai pasikeitė į gerąją pusę.“ Kai gauni tokią žinutę iš paauglio, supranti, kad įdėtas triūsas atsipirko“, – pasidžiaugė K. Rutienė. 

Noriai rinkosi terapijas

Labdaros ir paramos fondo „Dienvidis“ vadovė Jurgita Kulevičienė pastebėjo, jog sunkiausia buvo prisišaukti šeimas į sąmoningos tėvystės mokymus. Ji spėjo, kad tėvai greičiausiai galvoja mokantys patys susitvarkyti su iškylančiomis auklėjimo problemomis. Be to, pažvelgti į save iš šalies, pamatyti, kokias auklėjimo klaidas darai, bendraudamas su vaiku, reikia drąsos. Mokymuose buvo užduodami namų darbai – progreso santykiuose pasiekdavo tie, kurie nepat-ingėdavo juos atlikti.

Projekto dalyviai noriai lankė dailės ir gėlių terapijas, būsimos mamos kartu su dula ruošėsi artėjantiems gyvenimo pokyčiams. Žmonės per kelis mėnesius veiklose susidraugaudavo, tad bendravimą pratęsdavo ir po užsiėmimų.

Pasak J. Kulevičienės, ant skyrybų slenksčio atsidūrusioms poroms buvo padedama sutvarkyti teisinius dokumentus, taip pat teikiamos mediacijos paslaugos, kad kuo mažiau nukentėtų šeimose augantys vaikai. Kelias poras pavyko ir sutaikyti. 

Laukia projekto tęsinio

Kai kurios šeimos apgailestavo per vėlai sužinojusios apie siūlomas nemokamas veiklas ir konsultacijas. Projekto įgyvendintojai iki šiol sulaukia klausimų bei pagalbos prašymų. Gyventojai teiraujasi, ar nemokamos veiklos sulauks pratęsimo. 

Z. Petrauskienė patvirtino, kad panašaus pobūdžio kompleksinių paslaugų šeimai projektas bus tęsiamas ir ateityje. Šiuo metu derinamos detalės bei įvairūs formalumai. Projekto vadovė nesiėmė spėti, kad jis vėl galėtų startuoti.

Psichosocialinės paslaugos:

Individualios psichologo konsultacijos – 1 496 dalyviai

Grupinės psichologinės konsultacijos mažose grupėse – 165 dalyviai

Psichologinės terapijos grupės – 298 dalyviai

Individualios teisinės konsultacijos – 298 dalyviai

Šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrinėmis paslaugos:

Šeimų klubai – 96 dalyviai

Tėvystės įgūdžių paskaitos – 475 dalyviai

Šeimų šventės – 309 dalyviai

Dieninės stovyklos šeimoms – 501 dalyvis

Stovyklos su nakvyne šeimoms – 373 dalyviai

Pozityviosios tėvystės mokymai:

Sąmoningos tėvystės mokymai – 306 dalyviai

Darbo šeimos vaidmenų derinimo mokymai – 188 dalyviai

Darnūs tėvų santykiai ir jų įtaka vaikų gyvenime – 669 dalyviai

Pozityvaus vaikų elgesio formavimosi principai – 443 dalyviai

Vaikų, paauglių grupės, užsiėmimai, skirti vaikams – 690 dalyvių

Paramos  grupė  nėščiosioms – 482 dalyviai

Mediacijos paslauga – 373 asmenys

Trumpalaikė vaikų priežiūra – 345 asmenys

Asmeninio asistento paslauga – 24 asmenys