„Gimimas – ypatingas įvykis. Kiekvienas savitas ir nė su kuo nepalyginamas. Tai visada yra staigmena, kai pirmą kartą gali pamatyti mažą žmogutį, kurio anksčiau niekas nebuvo regėjęs“, – taip apie vieną sakraliausių žmogaus gyvenimo momentų sako Metų klaipėdietės pretendentė – „Šeimos gerovės centro“ įkūrėja Jovita Gracholski.

Apie darbą

Šimtai klaipėdiečių šiai moteriai dėkingi už šiltas emocijas, žinias bei patirtį, kuri būsimiems tėveliams padeda tinkamai pasiruošti naujos gyvybės atėjimui.

Šimtai klaipėdiečių šiai moteriai dėkingi ne tik už šiltas emocijas, bet ir žinias bei patirtį, kuri būsimiems tėveliams padeda labiau pasitikėti savo jėgomis bei tinkamai pasiruošti naujos gyvybės atėjimui.

„Tai, kuo užsiimu, man yra ir darbas, ir gyvenimo būdas, ir hobis. Labai tuo džiaugiuosi, nes ne kiekvienam nusišypso laimė visa tai suderinti“, – teigė moteris.

Baigusi anuometę J.Kupčinsko medicinos mokyklą, Jovita įgijo akušerės specialybę. Tačiau pradėti profesinį kelią klaipėdietei teko ne gimtinėje, o užsienyje. Ištekėjusi moteris išvyko į Vokietiją, kur tuo metu gyveno jos sutuoktinis.

„Ten turėjau išmokti vokiečių kalbą, apsiginti diplomą, nes antraip tu niekam nereikalingas. Labai norėjau dirbti pagal specialybę. Teko nemažai paplušėti, kad įsitvirtinčiau. Bet po to turėjau galimybę dirbti patį nuostabiausią darbą“, – šypsojosi pašnekovė.

Po aštuonerių metų sutuoktiniai grįžo į Klaipėdą, tik jau keturiese.

„Dabartinis “Šeimos gerovės centras„ prasidėjo nuo idėjos rengti kursus būsimiesiems tėvams. Todėl prieš dvylika metų įkūriau nedidelę mokyklėlę. Norėjosi tęsti veiklą ir pritaikyti Vokietijoje įgytą patirtį. Ten įprasta, kad vaikelio laukiančioms moterims, poroms, gydytojai rekomenduoja akušerius, kuriuos galima kviestis į gimdymus, lankyti jų kursus“, – aiškino moteris

Tačiau, pašnekovės žodžiais, pati pradžia buvo nesaldi.

„Patikite – skeptikų buvo apsčiai. Daug kas sakė – o kam to reikia, ar tai kam įdomu? – prisiminė moteris. – Tačiau pamažu viskas įsivažiavo. Žmonės, išklausę kursus, klausdavo – o kas po gimdymo?“

Tokių klausimų paskatinta Jovita ėmėsi papildomos veiklos – ėmė siūlyti masažus kūdikiams, sporto užsiėmimus nėščiosioms, mankštą baseine bei kitas paslaugas.

„Tačiau visą laiką svajojau apie savo, o ne nuomojamas patalpas – brandinau idėją sukurti tokius namus, kuriuose apsilankę žmonės jaustųsi kaip namuose. Ir pagaliau mano svajonė išsipildė – tik prieš kelis mėnesius atšventėme įkurtuves naujose centro patalpose. Matote, pas mus net krosnelė ne butaforinė“, – šyptelėjo pašnekovė.

Dar dažais kvepiančiose patalpose vyksta ne tik įvairūs užsiėmimai, paskaitos, bet ir rengiami spektakliukai, kiti renginiai.

Grįžusi iš Vokietijos Jovita ir toliau gilino bei tebegilina žinias – baigė visuomenės sveikatos studijas Klaipėdos universitete, šiuo metu studijuoja kineziterapiją.

„Sūnus juokiasi, kad kartu baigsime mokslus“, – šypsojosi pašnekovė.

Šiandien moteris gali pasidžiaugti, kad per 12 metų pavyko sulaužyti nemažai tautiečių stereotipų.

