Klaipėdiečiai laikė lietuvių kalbos egzaminą Pereiti į pagrindinį turinį

Klaipėdiečiai laikė lietuvių kalbos egzaminą

2016-06-06 13:24

Pirmadienis uostamiesčio, kaip ir visos Lietuvos, abiturientams – išbandymų metas. Nuo pat ryto dvyliktokai kibo į privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino užduotis. Po kelias valandas trukusio egzamino abiturientai savo pasirodymus vertino įvairiai – vieniems patikra dideliu iššūkiu netapo, kiti pripažino, kad pasiūlytos temos – nustebino.

Laikė privalomą egzaminą

Pirmadienio rytą visi uostamiesčio bei kitų Lietuvos miestų abiturientai palinko virš privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino užduočių.

Valstybiniame brandos egzamine kandidatai galėjo pasirinkti vieną iš dviejų samprotavimo temų apie vyriškumą ir vaizduotę, literatūriniame rašinyje kandidatai galėjo rašyti apie dvarą ir gaivališką prigimtį lietuvių literatūroje.

Mokyklinio brandos egzamino samprotavimo temos buvo apie tiesą ir šventes, o literatūrinio rašinio – apie pavasario reikšmes ir žmoniškumo pamokas lietuvių literatūroje.

Atskleidžiant siūlomas temas abiturientams reikėjo remtis gerai žinomų lietuvių rašytojų kūryba.

Praėjo be trukdžių

Uostamiestyje egzaminas praėjo be didesnių trukdžių. Tiesa, vienas abiturientas kiek pavėlavo, tačiau egzaminą laikė.

Į šią žinių patikrą neatvyko 14 moksleivių. 5 iš jų egzamino nebuvo leista laikyti dėl nepatenkinamo metinio pažymio, 2 mokiniai nedalyvavo dėl ligos, 1 mokiniui egzamino buvo leista nelaikyti, 1 abiturientė į egzaminą neatvyko dėl skaudžios netekties – mirė jos tėvas.

Likusio penketo nepasirodymo priežastys – kol kas nežinomos.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė paaiškino, kad tarp šių mokinių – nemažai praėjusių metų abiturientų.

Šiemet valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikyti pasirinko 965 abiturientai, o mokyklinį – 1070.

Itin sunku nebuvo

Po keturias valandas trukusio išbandymo Klaipėdos S.Dacho progimnazijoje egzaminą laikiusieji nebuvo nusiteikę pesimistiškai.

Išėję iš mokyklos sporto salės, kur ir vyko egzaminas, mokiniai suskubo tarpusavyje dalintis įspūdžiais, teiravosi draugų, kokią šie temą pasirinko.

Saujelė kalbintų jaunuolių pripažino, kad egzaminas jiems nepasirodė neįveikiamas, tačiau savo šansus vertino atsargiai.

Kai kurie neslėpė, kad pasiūlytos temos juos nustebino, tačiau vylėsi užduotis įveikę sėkmingai.

„Pasirinkau rašyti literatūrinį rašinį tema „Dvaras lietuvių literatūroje“. Iš tiesų, nesitikėjau tokios temos. Pradžioje buvo pakankamai sunku, tačiau rėmiausi Šatrijos Ragana, K.Donelaičiu. Parašiau daugiau nei tikėjausi ir manau, kad sekėsi gerai“, – iškart po egzamino pasakojo abiturientė Rimantė, prisipažinusi, kad būtent šio egzamino ji bijojo labiausiai.

Nustebino autoriai

Ne visus abiturientus nustebino temos. Kiti kiek suglumo pamatę, kokių autorių kūryba siūloma remtis rašant apie vyriškumo sampratą.

„Gana nustebino autoriai, nepasitaikė įprastinių prozininkų kaip J.Biliūnas, J.Aputis. Buvo V.Krėvė, J.Kunčinas, H.Radauskas. Šiek tiek nustebau, tačiau pati tema nebuvo labai sunki, formuluotė labai paprasta, todėl sekėsi gana gerai“, – teigė Jonas, pripažinęs, kad itin didelio jaudulio egzamino dieną nejuto.

Tiesa, Vilniuje arba Kaune programavimą sieksiančiam studijuoti vaikinui lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas nebuvo itin svarbus.

Nemažai buvo ir tokių, kurie baigę mokyklą studijuoti planuoja užsienyje, todėl lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas didelės įtakos jiems neturėjo, svarbiausia – išlaikyti ir gauti brandos atestatą.

Įvertinimas – dėl savęs

Kiti prisipažino bandę siekti kuo aukštesnio įvertinimo ne tik todėl, kad to reikia stojant į pasirinktą aukštąją mokyklą.

„Temos nebuvo labai sunkios, todėl tikiuosi, kad pavyks gauti neblogą įvertinimą. Pasirinkau vyriškumo temą. Šis egzaminas man nėra labai svarbus, nes stojant man nereikalingas aukštas konkursinis balas. Tiesiog norėčiau kuo geriau išlaikyti dėl savęs, savivertės“, – prisipažino Kristina.

Prireikė žodynų

Nemažai laikiusiųjų vos tik išvydus temas prireikė žodynų, mat buvo sunku suprasti kai kurias temas. Didžiausią mįslė dvyliktokams užminė tema apie gaivališką prigimtį lietuvių literatūroje.

Knygų nebuvo itin daug, todėl kai kuriems teko palaukti, kol galės išsiaiškinti, ko iš jų tikimasi pasiūlyta tema.

„Buvo duotos dvi temos. Vienos nežinojau, tai teko imti apie gaivališką žmogų, nes ir autoriai buvo žinomi, tačiau pats žodis nebuvo aiškus, todėl žodyno teko laukti apie 15 min. Todėl buvo kiek nervų, tačiau kai išsiaiškinau – viskas vyko gerai“, – patirtimi dalijosi abiturientas Daumantas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra