Sąraše – vien žvaigždės

Vyras bus teisiamas už Lietuvos Respublikos Prezidentės šmeižimą elektroninėje erdvėje. Ruošdamasis po kelių mėnesių vyksiančiam teismo posėdžiui, jis rašo prašymus, skundus, juos pasirašo ir siunčia uostamiestyje esantiems teismams.

Be visų kitų prašymų, klaipėdietis surašė ir kokie asmenys turėtų būti iškviesti liudyti.

"Prašau Klaipėdos apygardos teismą iškviesti į teismą liudininkus: Belgijos pilietį policijos pareigūną, kuris yra nuotraukoje su sužalota akimi, Edmundą Jakilaitį, Evaldą Šiškauskienę, Seimo narį Povilą Urbšį, Redą Gylytę, Arūną Valinską, Marijoną Mikutavičių, Andrių Mamontovą, Igorį Vasiljevą, Alfredą Bumblauską, Liudą Mažylį, Danielį Sunjatą, Martiną Schulzą, Guy'ų Verhofstadtą, Angelą Merkel, Teresą May, Davidą Cameroną, Saulių Skvernelį, Gitaną Nausėdą, Viktorą Grabauską, Andžejų Roginskį, Rimvydą Valatką, Marių Žiedą, Gabrielių Landsbergį, Karolį Rugį", – rašte vardus ir pavardes pateikė vyras.

Išvardijęs kiekvienos šių įžymybių pareigas, prašymo autorius nenurodė, kodėl norėtų juos matyti teismo posėdžių salėje ir ką šie žmonės turėtų paliudyti.

Rimtumu neabejoja

Kitame prašyme nušalinti prokurorą rašoma, kad jis yra siejamas su sovietiniais laikais, pedofilija, žmogžudyste ir šalies Prezidente.

"Būdamas Palangoje mačiau, kaip prokuroras S.G. ir A.M. papjovė kiosko pardavėją, kai pritrūko pinigų šventei. O Klaipėdoje S.G. ir A.M. išprievartavo apie keturias mergaites, kurias nužudė devynaukščio statybvietėje. Naikupės g. 16 kieme dabartinė Lietuvos Prezidentė perpjovė gerklę mergaitei, tą patį padarė ir prokuroras... Prokuroras S.G. mane ir sovietiniais laikais buvo užpuolęs su kirviu ir 1995 m. Kauno g. 6 Vyriausiajame policijos komisariate pasisavino piniginę "Armani" su 3,8 tūkst. litų ir banko kortelėmis, kurias liepė pasisavinti dabartinė Lietuvos Prezidentė. Buvau daužomas kirviu per galvą... Taip pat prokuroras S.G. su Lietuvos Prezidente, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir narkotikų, atimdami iš mano mamos ir manęs mūsų buto raktus, įsibrovė su koviniais ginklais, kai aš buvau su Aiste Pilvelyte lovoje. Mane ir A.Pilvelytę bandė pažeminti, bet aš sugebėjau įvertinti situaciją ir nuginkluoti pavojingus, apsvaigusius nuo narkotikų įsibrovėlius", – rašė savo prašyme teismui klaipėdietis.

Nurodyti įvykiai, jo įsitikinimu, yra rimtas pagrindas nušalinti prokurorą, kuris, anot rašto autoriaus, kartu su Prezidente yra nusikalstamos veiklos bendrininkai, o prokuroras – dar ir iškrypėlis.

Neišvyko į pasaulio čempionatą

Kitame prašyme tas pats asmuo skundu reikalauja Lietuvos advokatų tarybą "iškelti baudžiamąją bylą ir panaikinti advokato statusą, atimant licenciją advokatams Osvaldui Martinkui, Gintarui Černiauskui, Mindaugui Kepeniui, Eligijui Karbauskiui už nusikalstamą susivienijimą ir nusikalstamą veiklą, vykdytą sovietmečiu".

Skundu pavadintame rašte vyras dėsto, kad vienas minėtų advokatų iš jo pasisavino didžiules pinigų sumas dar rubliais, vėliau – doleriais, litais ir užblokavo jo banko sąskaitas. Esą po apsilankymo vieno advokato kontoroje jis buvęs sulaikytas, nuvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių, kur buvo apkrėstas hepatitu C, sifiliu. Tai esą buvo įvykdyta paimant advokato kraujo ir jį perpilant rašto autoriui.