„Žmonės iš čia išeina kitokie. Ypač – vyrai. Tie, kurie būna apsisprendę nedalyvauti gimdyme, išklausę paskaitas, dažniausiai pakeičia savo apsisprendimą. Retas kuris pasako, kad tai tik moters reikalas, – pasakojo Jovita. – Per tuos visus metus išleidau turbūt netoli pusantro tūkstančio šeimų. Jie pasitikėjo manimi, pajuto naudą.“

Moters kompiuteryje yra sukurta net atskira direktorija, kurioje ji saugo padėkos laiškus. „Labai juos visus vertinu ir branginu, – tikino pašnekovė. – Išties esu laimingas žmogus, pagavęs savo sėkmę. Galbūt dėl to, kad esu nuoširdi – ir sau, ir kitiems.“

Apie šeimą

„Labai didžiuojuosi savo tėveliais, kurie drauge jau 56-eri metai. Ir net būdami garbaus amžiaus, jie stengiasi ne rymoti prie lango, ne dejuoti, o yra kupini energijos ir džiaugiasi gyvenimu. Tai nuostabūs žmonės, jie manyje išugdė pareigingumą, atsakingumo jausmą“, – šiltų žodžių negailėjo Jovita.

Moteris prisipažino, jog ir pati jaučiasi laiminga, galėdama gyventi darnioje šeimoje.

„Visada jaučiau tvirtą vyro palaikymą, jis buvo tas žmogus, kurio dėka išsipildė mano svajonės“, – atviravo pašnekovė.

Drauge su sutuoktiniu Robertu Jovita susilaukė dviejų atžalų: sūnus Kevinas – jau studentas, o dukra Roberta – septintokė.

Apie Klaipėdą

Jovita yra „grynakraujė“ klaipėdietė – čia gimusi, užaugusi. Šiame mieste ji sutiko ir savo meilę.

Nors po vedybų aštuonerius metus teko pragyventi svetur, pašnekovė tikino, jog su gimtuoju kraštu ryšiai niekada nebuvo nutrūkę – sutuoktiniai nuolatos grįždavo į Lietuvą, čia susitikdavo su artimaisiais, bičiuliais.

„Vieną dieną vyras pasakė, kad grįžtame į Klaipėdą – čia jis nusprendė kurti verslą. Žinoma, buvo šiek tiek gaila. Vokietijoje jau jaučiausi įsitvirtinusi darbe, radusi save“, – pasakojo pašnekovė.

Tačiau šiandien dėl anuomečio sprendimo Jovita nė kiek nesigaili. Savo svajonę įgyvendinusi moteris džiaugiasi nors mažyte dalele prisidėjusi prie to, kad ir kitiems gyventi Klaipėdoje būtų geriau.

Apie pomėgius

Moteris apgailestavo, jog šią vasarą pritrūko laiko mėgstamam visos šeimos pomėgiui – pasivažinėjimams dviračiu, nes labai daug energijos teko nukreipti į naujojo centro kūrimą.

„Mėgstame pasivaikščiojimus, keliauti, slidinėti. Apskritai esame aktyvaus poilsio šalininkai“, – prisipažino Jovita.

Gėles puoselėjanti moteris nesibaimina ir įvairių sodo, ūkio darbų, kurių gyvenant name nepritrūksta.

„O iš tiesų geriausias mano laisvalaikis ir visi pomėgiai yra čia, šiame centre“, – šypteli Jovita.

Gyvenimo credo

„Kažkokių konkrečių taisyklių, nuostatų neturiu. Tiesiog manau, kad žmogaus poelgiai turi būti drąsūs, mintys ir idėjos – svarios, o širdis – visada atvira visiems, kuriuos sutinki, pažįsti“, – sako moteris.

Apie Metų klaipėdietę

Kaip prisipažino pašnekovė, žinia, kad ji buvo įtraukta į kandidačių sąrašą, trinktelėjo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Pasirodo, tuo pasirūpino Jovitos bičiulė, balsavimo išvakarėse atsiuntusi jai ir intriguojamą SMS žinutę: „Rytoj nusipirk laikraštį“.

„Mane net išpylė prakaitas“, – šypsojosi pirmąją kito ryto reakciją prisiminusi moteris.

Jovita atviravo, jog iki šiol, net iš gausaus pretendenčių būrio patekusi į finalinį septynetuką, ji jaučiasi suglumusi ir kiek nejaukiai.

„Už mane, manyčiau, balsuoja jaunos šeimos, su kuriomis susidūriau per tuos 12 metų. Kiti apie mano veiklą gal nelabai žino. Išties manau, kad yra už mane daug vertesnių ir stipresnių savo darbais moterų, kurios garsina Klaipėdą“, – kuklinosi Metų klaipėdietės pretendentė.