Vaizdas pakirto kojas

Praėjusį sekmadienį, per Motinos dieną, A.Babeško susiruošė į Lėbartų kapines aplankyti prieš septynerius metus mirusios savo mamos kapo.

"Netoliese palaidoti ir mano dėdė bei pusbrolis, todėl, atvykęs pagerbti mamos, visada aplankau ir jų kapus. Sunku net papasakoti, kaip jaučiausi, pamatęs naują kauburėlį toje šeimyninėje kapavietėje. Neseniai ten palaidotas svetimas jiems žmogus. Kaip taip galėjo atsitikti?" – baisėjosi klaipėdietis.

Aleksandro dėdės ir pusbrolio kapas yra visai netoli centrinių vartų Lėbartų kapinėse, vieta – labai patogi, atvažiavus nereikia toli eiti.

Kapavietė labai didelė, skirta trims ar net keturiems palaidojimams, bet čia iki šių metų sausio ilsėjosi tik du žmonės. Vienas jų palaidotas 1992, o kitas – 1993 m.

Ant kapo stovi brangus juodo marmuro paminklas, kur išgraviruota, kad čia ilsisi dar ir Zinaida B., mirusi 1995 m.

Tačiau moters amžinojo poilsio vieta iš tikrųjų yra Donecke, kur ji po savo vyro mirties išvyko, ten mirė, o dabar nėra jokių galimybių atgabenti jos palaikų ir perlaidoti šalia vyro bei sūnaus. Donecko teritorijoje vyksta karo veiksmai.

"Taip atsitiko, kad Zinaida išvyko į Ukrainą ir ten mirė. O ji juk planavo čia atgulti, šalia savo šeimos. Net, kai paminklą užsakė, ji iš anksto savo atvaizdą paprašė iškalti akmenyje šalia savo vyro nuotraukos. Bet iki šiol dėdė ir mano pusbrolis čia palaidoti buvo dviese", – patikslino A.Babeško.

Taigi vyras, pamatęs, kad jo artimųjų kapavietėje neseniai palaidotas trečias velionis, buvo, švelniai tariant, priblokštas.

Sesuo palaidojo uošvį

Ant naujai supilto kauburėlio įsmeigtas medinis stačiatikių kryžius, ant jo užrašytas vardas ir pavardė, taip pat – gimimo bei mirties datos.

Paklaustas, ar jis kada pažinojo šį velionį, A.Babeško neslėpė, jog tai jam gerai pažįstamas asmuo, su juo puikiai sutarė ir jis buvo labai geras žmogus.

"Tai mano sesers Liudmilos uošvis. Bet vis dėlto su mano dėdės šeima neturi nieko bendra. Jis visiškai svetimas žmogus. Su seserimi jau ilgą laiką nebendrauju, todėl net nežinojau, kad jis mirė. Ir iki praeito sekmadienio nenutuokiau, kad palaidotas mūsų giminės kape. Manyčiau, šiuo poelgiu peržengtos visos padorumo ribos. Kaip šitaip galima? Juk manęs niekas neklausė, ar aš sutinku, kad čia palaidotų svetimą žmogų", – piktinosi klaipėdietis.

Manyčiau, kad šiuo poelgiu peržengtos visos padorumo ribos. Kaip šitaip galima?

A.Babeško tikino, jog, lankydamas greta esantį savo tėvų kapą, nuolat dėdės ir pusbrolio palaidojimo vietoje uždega žvakutę arba padeda gėlių. Todėl jam esą ne vis viena, kas čia vyksta.

Vyras pabrėžė, jog leidimo laidoti svetimą žmogų dėdės kape jo niekas niekada neprašė.

"Juk mano sesers uošvis turi brolį, neabejoju, kad jis irgi dalyvavo laidotuvėse, kaip ir kiti jo giminaičiai, niekaip nesuprantu, kodėl jie visi tylėjo, juk matė, kad žmogus laidojamas svetimame kape?" – negalėjo atsitokėti klaipėdietis.

Tarnybos darbuotojai sutrikę

A.Babeško įsitikinimu, į klausimus dėl giminės kape palaidoto svetimo žmogaus pirmiausia turėtų atsakyti jo sesuo Liudmila Grebeniuk, nes velionis – jos uošvis, vyro tėvas.

Tačiau klaipėdietis nusiteikęs kategoriškai – jis nenori su ja kalbėtis, ypač po šio poelgio.

Įtikinamo paaiškinimo, kaip galėjo taip iš viso atsitikti, kad buvo užlaidotas svetimas kapas, A.Babeško tikėjosi iš Kapinių priežiūros tarnybos darbuotojų.

Apsilankęs pas tarnybos vedėją Ziną Stankienę, A.Babeško išdėstė savo bėdą.

"Tai jūs žinote, kas palaidojo velionį tame kape? Ar jūs kalbėjotės su savo seserimi? Ne? Tai gal aš galiu jūsų akivaizdoje jai paskambinti?" – pasiteiravo Z.Stankienė.

Kalbėdama su L.Grebeniuk telefonu, Z.Stankienė jai pasakė, jog dabar jos kabinete yra jos brolis su žmona, taip pat dienraščio žurnalistai.

"Jūsų brolis labai pasipiktinęs, nes, jo žodžiais tariant, dėdės kapavietėje palaidotas svetimas žmogus. Kai buvo pateikti dokumentai dėl laidojimo, buvo pateikta informacija, kad artimų giminių daugiau nėra. Kaip visa tai turėčiau suprasti? Pagal jūsų pateiktą informaciją mes suteikėme leidimą laidoti, o dabar išeina, kad ta informacija ne visai tiksli. Kaip toliau planuojate spręsti tą klausimą, nes brolis sėdi, jis laukia atsakymo?" – L.Grebeniuk telefonu klausė Z.Stankienė.