Pareiškėjas Klaipėdos apskrities policijos viršininkui guodėsi tuo metu turėjęs vykti į pasaulio futbolo čempionatą.

"Turėjau pasiūlymą atstovauti Švedijos futbolo rinktinei, kadangi jaunystėje žaidžiau Švedijos rinktinėje ir laimėjau pasaulio futbolo čempionatą bei buvau pripažintas geriausiu Švedijos rinktinės žaidėju, – oficialiu raštu dėstė vyras. – Advokatas pasisavino 25 tūkst. rublių, paimtus už gynybą, kai šmeižtu ir iš anksto suplanuotu tyčiniu nužudymu, kurį organizavo Palangoje dabartinė Lietuvos Prezidentė, Linas Linkevičius, Arvydas Sabonis ir Mia Pilypaitė, siekiant pakišti įkalčius po nužudymo ir apkaltinti mane šiuo nusikaltimu, nors aš turėjau geležinį alibi ir buvau tuo metu Palangos milicijos būste."

Kitą advokatą klaipėdietis kaltina pasisavinus jo du milijonus rublių bei du Polio Sezano paveikslus, Liną Pernavą 1995 m. pasikėsinus į jo gyvybę. Lietuvos policijos vadas esą galėjo šaudyti kariniu automatiniu ginklu "Tavor", kuris buvo pavogtas Jungtiniuose Arabų Emyratuose iš ginklų parodos.

Pranešęs apie šiuos šiurpius nusikaltimus vyras paprašė, kad juos tirti būtų skirta Organizuoto nusikalstamumo tyrimų valdybos tyrėja.

Įsitikino pakaltinamumu

Bylos dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės šmeižimo tyrimo ėmėsi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai.

Tyrėjai atliko ikiteisminį tyrimą ir nustatė, kad 40-mečio vyro poelgiuose esama nusikaltimo požymių ir, surinkę reikiamus dokumentus, pasiuntė bylą į teismą.

"Byla yra teisminga ir turi perspektyvą. Atlikome standartines procedūras, kaip ir visų kitų baudžiamųjų bylų atveju. Įtariamojo pakaltinamumu įsitikinta, kliūčių jį teisti nėra", – teigė valdybos vadovas Zigmas Turskis.

Iš įtariamojo namų buvo paimtas kompiuteris, ginklas – nedidelės galios revolveris.

Teismo posėdis turėtų įvykti rugpjūčio pradžioje.

Raštų į stalčių nededa

Vieną minėto vyro skundų teismui nagrinėjo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas. Jis buvo įpareigotas tai padaryti vietoj atostogaujančios teisėjos. Teisėjas teigė nežinantis bylos esmės ir jos nekomentuosiantis, tačiau iš skundo teksto jam susidarė dviprasmiškas įspūdis.

Pirmiausia, vyras skundžia neskundžiamą nutartį, tad jau vien todėl negali tikėtis palankaus sprendimo.

"Panašiais atvejais bylą nagrinėjantis teisėjas turėtų spręsti, ar šis žmogus suvokia savo veiksmų esmę. Kita vertus, įmanoma tokį dokumentą, kokį pats mačiau, siųsti prokuratūrai ir pareikalauti išsiaiškinti, ar nėra apšmeižti ir kiti asmenys. Jeigu žmogus suvokia savo veiksmų esmę ir yra pakaltinamas, tokie raštai gali tapti naujos baudžiamosios bylos pagrindu, – teigė teisėjas. – Nustatyti, ar žmogus sąmoningai rašinėja tokius raštus ir turi tikslą šmeižti, ar jis turi sveikatos problemų, gali tik specialistai. Jie tai padarytų bylos nagrinėjimo metu paskyrus ekspertizę."

E.Antanauskas paaiškino, kad nutraukti prasmės neturintį susirašinėjimą Baudžiamojo proceso kodekse nenumatyta. Tačiau, jei skundas neturi jokio pagrindo, jis nenagrinėjamas ir grąžinamas autoriui, nurodant tokio sprendimo motyvus. Tenka paaiškinti, kad nesuprantama, ko pareiškėjas prašo.

