Uostamiestyje taip sparčiai daugėja būsto paskolų nebeišgalinčių išsimokėti žmonių, kad būsto kreditus draudžianti įmonė čia atidarė laikinąjį savo skyrių.

Nebeišgali atvykti pasirašyti

Klaipėdoje su finansiniais sunkumais susiduriančių žmonių skaičius jau kurį laiką lenkia kitus didžiuosius šalies miestus.

Anot bendrovės "Būsto paskolų draudimas" direktorės Gitanos Griškėnienės, pastaruoju metu ši tendencija dar labiau išryškėjo.

Jos teigimu, už būsto paskolas nebepajėgiantys išsimokėti klaipėdiečiai neturi pinigų net kelionei į Vilnių, kur su įmone turėtų sudaryti mokėjimo susitarimo sutartis. Šias sutartis privalo sudaryti tie, kurie imdami kreditą jį apdraudė būsto paskolų draudimu. Tad dabar, pašlijus klientų finansinei situacijai, ši bendrovė tam tikrą laiką įmokas bankams mokėtų už juos.

Dėl tokios nepavydėtinos klaipėdiečių situacijos nutarta į uostamiestį specialiai siųsti įmonės darbuotoją.

"Klaipėdos regione itin išaugo draudiminių įvykių skaičius, čia yra daugiausiai finansinių problemų turinčių mūsų klientų – apie 30 proc. Tad mieste atidarėme laikiną skyrių", – komentavo G.Griškėnienė.

Pasak jos, susitvarkyti dokumentų į Vilnių turi atvykti abu sutuoktiniai, o tai padaryti daugeliui jų yra didelė našta. Pašnekovė apskaičiavo, kad vien kelionė tokiai šeimai turėtų atsieiti apie 200 litų.

Kiek ilgai šis "Būsto paskolų draudimo" padalinys veiks uostamiestyje, įmonės vadovė teigė nežinanti, tačiau užtikrino, kad jis tikrai gyvuos tol, kol skolininkų skaičius uostamiestyje sumažės.

Priežastys – neaiškios

G.Griškėnienė teigė nesuprantanti, kodėl paskolų našta opiausia būtent Klaipėdoje.

Pasak jos, neseniai buvo stengiamasi atlikti analizę, aiškinantis klientų nemokumo priežastis, tačiau to padaryti nepavyko. Ji pabrėžė, kad Klaipėda iš kitų didžiųjų šalies miestų niekuo neišsiskiria – čia nedarbo lygis yra šiek tiek mažesnis nei visoje šalyje, o būsto paskolų išduota net mažiau nei kituose didmiesčiuose.

"Iš pradžių galvojome, jog gal jūrininkams sunkiau, gal jie nebeišsimoka paskolų. Tačiau tai nepasitvirtino. Apskritai uosto kompanijose žmonių atlyginimai arba nemažėja, o jei ir mažėja, tai ne tiek daug, kiek kitose bendrovėse. Kodėl čia tiek nemokių klientų, nežinome. Pastebėjome, kad visais laikais jų čia būdavo daugiau nei kitur", – pabrėžė ji.

Būstas nuvertėjo 70 proc.?

G.Griškėnienė teigė, jog visoje šalyje šiuo metu išsimokėti paskolų už būstą nebegali apie 1,2 tūkst. būstų savininkų, iš kurių daugiau nei 30 proc. gyvena Klaipėdos regione.

Dar apie 190 klientų, iš kurių apie 60 yra iš Klaipėdos regiono, nenori nei mokėti būsto paskolų, nei su šia įmone sudaryti sutarties dėl mokėjimų.

"Yra tokių, kurie viską meta, palieka turimą nekilnojamąjį turtą ir išvažiuoja į užsienį. Net nežinau, kodėl žmonės taip elgiasi. Gal jie nėra susipažinę su sutarties sąlygomis – pabėgus skolos našta nuo jų pečių nenukris. Ji juos persekios iki mirties. Jei varžytinėse parduosime butą su nuostoliais, skirtumą klientas privalės anksčiau ar vėliau mums sumokėti", – paaiškino G.Griškėnienė.

Pasak jos, daugelis tokių būstų varžytinėms dar tik ruošiami. Tačiau pašnekovė teigė pastebėjusi, kad šiuo metu jų vertė yra kritusi apie 70 proc.

"Klaipėdoje nekilnojamojo turto kainos – itin išpūstos. Jos buvo tokios, kaip Vilniuje, o kartais net ir lenkė sostinę. Galbūt dėl to čia situacija yra tokia prasta. Vilniuje žmonės net jeigu ir parduoda būstą, už kurį nebeišsimoka, nepatiria didelių nuostolių, nes kainos ten nebuvo perlenktos", – konstatavo pašnekovė.

Prisipirko ir sodų

Keisčiausia, jog paskolų naštos nebepavelka ne prestižiniuose mikrorajonuose ar nuosavų namų kvartaluose nekilnojamąjį turtą įsigiję klaipėdiečiai.

G.Griškėnienės duomenimis, daugiausiai nemokių klientų būstus pirko Laukininkų gatvėje bei Derceklių kaime – Dituvos soduose.

"Kas trečias draudiminis įvykis yra Laukininkų gatvėje, o Dituvos soduose jų dar daugiau. Manėme, kad jei žmonės nebeišsimoka už čia esančius būstus, galbūt šie rajonai yra prestižiniai, netoli jūros. Nusiuntėme darbuotojus jų apžiūrėti, tačiau tikrai nelikome sužavėti", – prisiminė pašnekovė.

Pasak jos, Dituvos soduose žmonės prisipirkę nemažai sklypų, sodo namelių už itin nemenkas sumas, kurios būsto pirkimo metu buvo nepagrįstai didelės. Taip pat kainų piko metu nemažai žmonių už Laukininkų gatvėje esančius butus paklojo po 250–400 tūkst. litų. Šiandien šie būstai kainuoja nuo 100 tūkst. iki 150 tūkst. litų.