Situacija – labai nemaloni

A.Babeško teigimu, yra gyvos dvi jo mirusio ir tame kape palaidoto pusbrolio Viačeslavo dukros (merginos gyvena Taškente), taip pat – dar dvi pusseserės, kurioms svetimo žmogaus palaidojimo klausimas dėdės ir pusbrolio kape taip pat svarbus.

Teigiama, kad nė vieno jų leidimo atsiklausta nebuvo.

"Situacija labai nemaloni. Bet supraskite, kad informaciją pateikia laidojantys asmenys ir, jei per laidotuves niekas nepateikia jokių pastabų, iš kur mes galime žinoti, kad kažkas kažko nepasako? Dabar paaiškėjo, kad yra ir kiti giminės, ko mes anksčiau nežinojome. Mums buvo pateikta informacija, kad visi išmirę, gyvų giminių nėra ir kad L.Grebeniuk – vienintelė giminaitė", – tikino Z.Stankienė.

Teks ar neteks perlaidoti?

Klaipėdos savivaldybės Ūkio skyriuje vyriausiąja specialiste dirbanti L.Grebeniuk savo versiją paaiškino labai paprastai.

"Mirė mano uošvis. Ten buvo didelė mano giminių kapavietė, ji buvo neprižiūrima. Piktžolės augo. Reikia tą kapą tvarkyti, prižiūrėti, nes jau 26 metus ten niekas netvarkyta. Pagalvojau, palaidosime uošvį ir prižiūrėsime abu kapus. Nemanau, kad čia kokį kriminalą padariau", – neslėpė tarnautoja.

Į klausimą, kodėl Kapinių priežiūros tarnybos darbuotojams nepasakė, kad dar yra ir kitų giminaičių, L.Grebeniuk tiesiai neatsakė, tik pridūrė, kad jos brolis irgi galėjo prisiimti įsipareigojimą tvarkyti tą kapą, bet esą to nepadarė.

"Kai mirė uošvis, aš prašiau leidimo jį palaidoti ir parašiau įsipareigojimą prižiūrėti kapą. Iki to tokio įsipareigojimo neturėjau. Dabar aš nenorėčiau jokių nemalonumų, norėčiau išspręsti viską taikiai. Betgi mes sutvarkysime abu kapus. Jeigu nepavyks su broliu susitarti, net nežinau, kaip čia dabar jį perlaidoti, net neįsivaizduoju. Net negalėjau pagalvoti, kad visa tai tiek bangų sukels, na, koks jiems skirtumas? Mes gi ano kapo nenaikinsime, tik jis bus sutvarkytas. Aš nieko nenorėjau įskaudinti", – kalbėjo L.Grebeniuk.

Sulaukta keisto skambučio

Akivaizdu, jog L.Grebeniuk ši situacija yra itin nemaloni, nes moteris yra viešas asmuo ir dirba valdžios institucijoje.

Rengiant publikaciją, redakcija sulaukė keisto skambučio. Skambino advokate Ilona Mickevičiene prisistačiusi moteris, kuri teigė atstovaujanti L.Grebeniuk interesams.

"Noriu sužinoti, apie ką bus tas straipsnis. O jūs tikrai žinote, kad L.Grebeniuk neprašė savo giminaičių leidimo? O kodėl jūs nusprendėte, kad ji pasielgė negerai? Jeigu ji viską darė teisėtai, gavo leidimą laidoti žmogų, tai kas čia yra tokio? O tai jau jūs savo straipsniu ryškiai ją nuteisėte, kad ji yra melagė? (kalba netaisyta – A.D.)" – pasipylė keistų klausimų lavina.

"Jeigu neteisybės bus, tai žinokite, jie kreipsis į teismą. Ji galvoja, kad tai ne svetimas žmogus. Ji turi dokumentus, kad tai yra jos kapavietė", – kalbėjo advokate I.Mickevičiene prisistačiusi moteris.

Patikrinus praktikuojančių advokatų sąrašą, paaiškėjo, kad tokia pavarde advokatės nėra, bet yra advokato padėjėja I.Mickevičienė.

Jokių kompromisų nebus?

A.Babeško tvirtino, kad šio klausimo jis taip nepaliks. Vyras kreipėsi į advokatą ir jo dėdės kapo užėmimo klausimą ketina spręsti teisme.

Neketinu derėtis. Jokių kompromisų nebus.

"Neketinu derėtis. Jokių kompromisų nebus. Tas žmogus turi būti perlaidotas į kitą vietą, ir daugiau jokių kalbų. Aš nepretendavau į mamos palikimą, bet pasikėsinimas į artimų giminaičių kapą peržengia visas ribas. Įsivaizduokite, mano pusbrolio dukros atvažiuos ant savo tėvo kapo ir ką jos pamatys? Svetimą žmogų palaidotą", – sunkiai emocijas tvardė A.Babeška.

Z.Stankienė pripažino, kad situacija – labai sudėtinga. Jei brolis su seserimi nesusitars gražiuoju, perlaidoti šeimos kape palaidotą velionį bus galima tik teismo sprendimu, nes tik tikri giminės turi teisę perlaidoti.

"Ar mes jaučiamės atsakingi už tai, kas atsitiko? Faktas labai nemalonus visiems. Ir mes labai atsiprašome, kad taip atsitiko. Tuo metu turėjome būtent tokią informaciją. Mano darbo praktikoje tokių atvejų nėra buvę", – tvirtino Z.Stankienė.