Atsakymo nežinojo

Senosios stoties geltonų plytų siena rodo, kad prie jos yra buvęs priestatas. Vyresnieji klaipėdiečiai dar turi ir nuotraukų.

Priestatą nugriovus ši vieta ilgą laiką stovėjo tuščia, o neseniai klaipėdiečiai pastebėjo, kad čia auga naujas objektas.

Gyventojai neturi kaip patenkinti smalsumo, nes jokio informacinio stendo šioje vietoje nėra. Pasirodo, tokie stendai privalomi tik prie ypač svarbių objektų.

Klaipėdiečiai socialiniuose tinkluose ėmė dalytis žinia apie prasidėjusią statybą ir klausinėti vieni kitų, kas šioje vietoje bus. Tiesa, atsakymo nežinojo nė vienas.

Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" atstovai, paklausti apie darbus, atsakė ne iškart. Jiems prireikė kelių dienų pranešti, kad prie senosios uostamiesčio geležinkelio stoties ketina prisiglausti ne geležinkelininkų statinys.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius prasitarė, kad tai privataus investuotojo statybos, čia dygsta visuomeninės ir komercinės paskirties pastatas.

Esą projektas parengtas daugiau nei prieš 15 metų, bet kodėl vystytojas darbo ėmėsi tik dabar, G.Pocius tikino nežinantis.

"Gal tik dabar pinigų tam rado, aš to tikrai nežinau, reikėtų jo paties klausti", – lyg juokaudamas kalbėjo valdininkas.

Ištiesė ranką

Projekto vystytoju prisistatęs Gintautas Murauskas tikino, kad objektas jau seniai galėjo būti pastatytas, jei ne keliolika metų trukęs bylinėjimasis ir biurokratų kliūtys.

Pasirodo, dokumentai buvo parengti jau labai seniai, bet savivaldybė neleido pradėti darbo, kol nesutiks gretimo pastato savininkas.

Nenorėjau niekam duoti kyšių.

G.Murauskas neslėpė, kad galėtų parašyti storą knygą apie tai, kiek daug vargo, kol gavo leidimą imtis darbo.

"Vienas visiems gerai žinomas asmuo, ištiesęs ranką į mane, tiesiai šviesiai pasakė: "Reikia dalintis." Nenorėjau niekam duoti kyšių, o ir neturėjau iš kur paimti dar 100 tūkst. litų. Juk tada visiems buvo gerai žinoma, kad kyšio suma turėjo sudaryti nuo 10 iki 12 proc. objekto vertės. Norėjau viską padaryti sąžiningai, kovojau teismuose, mačiau viskam abejingus teisėjų veidus, ėjau iš instancijos į instanciją, kol pagaliau sulaukiau aukščiausios instancijos sprendimo, kad statyti galiu. Paradoksas – kai jau atrodė, kad viskas gerai ir galima imtis darbo, ten, kur anksčiau yra buvęs tualetas, kažkokia instancija uždraudė statybą, bet arčiausiai perono to daryti nedraudžia", – pasakojo G.Murauskas.

Nuomos prekybai

Dėl būsimo statinio vietoje buvusio tualeto jam dar teks pakovoti, užtat šalia stoties netrukus turėtų išaugti dviejų aukštų stiklinis namas su mansarda.

Jame, pasak G.Murausko, patalpas jau nori nuomotis ir kanceliarinių prekių parduotuvė, ir automobilių detalių pardavėjai. Vyras neabejoja, kad pastatas papuoš visą stoties kvartalą.

Vystytojas tikino, kad dabar, kai darbai pakilo aukščiau žemės lygio, jam pakilo ūpas. Atsirado viltis, kad dar šiemet jis pats ir klaipėdiečiai pamatys seniai suplanuotą ir daug kovų pareikalavusį statinį. Tiesa, visu šimtu procentų jis tuo dar nėra tikras.

O netrukus po to galbūt pavyks pastatyti ir dar vieną.

G.Murauskas sakė, kad pamatų duobėje per ilgą bylinėjimosi ir teisybės paieškų laiką buvo išaugę rankos storio medžiai.

Buvęs miesto tarybos narys G.Murauskas tikino, kad dirbdamas taryboje stengėsi nejudinti šių klausimų, kad nebūtų apkaltintas viešųjų ir privačių interesų painiojimu.