„Kitą savaitę renkasi darbo grupė, įvertinsime visas aplinkybes ir galimybes, kokios atsiveria, ir sudėliosime darbus į priekį, kaip galime prisidėti savivaldos lygmeniu, kad tas projektas greičiau pajudėtų“, – BNS sakė uostamiesčio vicemeras Arvydas Cesiulis.

Šią savaitę, paskutinę pratęstos rudens sesijos dieną, parlamentarai priėmė nutarimą pripažinti Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projektą svarbiu valstybei ir pasiūlė Vyriausybei įvertinti galimybę prisidėti prie sklandesnio jo įgyvendinimo.

Už tai balsavo 91 Seimo narys, nė vienas nebuvo prieš, keturi susilaikė.

Seimo teigimu, Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimas ne tik grąžintų Klaipėdos senamiesčiui sakralinės erdvės pojūtį, bet ir prisidėtų prie kultūros infrastruktūros ir viešosios erdvės išplėtimo bei taptų svarbiu kultūros paveldo turizmo traukos centru.

Nutarime teigiama, kad objektas taptų gerų Lietuvos ir Vokietijos tarpvalstybinių santykių simboliu, mat bažnyčia būtų atstatoma pagal išlikusią garsiausio Prūsijos architekto Friedricho Augusto Stulerio (Fridricho Augusto Štiulerio) dokumentaciją.

Svarbiausias dalykas – kad politinė valdžia suvokė tos bažnyčios svarbą ne tik klaipėdiečiams, bet visai Lietuvai.

Pasak Klaipėdos miesto vicemero, sumanymas atstatyti uostamiestyje buvusią, bet sugriautą liuteronų bažnyčią gyvuoja daugiau nei dešimtmetį, bet jo įgyvendinimas strigo dėl politinės valios stokos.

Šios savaitės Seimo nutarimą A. Cesiulis vadino kalėdine Seimo dovana klaipėdiečiams.

„Svarbiausias dalykas – kad politinė valdžia suvokė tos bažnyčios svarbą ne tik klaipėdiečiams, bet visai Lietuvai“, – teigė jis.

„Siunčiama žinutė visiems suinteresuotiems asmenims ir bendruomenei, visų pirma užsienio asmenims, kurie gali prisidėti atstatant bažnyčią“, – pabrėžė jis.

Numatoma Klaipėdos senamiesčio centrinėje dalyje, Turgaus gatvėje, iki 2027 metų gruodžio 31 dienos atstatyti originalaus dydžio ir formos Šv. Jono bažnyčią su bokštu.

Pirminiais skaičiavimais, bendra projekto vertė – 16,8 mln. eurų.

Siūlomi finansavimo šaltiniai – Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondas, Vokietijos garbės konsulo Klaipėdoje ir Vokietijos ambasados Lietuvoje lėšos, Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetas, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos ir kiti.

Šv. Jono bažnyčia būtų pirmoji iš sugriautų Antrojo pasaulinio karo metais atstatyta bažnyčia Klaipėdoje.

Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenė dabar neturi maldos namų, pamaldos vyksta tam nepritaikytose patalpose – buvusiame klebonijos pastate.

Ketinama atkurti bažnyčią su 75 metrų aukščio bokštu – taip, kaip ji atrodė po 1856–1858 metų rekonstrukcijos. Tuomet maldos namai rekonstruoti po gaisro.

1944 metais Šv. Jono bažnyčia apgadinta karo veiksmų, sovietų valdžia jos neleido restauruoti. Apleista bažnyčia stovėjo apdegusiomis sienomis ir apgadintu stogu. Jos sienos imtos ardyti, o plytos ruošiamos antriniam naudojimui. Po kelerių metų griuvėsiais virtęs pastatas buvo galutinai nugriautas.