"Gavęs raštą, negali jo tiesiog įdėti į stalčių. Į kiekvieną raštą turi būti atsakyta. Aišku, jeigu jame minimi ufonautai, nerašysi jam oficialaus atsakymo su nuorodomis į procesines normas. Tada naudojame paprastą frazę: "Skundas nepagrįstas ir nenagrinėtinas." Tačiau atsakymą vis tiek reikia rašyti. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu kyla pagrįstų abejonių dėl žmogaus sveikatos, pareigūnai gali kreiptis dėl prievartinių medicininių priemonių skyrimo. Tokių žmonių procentas – mažas. Būna asmenų, kurie elgiasi ne visai adekvačiai, bet turi tam tikrą tikslą ir keistomis priemonėmis jo siekia", – dalijosi patirtimi E.Antanauskas.

Komentaras

Arvydas Daugėla

Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas

Su neadekvačiai besielgiančiais interesantais dažniausiai susiduria teismo raštinių darbuotojai, tačiau pasitaiko atvejų, kai neeilinės situacijos susiklosto teismo posėdžių, interesantų priėmimo metu. Esminis principas, kurio reikalaujama laikytis teisme, – pagarba kiekvienam teismo duris pravėrusiam žmogui. Tai apibrėžia Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų, pareiškimų bei skundų nagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme taisyklės, Klientų aptarnavimo teisme standartas. Pastebime, kad neaiškaus turinio, ne apygardos teismo kompetencijai priskirtinų skundų ar kitų raštų, parašytų galbūt neadekvačiai vertinant situaciją, vis dar gaunama, tačiau jų mažėja. Kaip ir kitose institucijose, taip ir teisme lankosi nuolatiniai interesantai, kurie jaučia poreikį reguliariai atvykti į teismą, vis randa priežastį reikšti tiek raštiškas, tiek žodines pretenzijas. Esama asmenų, kurie dėl vienos ir tos pačios jų įžvelgiamos problemos į teismą kreipiasi ne kartą ir net ne kelis kartus. Paminėtose taisyklėse kartotiniai prašymai, pareiškimai, skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių ir nėra įtikinamų argumentų, kad teismo atsakymas dėl ankstesnio prašymo, pareiškimo ar skundo išnagrinėjimo yra netikslus ar neišsamus. Tokiu atveju pareiškėjui pranešama, kad dokumentas nebus nagrinėjamas, nurodomos priežastys. Jeigu rašte atsiranda naujų faktų, jie ir vertinami naujai. Nustačius, kad yra pagrindo manyti, jog išdėstyti faktai tirtini, asmens pareiškimas, skundas ar kitas dokumentas persiunčiamas kompetentingai įstaigai, pavyzdžiui, prokuratūrai. Klaipėdos apygardos teismo praktikoje yra pasitaikę situacijų, kai dėl neadekvataus proceso dalyvių elgesio laikinai sutrikdomas teismo darbas, pavyzdžiui, teismo posėdis, tenka skubiai ieškoti sprendimo, kaip nuraminti įsiaudrinusį, kartais agresyviai nusiteikusį žmogų. Visi tokie atvejai individualūs ir iš anksto numatyti, kaip jų metu elgtis, neįmanoma. Todėl sprendimai gimsta priklausomai nuo situacijos. Teisme įprasta konfliktus spręsti išklausant žmogų, išsiaiškinant, kokios priežastys atvedė jį į teismą, kuo pagrįsti priekaištai, kaip galima būtų juos vertinti, kokie galimi sprendimo būdai. Dažniausiai tai pasiteisina – interesantai įsiklauso į argumentus ir konfliktas toliau nebesivysto. Dar vienas patikimas būdas nuraminti – paprašyti savo pretenzijas išdėstyti raštu. Dažnai sėdęs rašyti žmogus įsigilina į savo situaciją ir, įvertinęs ją, ne tik nurimsta, bet dažnai ir atsisako savo ketinimų. Itin retais atvejais, kai asmuo būna nusiteikęs ypač agresyviai, grasina teismo darbuotojams ir net raminamas nerimsta, dėl darbuotojų saugumo tenka kreiptis ir į policiją.