Dėl beglobių katinų miestiečiai stojo į skirtingas barikadų puses. Kol vieni gyvūnų gaili ir šeria, kiti nespėja vaikščioti į Viešosios tvarkos skyrių. Jo darbuotojai pasakojo, kad šie susirėmimai pasiekia ir teismus.

Graso nunuodyti

Rumpiškės gatvės gyventojai dienraščiui skundėsi, esą maisto liekanomis teršiami daugiabučių kiemai, o dvokas toks stiprus, kad, jų žodžiais, neįmanoma atverti langų.

Katinų veisykla. Taip antrą Rumpiškės gatvėje esantį daugiabutį pavadinusi skaitytoja piktinosi, esą čia pensininkių jau daug metų veisiami benamiai gyvūnai.

"Aplinką teršia ne tik katės, bet ir pačios moterys, mėtydamos maistą kur papuola, net ir iš balkonų. Renčia gyvūnams būstus, kurie – tikri infekcijų židiniai", – dėstė skaitytoja.

Moteris komentavo, esą katinų gailinčios gyvūnų mylėtojos galėtų juos priglausti pas save ir prižiūrėti kaip patinka.

"Verkšlena, kad katinėlius kažkas nuodija. Nenustebčiau, kad ir mūsų kieme tai įvyktų, nes kantrybė tuoj baigsis. Bandžiau su jomis kalbėtis, kad neterštų kiemo, nes nuo musių bei dvoko jau ir langų neįmanoma atverti", – tulžį liejo klaipėdietė.

Įsiutę Rumpiškės gatvės gyventojai kreipėsi į miesto savivaldybę, tačiau kontrolieriams teko apsiriboti įspėjimu. Atsirado tik viena drąsuolė, prisipažinusi šerianti katinus, o įrodymų dėl šiukšlinimo – maža.

Gauna įspėjimus

Kaip pasakojo Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys, ši problema – aktuali jau daug metų. Anot jo, beglobiai katinai įlenda į daugiabučių rūsius, priteršia laiptines ir gyventojams sukelia nepatogumų.

Pašnekovo teigimu, namų administratoriai privalo patys užtikrinti vidaus taisykles, kuriose numatytas higienos normų laikymasis daugiabučiuose ir jų teritorijoje.

"Gauname nemažai skundų dėl katinų mylėtojų, kurie tempia iš namų maistą, surenčia gyvūnams būdeles. Jei jie nesusitvarko, galime taikyti atsakomybę už šiukšlinimą. Tačiau visur veikia gamtos svertai. Jei išnaikinsime katinus, atsiras žiurkių", – sakė V.Valys.

Į vietą nuvažiavę kontrolieriai paprastai susitinka su gyventojais ir stengiasi taikiai išspręsti problemą. Esą griežta atsakomybė dažniausiai taikoma tik visai į įspėjimus nereaguojantiems katinų mylėtojams.

V.Valio žodžiais, paprastai iškviečiama gyvūnų globos tarnyba "Būk mano draugas", kuri pasirūpina beglobiais katinais.

Dėl katinų – į teismą

Tiesa, yra buvę ir kraštutinių situacijų, kai pažaboti katinų maitintojų nepavyko net ir miesto tvarkdariams. Poskyrio vedėjas pasakojo, kad kartais konfliktai pasiekia ir teismus.

"Būna, kad žmogus neadekvačiai žiūri į situaciją ir sudrausminti jį sudėtinga. Viename kieme buvo apsigyvenę net šeši katinai, kurie ilgą laiką nesitraukė iš tos pačios vietos. Žmonės sodino gėlynus, tvarkėsi aplinką, tačiau gyvūnai viską iškapstė, atlikinėjo ten savo gamtinius reikalus", – pasakojo V.Valys.

Pasipiktinę gyventojai susirėmė, todėl įsikišti teko ir pareigūnams.

Įrengia specialias vietas

Pasirodo, didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra įrengtos specialios vietos, kuriose oficialiai leidžiama maitinti katinus. Tokių vadinamųjų katinų šėryklų uostamiestis neturi. "Tai gana populiaru sostinėje – į specialiai gyvūnų šėrimui skirtas vietas gyventojai atneša maisto ir taip neteršia aplinkos", – pasakojo V.Valys.

Pašnekovo teigimu, klaipėdiečiai pastarųjų turėti kol kas nepageidauja. "Esant daugumos norui, tokia galimybė tikrai yra. Tik klausimas, ar nekils dar daugiau problemų", – svarstė jis.

Šiuo metu už šiukšlių ir buitinių atliekų nesurinkimą taikoma administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda.

Po perspėjimų, pašnekovo žodžiais, dauguma gyventojų nustoja šerti katinus. Tačiau pasitaiko ir tokių entuziastų, kuriems gresianti bauda – ne rodiklis.